Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 199(2) straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J., pažeisdamas nustatytą tvarką Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų laiko, vietos ir asmens įgijo 3 489 vnt. pakelių 12 226,15 € vertės akcizais apmokestinamų cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, iš kurių dalį cigarečių:

400 vnt. pakelių „(duomenys neskelbtini)“, 500 vnt. pakelių „(duomenys neskelbtini)“, 500 vnt. pakelių „(duomenys neskelbtini)“, laikė garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)-ojoje metalinių garažų eksploatavimo bendrijoje, (duomenys neskelbtini),

70 vnt. pakelių „(duomenys neskelbtini)“, 130 vnt. pakelių „(duomenys neskelbtini)“, 60 pakelių „(duomenys neskelbtini)“, 30 vnt. pakelių „(duomenys neskelbtini)“, laikė namuose, (duomenys neskelbtini),

820 vnt. pakelių „(duomenys neskelbtini)“, 540 vnt. pakelių „(duomenys neskelbtini)“, 439 vnt. pakelių „(duomenys neskelbtini)“ laikė ir gabeno transporto priemonėje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini)-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kol 2021-07-27 apie 20.13 val. po sustabdymo apžiūrint transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

- įvykio vietos apžiūros protokolas bei fotolentelės, iš kurių matyti, jog įvykio vieta, kur buvo patikrintas kaltinamojo vairuotas automobilis bei rasta dalis cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, yra šalia (duomenys neskelbtini) g. garažų masyve, ties garažu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir minėtame garaže (b. l. 14-24);

- 2021 m. rugpjūčio 4 d. kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal VIN kodą duomenys, iš kurių matyti, kad jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. P. (b. l. 27);

- 2021 m. rugpjūčio 4 d. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaina – 770 eurų (b. l. 28);

- 2021 m. liepos 27 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 290 vnt. pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis (b. l. 62-65), garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)-ojoje metalinių garažų eksploatavimo bendrijoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 1 400 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, ir pakelių transporto priemonėje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusioje šalia garažo Nr. (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 1 799 pakeliai cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis. Visi rasti ir paimti cigarečių pakeliai perduoti saugojimui Šiaulių apskrities VPK (b. l. 52).

Išdėstyti įrodymai šiuo atveju vienareikšmiškai patvirtina, kad R. J. įvykdė jam inkriminuojamą veiką. Tokias išvadas leidžia daryti tiek kaltinamojo R. J. duoti gana išsamūs, detalizuoti paaiškinimai tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, nuoširdus gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio, taip pat kita bylos medžiaga – įvykio vietos apžiūros protokolas, kratos protokolai, Klaipėdos teritorinės muitinės raštas dėl cigarečių vertės, A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. J. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. R. J. veika atitinka požymius nusikaltimo numatyto LR BK 199² straipsnio 1 dalyje, kadangi jis pažeidė nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus bei R. J. įgytų 3 489 vnt. cigarečių pakelių vertė yra 12 226,16 Eur, t. y. iki 250 MGL. Kaltinamasis numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). R. J. įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 199(2) straipsnio 1 dalį.

LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017 ir kt.).

L. B. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. J. ir jo gynėjas prašė teismo atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

R. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (b. l. 126-128). Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Praeityje baustas administracine tvarka, tačiau grubių administracinių nusižengimų nėra padaręs, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 129-131), dirbantis (b. l. 132). Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje R. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – L. B., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti), kuri, kaip kaimynė, su kuria R. J. bendrauja ir draugauja šeimomis, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti R. J. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl R. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas L. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Įvertinus, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, nustatytinas šiek tiek ilgesnis nei minimalus laidavimo terminas, t. y. 1 metų 3 mėnesių.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga R. J., kaip dirbančiam ir gaunančiam pajamas, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 65 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Pažymėtina, kad dėl skirtinos įmokos dydžio proceso dalyvių pozicijos buvo itin skirtingos. Teisminio nagrinėjimo metu R. J. pripažino, kad finansiškai išgalėtų susimokėti iki 60 MGL dydžio įmoką, tuo tarpu prokuroras prašė teismo skirti R. J. net 160 MGL dydžio įmoką. Teismo vertinimu, būtent 65 MGL dydžio įmoka, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tame tarpe – kaltinamojo asmenybę (neteistas, nedarantis grubių administracinių nusižengimų), amžių ((duomenys neskelbtini) d. sueis (duomenys neskelbtini) m.), jo turtinę padėtį (gaunama alga nėra didelė), nusikaltimo mastą ir kt., teismo nuomone, visiškai pakankama teisingumo principo įgyvendinimui bei kaltinamojo asmens paveikimui teigiama prasme, be to, mažesnio dydžio įmokos pagal susiklosčiusią teismų praktiką paprastai skirtinos padarius mažesnio pavojingumo nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Tuo pačiu pažymėtina, kad įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstamos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą. Baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos su bausme, turi turėti ne tik auklėjamąjį, bet ir prevencinį poveikį, tai yra padėti koreguoti asmens elgesį teigiama linkme bei apriboti galimybes daryti kitas nusikalstamas veikas, todėl parenkant bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių rūšis, nustatant jų dydžius, trukmę, taikymo sąlygas, atsižvelgtina ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, priežastis, lėmusias tų nusikalstamų veikų padarymą, įvertintinas ir objektas, į kurį buvo nukreipti nusikalstami kaltininko veiksmai. Dar labiau mažinti įmokos dydį, įvertinus visas svarbias bylai aplinkybes, teismo nuomone, nėra pagrindo. Kaip minėta, R. J., nors ir neteistas, tačiau padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, neteisėtai laikytų ir gabentų cigarečių vertė siekė net 12 226,15 Eur (kaip jau minėta, itin artima 250 MGL sumai, nuo kurios jau kyla dar griežtesnė baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 199(2) str. 2 d.). Atleidus R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojos žinion, užstatas neskirtas. Teismas taip pat pažymi, kad įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimui esminės reikšmės neturi tai, kad kaltininkas šiuo metu neturi lėšų tokiai įmokai sumokėti. Paskirtos įmokos dydis yra mažesnis nei vidutinis. Be to, R. J. vis dar yra dirbantis. Tai pat atsižvelgtina, kad padaryta nusikalstama veika susijusi su itin neigiamu poveikiu Lietuvos ekonomikai. Visgi prokuroro prašoma skirti 160 MGL įmoka, teismo vertinimu, yra akivaizdžiai per didelė. Pagal LR BK 47 straipsnio nuostatas už apysunkio nusikaltimo, koks yra numatytas ir LR BK 199(2) str. 1 d., padarymą numatyta minimali bauda siekia 100 MGL, o už sunkaus nusikaltimo padarymą, koks yra numatytas ir LR BK 199(2) str. 2 d., minimali bauda siekia 150 MGL. Vadinasi, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą šios bausmės būtų dar mažintinos vienu trečdaliu ir būtų akivaizdžiai mažesnės (atitinkamai 66,66 ir 100 MGL) už prokuroro šiuo atveju prašomos skirti neteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį (160 MGL). Tokiai praktikai nepritartina. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad teismas R. J. atžvilgiu taiko ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią 770 Eur pinigų sumą valstybei, apie ką teismas pasisakys žemiau. Taigi, R. J. dėl padaryto nusikaltimo patirs pakankamus teisinius suvaržymus.

Atsižvelgiant į R. J. turtinę padėtį, nustatytinas 1 metų 8 mėnesių terminas įmokai sumokėti, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal LR BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. LR BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šioje byloje nustatyta, kad R. J. nusikaltimą padarė akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes) neteisėtai gabendamas sugyventinei priklausiančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina Lietuvoje 770 Eur. Ši transporto priemonė dar ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu buvo grąžinta jos teisėtai savininkei A. P.. Nėra jokių abejonių dėl to, kad nurodytas automobilis buvo R. J. padaryto nusikaltimo priemonė ir jis yra konfiskuotinas turtas. Tačiau taip pat nustatyta, kad šis konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, t. y. A. P., ir šiam asmeniui jau yra grąžintas. Esant tokioms aplinkybėms, taikytina LR BK 72 straipsnio 5 dalis ir iš R. J. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 770 Eur. Mažinti šią sumą nėra pagrindo, kadangi teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų apie mažesnę automobilio, kuriuo buvo gabentos cigaretės, vertę.

R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 124-125) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

- automobilis „(duomenys neskelbtini).“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžintas A. P. (b. l. 33-34), - paliktinas A. P.;

- 1 070 vnt. pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 530 vnt. pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 880 vnt. pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 1 009 vnt. pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, nepaženklinti Lietuvos Respublikos banderolėmis, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą B serija ŠAP Nr. 0009312 (b. l. 52), - konfiskuotini bei sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199(2) straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą R. J. atžvilgiu nutraukti.

R. J. perduoti L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 65 MGL dydžio (3 250 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią R. J. privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. J. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią 770 Eur (septynių šimtų septyniasdešimties eurų) pinigų sumą valstybei.

R. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžintą A. P., - palikti A. P.;

- 1 070 vnt. pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 530 vnt. pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 880 vnt. pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 1 009 vnt. pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, nepaženklintus Lietuvos Respublikos banderolėmis, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą B serija ŠAP Nr. 0009312, - konfiskuoti bei sunaikinti.

Išaiškinti R. J., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.