Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo

R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie subendrintos bausmės pridėta dalis bausmių, paskirtų už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieni) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie subendrintos bausmės pridėta dalis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieni) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo. Nukentėjusiojo V. A. G. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas ir priteista 4 000 Eur iš R. P. V.A. G.. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš R. P. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 1 437,96 Eur už J. L. gydymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. P. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2023 m. spalio 3 d., apie 15.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, iš V. A. G. kelnių kišenės pagrobė 10 Eur vertės jam priklausančią piniginę su joje buvusia AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele. Taigi viešoje vietoje iš V. A. G. drabužių pagrobė V. A. G. priklausantį 10 Eur vertės turtą.

2. Be to, R. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent: jis 2023 m. spalio 3 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, kišenvagystės būdu iš V. A. G. pagrobtoje piniginėje radęs AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. A. G. vardu, ją paėmė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė iki 2023 m. spalio 3 d. 17.07 val., kol neteisėtai inicijavo finansines operacijas.

3. Be to, R. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos atliko finansines operacijas ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis septynis kartus neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms atlikti, t. y. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – įvedė naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – bekontaktės mokėjimo kortelės „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos V. A. G. vardu, PIN kodą ir taip melagingai identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas, prisijungė prie V. A. G. banko sąskaitos, t. y. prie informacinės banko „(duomenys neskelbtini)“ sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, ir neteisėtai, be elektroninės mokėjimo priemonės teisėto naudotojo žinios ir sutikimo, svetima elektronine mokėjimo priemone – AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bekontakte mokėjimo kortele „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. A. G. vardu, atliko finansines operacijas: 2023 m. spalio 3 d. 17.07 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išėmė 500 Eur; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. spalio 3 d. 17.08 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išėmė 1 000 Eur; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. spalio 3 d. 18.36 val., bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išėmė 100 Eur; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. spalio 3 d. 18.40 val., bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išėmė 100 Eur; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. spalio 3 d. 18.41 val., bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išėmė 300 Eur; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. spalio 4 d. 1.49 val., bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išėmė 1 000 Eur; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. spalio 4 d. 1.50 val., bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išėmė 1 000 Eur. Taigi R. P. neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai atliko septynias finansines operacijas ir apgaule įgijo svetimą turtą – V. A. G. priklausančius 4 000 Eur.

4. Be to, R. P. nuteistas už tai, kad sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2023 m. lapkričio 6 d., apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užpuolė J. L., jį pargriovė ant grindų, spaudė jo kaklą. J. L. bandant pabėgti, tyčia durimis prispaudė jo dešinės rankos plaštaką, taip jam padarydamas daugybines plėštines žaizdas dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos III, IV pirštų vidurinių pirštakaulių atvirus lūžius, tai jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6.2. Taip pat skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, netinkamai pritaikė ir BK 64 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas prie subendrintos 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, pridėjo didesnę Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės didesnę dalį nei buvo likusi neatlikta bausmės dalis. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendį, R. P. 2024 m. sausio 31 d. atvyko į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, taigi pagal minėtą nuosprendį R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 31 d. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas prie skundžiamu nuosprendžiu subendrintos bausmės, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, pridėjo didesnę dalį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės , t. y. 3 (tris) mėnesius, nei skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2024 m. gegužės 16 d., R. P. buvo likusi neatlikta bausmės dalis, todėl nepagrįstai paskyrė galutinę bausmę – 1 (vienus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

7. Teismo posėdyje prokurorė Vida Kaubrytė prašė nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti, prokuroro apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė paskirtos galutinės bausmės nesubendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi pagal šį nuosprendį nuteistasis R. P. bausmę yra atlikęs.

8. Teismo posėdyje nuteistojo R. P. gynėja advokatė Miranda Kunickienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. P. neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ar savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nesutikdamas su jam paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme prašo skirti švelnesnę bausmę. Prokurorė apeliaciniu skundu neginčija veikų kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad netinkamai buvo pritaikytos bausmių bendrinimo nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės individualizavimo bei bausmių bendrinimo kontekste.

Dėl nuteistajam R. P. paskirtos bausmės

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga, mano, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes R. P. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam parinktos bausmės už nusikalstamas veikas yra teisingos ir proporcingos.

12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam R. P., atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris nesunkias ir tris apysunkes tyčines nusikalstamas veikas. Jo atsakomybė lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad prisipažino dėl visų įvykdytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi jas padaręs. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Įvertino tai, kad R. P. anksčiau daug kartų teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, išvadų nepadarė, baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, nuteistajam R. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi nuteistojo elgesys teigiama linkme nesikeičia. Pažymėtina ir tai, kad, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, R. P. paskirta subendrinta bausmė pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu.

13. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nori dirbti, atlyginti žalą nukentėjusiajam išskirtinai jo atsakomybės nešvelnina. Tai, jog nuteistasis R. P. nebe pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Kaip minėta, R. P. daug kartų teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Šiuo atveju pagrindo manyti, kad, paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals, nėra. Ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad, paskyrus R. P. švelnesnes nei laisvės atėmimo bausmes, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatyta bausmės rūšis ir jos trukmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad nuteistajam R. P. paskirtos bausmės rūšis individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmių bendrinimo

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas R. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes prie griežtesnės bausmės pridėjo dalį bausmės, kurios dydis buvo mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą minimalų jos dydį, yra pagrįstas.

16. BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Tuo tarpu BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Nusprendus šią bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, ir už šiuos nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, prie griežtesnės bausmės turėjo būti pridedamos švelnesnių bausmių dalys, bet ne mažesnės nei trijų mėnesių laisvės atėmimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir paskirtas bausmes subendrindamas jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtos subendrintos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės už tris nusikalstamas veikas pridėdamas tik 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir paskirdamas galutinę 2 (dvejų) metų (3) trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, padarė bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimą. Todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajam R. P. paskirto subendrinimo keičiama, prie griežtesnės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtos subendrintos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant prokurorės prašomas minimalias pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių dalis – po 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirtina galutinė subendrinta 2 (dvejų) 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienus) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

18. Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie subendrintos bausmės pridėta dalis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieni) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 22 d. nutartimi buvo panaikintas nuteistajam R. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusią Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktą dalį – 1 (vieną) mėnesį 17 (septyniolika) dienų. Todėl naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria paskirta galutinė bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir išdėstyti taip:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, po to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie subendrintos bausmės pridėti dalį bausmių, paskirtų už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienus) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie subendrintos bausmės pridėta dalis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieni) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.