- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- e2S-743-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01629-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- D. I.
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,V.“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) D. I. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5833-805/2024, kuria išnagrinėtas pareiškėjo D. I. pareiškimas suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,V.“ dėl Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal komisijos sprendimą – Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pareiškimu apylinkės teismui prašė panaikinti Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimą byloje (duomenys neskelbtini) (pagal komisijos sprendimą – Nr. (duomenys neskelbtini)); paskirti darbdaviui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,V.“ iki 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, baudą priteisiant darbuotojo D. I. naudai.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtino tarp šalių taikos sutartį. Suinteresuotas asmuo pareiškėjui iki 2023 m. gruodžio 20 d. turėjo sumokėti 6 750 Eur., tačiau UAB ,,V.“ pagal taikos sutartį joje nustatytais terminais yra sumokėjusi tik 4 500 Eur, o likusi suma nesumokėta. D. I. prašė skirti darbdavei (suinteresuotam asmeniui) iki 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, tačiau Alytaus darbo ginčų komisija 2024 m. birželio 4 d. sprendimu atsisakė nagrinėti šį pareiškėjo prašymą, nurodydama, kad prašymas pateiktas nagrinėti praleidus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą. Kadangi pareiškėjo prašymas skirti darbdaviui baudą dėl sprendimo nevykdymo nėra atskiras darbo ginčas dėl teisės, todėl tokiam kreipimuisi negali būti taikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnyje numatyti terminai, kurie taikomi darbo ginčams dėl teisės. Komisijos sprendimas šiuo atveju yra neteisėtas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmens bankrutuojančios UAB ,,V.“ nemokumo administratorius A. K. pateikė atsiliepimą į D. I. pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškimu. Pareiškėjas pareiškimo dalyje dėl baudos skyrimo iš esmės bankrutuojančiai UAB „V.“ yra pateikęs turtinį reikalavimą. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1088-894/2024 iškėlė bankroto bylą UAB „V.“, nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 21 d. Šiuo atveju ginčas ir jo pagrindas yra dėl su darbo santykiais susijusių išmokų (turtinių reikalavimų), kurios patvirtintos šalių sudaryta ir teisme patvirtinta taikos sutartimi dar iki įmonei buvo iškelta bankroto byla. Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatomis (41, 42 straipsniai) kreditoriai, šiuo atveju ir pareiškėjas savo reikalavimus privalo pateikti nemokumo administratoriui ar bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tame tarpe ir reikalavimą dėl baudos skyrimo, jei mano esant tikslinga. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla, yra nurodęs: „Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „V.“ kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratoriui.“ Šiuo atveju nėra visiškai aišku, kokia dalimi pareiškėjo reikalavimai yra patenkinti ir kokia apimtimi yra apmokėta pagal 2023 m. lapkričio 29 d. taikos sutartį, nepateikė jokių mokėjimų įrodymų. 2023 m. lapkričio 29 d. nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo 3 punkte nurodyta, kad „3. Šalys pareiškia, kad šia Taikos sutartimi išsprendžia visus tarp jų kilusius ir galinčius ateityje kilti ginčus. Taip pat pareiškia ir garantuoja, kad ateityje nebereikš jokių turtinių, neturtinių ir bet kokių kitų reikalavimų“, todėl suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas ir pats nesilaiko pasirašytos bei galiojančios taikos sutarties dėl turtinių reikalavimų ateityje nereiškimo bei siekia baudos skyrimo, kuri būtų priteista pareiškėjo naudai. Suinteresuotas asmuo prašo teismo civilinę bylą Nr. e2-5831-805/2024 perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui prijungimui civilinėje byloje Nr. eB2-1088-894/2024.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2024 m. spalio 23 d. nutartimi bylą pareiškėjo reikalavimų dalyje dėl Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini) (pagal komisijos sprendimą – Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo nutraukė; atmetė pareiškėjo D. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui UAB ,,V.“ dėl baudos skyrimo.
5. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teikto pareiškimo turinį bei bylos medžiagą, nustatė, kad suinteresuotam asmeniui UAB „V.“ 2024 m. liepos 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtinta UAB „V.“ bankroto byloje 1 135,00 Eur pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata. Duomenų apie teismo patvirtintą kreditorių sąrašą šioje nemokumo byloje pagal informacinės teisų sistemos Liteko duomenis nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad remiantis JANĮ nuostatomis (41, 42 straipsnis) kreditoriai, tame tarpe ir pareiškėjas, savo reikalavimus privalo pateikti nemokumo administratoriui ar bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, įskaitant ir reikalavimą dėl baudos skyrimo, tačiau pareiškėjas tokių aplinkybių iki paskirto teismo posėdžio nenurodė ir jokių duomenų byloje apie tai nepateikė.
6. Pažymėjo, kad bylos duomenimis, Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2SP-10368-470/2023, kuria supaprastinta proceso tvarka patvirtinta šalių taikos sutartis, pareiškėjui išdavė 2024 m. kovo 5 d. vykdomąjį raštą Nr. e2SP-10368-470, tačiau naujoje civilinėje byloje Nr. e2-5833-805/2024 nėra gauta duomenų apie tai, kad pareiškėjas D. I. būtų kreipęsis į antstolių kontorą su teismo išduotu vykdomuoju raštu, antstolių kontoroje būtų užvesta vykdomoji byla pareiškėjui išduoto 2024 m. kovo 5 d. vykdomojo rašto pagrindu bei pradėtas vykdymo procesas. Todėl, įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas savalaikiai nesėmė priemonių, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis būtų vykdoma/įvykdyta priverstinai iki bankroto bylos UAB „V.“ iškėlimo.
7. Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, kad suinteresuotam asmeniui UAB „V.“ iškelta bankroto byla, kad įmonės finansinė – ūkinė padėtis yra prasta ir šiuo atveju pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą jokie finansiniai įsipareigojimai nėra vykdomi, teismas sprendė, kad pagal patvirtintos taikos sutarties nuostatas šalys laisva valia sulygo, kad išsprendžia visus tarp jų kilusius ir galinčius ateityje kilti ginčus ir pareiškė, jog garantuoja, kad ateityje nebereikš jokių turtinių, neturtinių ir bet kokių kitų reikalavimų viena kitos atžvilgiu, be to, šiuo atveju bylos duomenimis matyti, kad pareiškėjo pareiškimas grindžiamas ne tiesioginio skolinio įsipareigojimo, o piniginės sankcijos vykdymo procese darbdaviui už savalaikį prievolės sumokėti dienpinigius neįvykdymą taikymo pagrindu, kas, be aukščiau paminėto, nagrinėjamoje situacijoje pablogintų ir kitų kreditorių padėtį, todėl pirmiau aptartų duomenų kontekste taikyti poveikio priemones ir akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,V.“ skirti iki 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, baudą priteisiant darbuotojo D. I. naudai, nagrinėjamoje situacijoje, pagrindo nėra, ir toks pareiškėjo reikalavimas atmestinas.
