- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-31
- Bylos Nr.
- 2S-948-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04837-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- B. C.
- Atsakovas
- A. P., G. P.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. C. (B. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovų turtui, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo B. C. (B. C.) prašymą atsakovams A. P. ir G. P. dėl priverstinės hipotekos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas B. C. (B. C., toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti atsakovams A. P. (toliau - Atsakovas) ir G. P. (toliau - Atsakovė) priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką iki visiško 2008 m. rugsėjo 10 d. išduoto Vilniaus miesto 28 notarų biuro vykdomojo dokumento Nr. 3467 įvykdymo, užtikrinant jame nurodytos sumos – 42 160 USD grąžinimą Ieškovui. Ieškovas pateiktame prašyme nurodo, kad Atsakovas, būdamas santuokoje su Atsakove, 2008 m. liepos 24 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2008 m. rugpjūčio 15 d. sumokėti Ieškovui 42 160 USD. 2008 m. rugpjūčio 18 d. Ieškovas pateikė Atsakovui 2008 m. liepos 24 d. vekselį apmokėjimui reikalaudamas nedelsiant jį apmokėti. Atsakovui vekselio neapmokėjus, 2008 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į Atsakovą su priminimu apmokėti vekselį, tačiau vekselis nebuvo apmokėtas. 2008 m. rugsėjo mėn. 10 d. Vilniaus miesto 28-ajame notarų biure buvo atliktas vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr. 3467). Atsakovams geranoriškai neįvykdžius prievolės, Ieškovas kreipėsi į antstolių G. P. ir A. P. kontorą su prašymu išieškoti priklausančią sumą. Buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 19/08/443 dėl 104 345, 60 Lt išieškojimo iš Atsakovo Ieškovo naudai. Vykdydamas vykdomąją bylą pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3467, antstolis G. P. 2009 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. 19-206 pasiūlė Ieškovui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl Atsakovo turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. 2010 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-9386-131/2010, kuriuo pripažinta, jog atsakovai yra solidariai atsakingi pagal Atsakovo 2008 m. liepos 24 d. Ieškovui išrašytą vekselį 42 160 USD sumai. Sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-9386-131/2013 yra įsiteisėjęs. Šiai dienai jokia skolos dalis nuo 2008 metų, t.y. iki 2013 m. sausio 28 d., Ieškovui nėra grąžinta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2013 m. vasario 14 d. nutartimi Ieškovo pareiškimą atsakovams A. P. ir G. P. dėl priverstinės hipotekos teismo sprendimu nustatymo skolininkų turtui atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atlikus pateiktų dokumentų teisinį tyrimą nustatyta, kad butas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką yra apsunkintas ne tik hipoteka (lakšto identifikavimo kodas 01120070010798, kreditorius UAB Medicinos bankas), bet ir Turto arešto aktų registre įregistruotais turto arešto aktais baigtinėje būklėje: Nr. 0408001347, įregistruotas 2008 m. rugsėjo 24 d. (kreditorius B. C.), Nr. 0110004126, įregistruotas 2010-06-30 (kreditorius UAB „Vilniaus energija“), Nr. 0111002744, įregistruotas 2011-0-3-21 (kreditorius UAB Medicinos bankas), Nr. 0111008584, įregistruotas 2011-08-29 (kreditorius Medicinos bankas). Tokiu būdu, nustačius priverstinę hipoteką Ieškovo naudai, jis būtų antrinis hipotekinis kreditorius ir jo padėtis kitų kreditorių atžvilgiu pagerėtų, todėl atitinkamai kito kreditoriaus (UAB „Vilniaus energija“) interesai gali nukentėti, nes hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Pažymėjo, kad nors Ieškovas savo prašyme nurodė, jog turtas, kuriam prašoma taikyti priverstinę hipoteką, gali būti perleistas tretiesiems asmenims, atsakovai minėto turto perleisti tretiesiems asmenims negali. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad turto areštas yra valdymo, naudojimo ar disponavimo laikinas apribojimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu Ieškovas prašo panaikinti 2013 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti atsakovams A. P. ir G. P. priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką iki visiško 2008 m. rugsėjo 10 d. išduoto Vilniaus miesto 28 notarų biuro vykdomojo dokumento Nr. 3467 įvykdymo, užtikrinant jame nurodytos sumos – 42 160 USD grąžinimą Ieškovui. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, turto arešto akte, kuris įregistruotas 2010 m. birželio 30 d. kreditorius UAB „Vilniaus energija“, nurodyta, jog turto arešto akto mastas yra 3 044, 38 Lt dydžio. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ reikalavimas neatitinka CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodyto kriterijaus, todėl išieškoti iš skolininkui priklausančio buto įstatymas 3 044, 38 Lt reikalavimą turinčiam kreditoriui nenumato galimybės. Taigi, pirmosios instancijos teismo argumentas yra prieštaraujantis CPK 663 straipsnio normai, t. y. teisiškai nepagrįstas, kas sudaro pagrindą nutarties panaikinimui apeliacine tvarka. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad patenkinus jo prašymą nustatyti priverstinę hipoteką – antrinė hipoteka niekaip nepažeistų ir kito, t. y. pirminės hipotekos kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ teisių ir interesų, kadangi hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal jų prašymų įregistruoti hipoteką padavimo laiką eilės tvarka, jei daiktas yra įkeistas kelis kartus. Be to, šiam asmeniui įvykdžius savo prievolinius įsipareigojimus prieš laiką, turtas taptų atlaisvintas nuo hipotekos, ir tokiu atveju būtų galima greičiau ir operatyviau apginti Ieškovo interesus. Ieškovas taip pat nurodė, kad Atsakovas, į kurį Ieškovas turi reikalavimo teisę, neturi jokio kito turto, išskyrus butą, kurio atžvilgiu buvo prašoma nustatyti priverstinę hipoteką. Atsakovas nuo 2008 m. nėra grąžinęs Ieškovui jokios skolos dalies, piktybiškai vengia grąžinti skolą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Ieškovo prašymą nustatyti priverstinę hipoteką, pažeisdamas Ieškovo teises, nevertino ir neanalizavo Ieškovo argumentų dėl priverstinės hipotekos nustatymo būtinybės, todėl netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą pateikta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje keliamas priverstinės hipotekos teismo sprendimu patenkintiems reikalavimams užtikrinti taikymo sąlygų klausimas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, visų pirma, atkreipia dėmesį į byloje dalyvaujančių asmenų procesinį statusą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012 pažymėjo, kad reikalavimo prigimtis ir daikto savininko teisių suvaržymas lemia, kad priverstinės hipotekos nustatymas vyksta ginčo teisena, o išsprendus bylą iš esmės turi būti priimamas teismo sprendimas (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Todėl asmuo, prašantis nustatyti priverstinę hipoteką, yra ieškovas, o daikto savininkas, kuriam reiškiami reikalavimai – atsakovas. Tokiu būdu B. C. (B. C.) byloje turi ieškovo, o A. P. ir G. P. – atsakovų statusą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė ir tai, jog pirmosios instancijos teismas ginčą užbaigė netinkamos formos teismo procesiniu dokumentu, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančio 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo už akių matyti, kad atsakovai A. P. ir G. P. solidariai atsakingi pagal atsakovo 2008 m. liepos 24 d. Ieškovui išrašytą vekselį (b. l. 8-9). Antstolių G. P. ir A. P. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 28 notarų biuro vykdomąjį dokumentą Nr. 3467 dėl 42 160 USD skolos išieškojimo iš atsakovų (b. l. 10). Ieškovas, siekdamas užtikrinti šios sumos grąžinimą, prašo teismo taikyti priverstinę hipoteką atsakovų turtui.
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Šis užtikrinimo būdas pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis).
Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu esant CK 4.175 straipsnio 3 dalyje nustatytiems atvejams. Kasacinio teismo praktikoje, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ir pan.). Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Entum“ v. UAB „Pajūrio Sabina“, bylos Nr. 3K-3-307/2010).
Priverstinės hipotekos būtinumas turi būti grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali būti būdingas kiekvienam kreditoriui. Prašantis nustatyti priverstinę hipoteką kreditorius būtinumą ją nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012). Ieškovas būtinybę nustatyti priverstinę hipoteką grindė faktine aplinkybe, kad jo reikalavimas sudaro didelę sumą, o atsakovai neturi jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus butą, kurio atžvilgiu buvo prašoma nustatyti priverstinę hipoteką. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra pagrindas jo interesus iškelti aukščiau už kitų kreditorių reikalavimus.
Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, butas, kuriam Ieškovas siekia nustatyti priverstinę hipoteką, įkeistas UAB „Medicinos bankas“, areštuotas pagal kreditorių B. C., UAB „Vilniaus energija“, UAB „Medicinos bankas“ reikalavimus (b. l. 20-23, 42-44). Taigi, tenkinus Ieškovo prašymą, neišvengiamai nukentėtų kiti atsakovų kreditoriai, Ieškovas įgytų privilegijuotą padėtį jų atžvilgiu. Užtikrinęs savo reikalavimą priverstine hipoteka, jis iš karto po pirminio hipotekos kreditoriaus – UAB „Medicinos bankas“, įgytų reikalavimo teisę į atsakovų turtą, kas dar labiau sumažintų kitų kreditorių galimybę patenkinti savo reikalavimus. Tokiu būdu būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas bei iškreipiama CPK ir kituose teisės aktuose reglamentuota kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema. Dėl šitos priežasties Ieškovo argumentas, kad kreditorius UAB „Vilniaus energija“ pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį negalės vykdyti išieškojimą iš atsakovų turto, todėl priverstinė hipoteka niekaip neįtakos jo teisių, yra teisiškai nereikšmingas. CPK normos aiškiai reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto eilę (CPK 664 straipsnis), taip pat turto realizavimo eigą. Sutiktina su Ieškovu, kad kreditorius UAB „Vilniaus energija“, remiantis CPK 663 straipsnio 3 dalimi neturi teisės vykdyti išieškojimo iš skolininkui priklausančio buto. Tačiau tai nereiškia, kad kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ reikalavimas apskritai negalės būti patenkintas. Išieškojimo procedūrą gali inicijuoti kitas kreditorius. CPK normos numato galimybę prisijungti prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų (CPK 759 straipsnio 1 dalis). Nustatant reikalavimų patenkinimo eilę, pagal CPK 754 straipsnį, hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės; pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo; antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių; trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai. Taigi, nustačius priverstinę hipoteką Ieškovo reikalavimui užtikrinti, jis automatiškai atsidurs pirmesnėje reikalavimų patenkinimo eilėje nei kreditorius UAB „Vilniaus energija“.
Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad nustačius priverstinę hipoteką Ieškovo naudai, šis kreditorius taptų privilegijuotas kitų kreditorių atžvilgiu, o tokiam privilegijavimui nėra aiškaus teisinio pagrindo ir išskirtinių apelianto specifiškumą kitų kreditorių atžvilgiu pagrindžiančių aplinkybių.
Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas atmesti Ieškovo atskirąjį skundą, todėl dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Ieškovo skundo motyvais skundžiamos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nėra paneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.