- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- 2-2226-804/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01744-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- K. Č.
- Atsakovas
- A. Č.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Č. ieškinį atsakovei A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo šalių santuoką, sudarytą 2005 m. rugpjūčio 18 d., Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės A. Č. kaltės.
Ieškovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti bei palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad su atsakove A. Č., (iki santuokos pavardė M.) susipažino 2005 metų vasario mėnesį ir pradėjo gyventi pas atsakovės mamą E. D. M., (duomenys neskelbtini). Pragyvenus du metus atsakovė pastojo. Tuo metu ieškovas buvo nuteistas ir atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose. Su atsakove susituokė 2005 m. rugpjūčio 12 d. Marijampolės CM skyriuje. Santuokoje (duomenys neskelbtini), jiems gimė duktė M. Č.. Po dukters gimimo, praėjus keliems mėnesiams, ieškovas išėjo į laisvę ir vėl su atsakove pradėjo gyventi pas atsakovės mamą. Ieškovas laisvėje su šeima išgyveno apie 6 mėnesius, o po to vėl buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Per tuos 6 mėnesius su atsakove neįsigijo jokio registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Atlikęs 3 metų skirtą bausmę, ieškovas vėl grįžo gyventi pas žmoną ir dukrą. Laisvėje išbuvus 10 mėnesių, ieškovas vėl 2011 m kovo 21 d. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 metams ir 6 mėnesiams. Ieškovui patekus į kalėjimą, atsakovė pradėjo vartoti narkotikus - heroiną. Jai buvo iškeltos bylos už prekyba heroinu, už plėšimus, vagystes. Už visas šias veikas ji buvo nuteista ir atliko laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Tačiau santykiai tarp šalių nutrūko atsakovei dar būnant laisvėje, nes atsakovė pradėjo vartoti narkotikus, gyveno pradžioje su vienu vyru, paskui su kitu vyru, buvo gydoma Vilniaus narkologinėje įstaigoje Gerosios Vilties gatvėje. Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atsakovei iškėlė bylą dėl vaikų teisių apribojimo dukters atžvilgiu, dėl jos palaido gyvenimo būdo, nesirūpinimo vaiku. Kol ji svaiginosi ir ieškojo vyrų draugijos, duktė M. Č. gyveno su savo močiute. Atsakovė netekusi teisių į dukros globą, išvyko į Kėdainių reabilitacijos centrą „Mikštų dvaras“ kur pradėjo gydytis nuo narkotikų. Norėjo susitvarkyti savo gyvenimą, bet jai nesisekė, nes ir toliau vartojo narkotikus. Praėjus metams, t.y. laikotarpiui, kuriam buvo apribotos jos teisės į vaiko globą, Trakų rajono apylinkės teismo 2012-04-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-617-213/2012, ieškovui ir atsakovei neterminuotai buvo apribotos teisės nepilnamečio vaiko M. Č. atžvilgiu. Dukros globėja buvo paskirta atsakovės mama E. D. M.. Ieškovui atlikus laisvės atėmimo bausmę ir 2014-025-09 išėjus į laisvę, atsakovė gyveno su ieškovui nepažįstamu vyru. Ieškovas bandė įtikinti atsakovę grįžti pas jį, susigrąžinti vaiko globą, pradėti gydytis nuo narkotikų priklausomybės, tačiau atsakovė atsisakė bandyti susigrąžinti šeimą. Esant tokiai situacijai, ieškovas susirado kitą moterį ir nuo 2014-02-09 iki dabar gyvena su ja. Ieškovas skirtis su atsakove nori ir dėl to, kad atlikęs bausmę nori pradėti normalų gyvenimą ir vesti kitą moterį. Nuo 2011 metų dėl atsakovės kaltės šalys nebendrauja, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio. Bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Dėl atsakovės kaltės sužlugo ieškovo ir atsakovės šeima. Gyvendami santuokoje neįsigijo jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Bendrų kreditorių su atsakove neturi. Ieškovas Aš išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Po santuokos nutraukimo pageidauja, kad pavardės būtų paliktos tokios, kaip ir būnant santuokoje: ieškovo pavardė – Č., atsakovės – Č..
Teismo posėdžio metu atsakovė A. Č. su pareikštu ieškiniu sutiko. Parodė, kad nori jog santuoka tarp jų būtų nutraukta.
Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos išvadoje nurodoma, kad 2012-04-25 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu K. Č. ir A. Č. neterminuotai apribota tėvų valdžia jų dukters M. Č., gim. 2005-11-18, atžvilgiu, tuo pačiu sprendimu nustatant nuolatinę globą vaikui, vaiko gyvenamąją vietą bei iš tėvų priteisiant dukros išlaikymą. Vaiko globėja paskirta R. R., o vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja, todėl Vaiko teisių apsaugos skyriui teikti išvadą šioje byloje nėra tikslinga.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
LR CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje. Teismo aktyvumą užtikrina LR CPK 376 str. nuostatos ir LR CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, o atsakovė su pareikštais reikalavimais ieškinyje sutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visapusiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Tačiau, šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, kaip minėta teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu. Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, net ir nesant priešieškinio, teismo nesaisto ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2005, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009). Nagrinėjamu atveju, nors ir atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais, tačiau teismas nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl vieno sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, daro išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokią išvadą grindžia byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė nedėjo pakankamai pastangų santuokos išsaugojimui. Ieškovas prašydamas nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltė nurodo, jog atsakovė ieškovui patekus į laisvės atėmimo vietą pradėjo vartoti narkotikus, jos atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, ji nesirūpino vaiku. Tačiau, teismas atkreipia dėmesį, jog kaip nurodo pats ieškovas jam būnat laisvėje jis grįždavo gyventi į šeimą, t. y. kartu su atsakove, tačiau pragyvenus vienu atveju 6 mėn., kitu atveju – 10 mėn., vėl būdavo pasiunčiamas į laisvės atėmimo vietą bausmės atlikimui, ilgesniam nei trijų metų laisvės atėmimo terminui. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 str. – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 str. išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 str. 3 d. išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Byloje esančiame Trakų rajono apylinkės teismo 2012-04-25 sprendime neterminuotai apriboti tėvų valdžią K. Č. ir A. Č. jų dukters M. Č. atžvilgiu nustatyti prejudiciniai faktai, jog K. Č. yra ne kartą teistas, bausmę atliko Alytaus pataisos namuose. Gimus dukrai, K. Č. buvo laisvės atėmimo vietose, iš kur buvo paleistas į laisvę, kai dukrai buvo apie 3 metus. A. Č. su sutuoktiniu K. Č. kartu pagyveno apie 7 mėnesius, po to atsakovas vėl buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. A. Č. su K. Č. negyvena kartu nuo 2008 metų, o ir trumpas bendras jų gyvenimas nebuvo sėkmingas, nes jis ją mušdavo. A. Č. vartoja narkotines priemones, du kartus buvo gydoma nuo priklausomybės narkotikams, tačiau tai rezultatų nedavė. Nuo M. Č. gimimo atsakovė A. Č. apie 3 metus rūpinosi savo dukra, tačiau K. Č. grįžus iš įkalinimo įstaigos, jie abu dažnai išeidavo, dukrą palikdavo močiutės globai, grįždavo vėlai arba paryčiais. A. Č. pradėjo vartoti narkotikus. Kol K. Č. buvo dar laisvėje, sutuoktiniai viską išnešė iš namų ir pardavė. K. Č. savo dukters M. Č. nematė nuo 2008 metų, per tą laiką savo dukterimi nesidomėjo, išlaikymo neteikia. M. Č., prisiminusi tuos laikus, kai tėvas mušdavo jos mamą, nenori su juo bendrauti, net kalbėti telefonu. Taigi, šios nustatytos aplinkybės įrodo, jog abiem sutuoktiniams pristigo noro puoselėti ir išsaugoti tarpusavio santykius ir šeimą, sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Atsižlegiant į ieškovo prašymą nutraukus santuoką ieškovui paliekama jo pavardė – Č., atsakovei paliekama santuokinė pavardė – Č..
Ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.
Šalys santuokos metu dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo, bendrų kreditorių neturi.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-11-25 sprendimu Nr. (1.7.) S-3759-4327-15, ieškovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Pagal LR CK 3.61 str. 3 d. pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, iš atsakovės į valstybės biudžetą nepriteistinos. Be, to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-09-15 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-9654, Trakų rajono apylinkės teisme gauta 2016-09-15, po 2016-09-13 teismo posėdžio, kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės. Išklausius baigiamąsias kalbas ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį (CPK 257 straipsnis), teismui pateikti prašymai nepriimami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 177-178, 259, 260, 270, 375-386 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą 2005 m. rugpjūčio 18 d., Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini),, tarp K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – Č., A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – Č..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.