8. Be to nutartyje konstatuota, kad teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, šiuo atveju teismui patvirtinus tarp šalių taikos sutartį nevykdymo pasekmių taikymo – baudos skyrimo darbdaviui, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, teisme negali būti reiškiamas ir atitinkamai negali būti nagrinėjamas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Tokiais atvejais teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021). Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą nenagrinėtinas teisme, todėl dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), byla nutrauktina kaip nesukelianti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu (pareiškėjas) D. I. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartį ir priimti naują procesinį spendimą: tenkinti pareiškėjo pareiškimą pagal abu reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties išvadomis, kad atsakovo (suinteresuoto asmens UAB „V.“) turtinė padėtis yra bloga, ką patvirtina bankroto bylos iškėlimas, be to kad ginčas tarp šalių jau išspręstas sudarant taikos sutartį. Apelianto teigimu, šių dviejų faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė visiškai nelogišką ir teisiškai nemotyvuotą išvadą, kad negalima atsakovui taikyti poveikio priemones pagal DK 232 straipsnio reikalavimus;
9.2. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad šios visos aplinkybės egzistavo ieškovo kreipimosi į DGK dienai, t. y. kad buvo įsiteisėjusi Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis, o atsakovas nesumokėjo visos sumos pareiškėjui pagal šią nutartį. Todėl, tiek DGK, tiek teismas privalėjo taikyti DK 232 straipsnio normos nuostatas;
9.3. Pažymi, kad aplinkybė apie atsakovo turtinę padėtį, šiuo atveju galėtų būti svarbi tik sprendžiant baudos dydžio klausimą, bet negali būti pagrindu iš viso atsisakyti skirti darbdaviui baudą. Tokia nuostata darytina iš gramatinio DK 232 straipsnio 1 dalies normos aiškinimo - darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką DK 232 straipsnyje įtvirtintas baudos skyrimo darbdaviui institutas laikytinas sprendimo, priimto DGK ar teismo, vykdymo proceso dalimi. Jis skirtas papildomai darbuotojo teisių apsaugai vykdymo procese. Darbuotojas, kurio naudai, išnagrinėjus darbo ginčą dėl teisės, priimto sprendimo darbdavys nevykdo, gali pasinaudoti įstatyme įtvirtinta diskrecija prašyti darbdaviui skirti baudą, kuri pagal įstatymą priteisiama darbuotojo naudai. Tokiu būdu, darbo ginčų komisijai nustačius pagrindą darbdaviui taikyti aptariamą sankciją, iš esmės kompensuojami darbuotojo patiriami nepatogumai dėl sprendimo nevykdymo, o darbdavys skatinamas jį įvykdyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701-24, 28 punktas);
9.4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kuria teismas nusprendė pareiškėjo prašymo dėl Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini) (pagal komisijos sprendimą – Nr. APS-112-10500/2024) panaikinimo nutraukti kaip nesukelsiantį pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, išsprendus prašymo pagrįstumą teismine tvarka;
9.5. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701-24 pažymėjo, kad individualus darbo ginčas dėl teisės ir ginčas (plačiąja prasme) dėl sprendimo, priimto išnagrinėjus darbo ginčą dėl teisės, nevykdymo pasekmių taikymo – baudos darbdaviui skyrimo – negali būti tapatinami. DK 232 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamu pagrindu kylantis ginčas nėra savarankiškas darbo ginčas dėl teisės, nes neatitinka DK 213 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos individualaus darbo ginčo dėl teisės sampratos. Baudos skyrimo klausimas yra susijęs ne su darbdavio iš darbo santykių kylančių pareigų pažeidimu, bet su darbo ginčą išnagrinėjusio organo priimto sprendimo nevykdymu (netinkamu vykdymu). Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (DK 230 straipsnio 2 dalis, CPK 58 7 straipsnio 9 punktas), todėl apelianto įsitikinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė pareiškimo reikalavimo dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
11. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2024 m. birželio 4 d. darbo ginčų komisijos sprendimą ir atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (bankrutuojančiai UAB „ V.“) už patvirtintos taikos sutarties nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi supaprastinto proceso tvarka patvirtino pareiškėjų D. I. ir UAB „V.“ 2023 m. lapkričio 21 d. sudarytą taikos sutartį. Pagal nurodytos sutarties 1 punktą šalys susitarė, kad ,,darbuotojas (D. I.) atsisako visų pareikštų reikalavimų darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o darbdavys (UAB „V.“) įsipareigoja darbuotojui sumokėti 6 750 Eur dienpinigių sekančia tvarka: 2 250 Eur dienpinigių sumokėjo iki 2023 m. lapkričio 20 d.; 2 250 Eur dienpinigių sumokant iki 2023 m. gruodžio 4 d.; 2 250 Eur dienpinigių sumokant iki 2023 m. gruodžio 20 d. Be to Alytaus apylinkės teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10368-470/2023 pareiškėjo D. I. prašymą tenkino, išdavė vykdomąjį raštą jam, kaip išieškotojui, likusiai nesumokėtai 1 750 Eur sumai pagal Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-10368-470/2023 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, kuria UAB „V.“ įsipareigojo sulygtais terminais išmokėti dienpinigius. Iš Sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 15 d. matyti, kad UAB „V.“ Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai 2023 m. lapkričio 20 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. pervedė po 2 250 Eur, iš viso 4 500 Eur. Motyvuodamas aplinkybe, kad darbdavys daugiau mokėjimų neatliko, pareiškėjas kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisiją su prašymu dėl baudos skyrimo UAB „V.“. Alytaus darbo ginčų komisija 2024 m. birželio 4 d. sprendimu atsisakė nagrinėti D. I. prašymą atsakovei UAB „V.“ dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą.
13. Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui UAB „V.“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. K., iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotas UAB „V.“ ilgalaikis turtas.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto (pareiškėjo) atžvilgiu duomenų apie teismo patvirtintą kreditorinių reikalavimų sąrašą UAB „V.“ nemokumo byloje, remiantis informacine teismų sistema LITEKO, nėra, be to apeliantas tokių aplinkybių iki paskirto teismo posėdžio nenurodė ir jokių duomenų byloje apie tai nepateikė. Taip pat primos instancijos teismas vertino aplinkybes, kad Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2SP-10368-470/2023, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, pareiškėjui išduotas 2024 m. kovo 5 d. vykdomasis raštas Nr. e2SP-10368-470, tačiau civilinėje byloje Nr. e2-5833-805/2024 nėra gauta duomenų apie tai, kad pareiškėjas D. I. būtų kreipęsis į antstolių kontorą su teismo išduotu vykdomuoju raštu ir antstolių kontoroje būtų užvesta vykdomoji byla 2024 m. kovo 5 d. vykdomojo rašto pagrindu bei pradėtas vykdymo procesas.
15. Apeliantas nesutikimą su skundžiama pirmos instancijos nutartimi grindžia teiginiais, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad šios visos aplinkybės egzistavo ieškovo (apelianto) kreipimosi į DGK dienai, t. y. jau buvo įsiteisėjusi Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, o suinteresuotas asmuo UAB „V.“, kuriai Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi iškelta bankroto byla, nebuvo sumokėjusi visos sutartos sumos pagal patvirtintą taikos nutartį. Todėl, tiek DGK, tiek teismas privalėjo pareiškėjo prašymu taikyti DK 232 straipsnio normos nuostatas.
16. Apeliacinės instancijos teismas vertina tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui 2024 m. gegužės 10 d. pasikreipus atitinkamu prašymu dėl baudos taikymo buvusiam darbdaviui UAB „V.“, Alytaus darbo ginčų komisija 2024 m. birželio 4 d. sprendimu byloje (duomenys neskelbtini) atsisakė tokį prašymą priimti ir nagrinėti pagal DK 232 straipsnio nuostatas, neatnaujinus pareiškėjui be svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių procedūrinį terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją.
17. Sutiktina iš esmės su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, šiuo atveju teismui patvirtinus tarp šalių taikos sutartį nevykdymo pasekmių taikymo – baudos skyrimo darbdaviui, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, teisme negali būti reiškiamas ir atitinkamai negali būti nagrinėjamas toks pareiškėjo reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Todėl pagrįstai bylos dalis dėl pareiškėjo prašymo dėl Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimo byloje (pagal komisijos sprendimą – Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo nutraukta, kaip nesukelianti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, išsprendus prašymo pagrįstumą teismine tvarka.
18. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, siekia, kad suinteresuotam asmeniui, kaip buvusiam darbdaviui, už teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymą būtų paskirta bauda būtent pagal DK 232 straipsnio nuostatas, neatsižvelgiant į teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo ypatumus civiliniame procese ir pasikeitusį suinteresuoto asmens statusą, bendrovei tapus bankrutuojančia ir taikomas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo procedūras. Darytina išvada, kad apeliantas subjektyviai vertina baudos skyrimo buvusiam darbdaviui teisines galimybes ir neatsižvelgia į byloje esminę reikšmę turinčią aplinkybę, kad UAB „V.“ Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, DK 232 straipsnyje įtvirtintas baudos skyrimo institutas laikytinas sprendimo, priimto DGK ar teismo, vykdymo proceso dalimi tik iki tol, kol darbdaviui kaip juridiniam asmeniui nėra iškeliama bankroto byla. Jis skirtas papildomai darbuotojo teisių apsaugai priimto darbo ginčo sprendimo vykdymo procese. Darbuotojas, kurio naudai, išnagrinėjus darbo ginčą dėl teisės, priimto sprendimo darbdavys nevykdo, gali pasinaudoti įstatyme įtvirtinta diskrecija prašyti tokiam darbdaviui skirti baudą, kuri pagal įstatymą priteisiama darbuotojo naudai.
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) Nr. XIII-2221 (aktuali redakcija nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.) 28 straipsnyje įvirtintos nuostatos dėl juridinio asmens prievolių vykdymo iškėlus nemokumo bylą. Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama išieškoti skolas iš juridinio asmens. Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą, juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų. Taigi, šiuo atveju, remiantis aukščiau paminėto įstatymo nuostatomis bei LITEKO duomenimis, matyti, kad nemokumo byla buvo pradėta 2024 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi priėmus ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „V.“. 2024 m. liepos 11 d. teismo nutartimi iškėlus atsakovei nemokumo bylą, joje konstatuota, kad draudžiama vykdyti skolų išieškojimą iš atsakovės, todėl įsigaliojo draudimas ir pareiškėjui, kaip išieškotojui, toliau siekti skolos likučio išieškojimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Aplinkybės, kad apeliantas tik 2024 m. birželio 27 d. pareiškimu kreipėsi į apylinkės teismą dėl baudos skyrimo buvusiam darbdaviui už taikos sutarties dalinį neįvykdymą, net nepasinaudojęs jam išduotu vykdymo raštu bei priverstinio taikos sutarties įvykdymo per antstolį galimybe, be to subjektyviai interpretuoja pirmosios instancijos išaiškinimą dėl skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens, pripažinto bankrutuojančiu juridiniu asmeniu, tvarkos, nesudaro iš esmės vertinti atskirojo skundo argumentus kaip teisiškai motyvuotus ir pagrįstus.
20. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad apeliantas, siekdamas, kad būtų įvykdyta visa apimtimi teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis su bankrutuojančios įmonės statusą įgijusiu darbdaviu, kaip kreditorius turi teisę, remiantis minėto įstatymo 41 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kreiptis su atitinkamu reikalavimu į paskirtą nemokumo administratorių ar bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas nenurodė duomenų apie teiktą kreditorinį reikalavimą dėl neįvykdytos taikos sutarties paskirtam nemokumo administratoriui ar teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą. Tokios aplinkybės rodo, kad apeliantas susidariusioje taikos sutarties dalinio nevykdymo situacijoje nepagrįstai teikia prioritetą vien DK 232 straipsnio nuostatų taikymui.
21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartyje (2024 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2024) buvo sprendžiamas klausimas dėl Darbo ginčo komisijos paskirtos baudos panaikinimo darbdavei, kuri nevykdė įsiteisėjusio Darbo ginčo komisijos sprendimo darbuotojo atžvilgiu. Matyti, kad toje byloje iš esmės buvo sprendžiamas darbdavės teikiamo pareiškimo teismingumo klausimas, t. y. kuris apylinkės teismas turi nagrinėti pareiškimą dėl darbdavei skirtos baudos panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto bylos esminės faktinės aplinkybės dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalinio neįvykdymo nėra tapačios tai bylai, todėl negalima pritarti apeliantui, kad pirmos instancijos teismas privalėjo iš esmės remtis nurodytu teisminiu precedentu. Tuo pačiu pažymėtina, kad toje kasacinio teismo nutartyje buvo konstatuota, jog DK 232 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra visiškai suderintas su CPK normomis.
22. Darytina išvada, kad apeliantas nepagrindė savo atskirojo skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė teikto pareiškimo dėl Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimo byloje panaikinimo ir baudos skyrimo darbdaviui nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisėtą bei motyvuotą nutartį, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.