Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2010-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-109-830/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2010-12-06Panevėžio apylinkės teismas
  2. T-37-857/2012Nutartis · 2012-06-08Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
1-109-830/2010
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00176-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Nukentėjusysis
G.
Kaltinamasis
R. S.
Advokatai
Kęstutis Ramanauskas, Nijolė Petkevičienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-109-830/2010(proceso Nr. 1-54-1-00176-2010-8)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5., 1.2.14.1.1., 1.2.14.10., 2.3.6.4.4., 2.3.6.4.5.
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 6 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Loretai Klezienei,dalyvaujant prokurorui Raimundui Binkiui,gynėjai advokatei Nijolei Petkevičienei,nukentėjusiajam G. S.,jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1957-03-16 Biržų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. Biržų mieste, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos respublikos baudžiamoko kodekso (toliau BK) 187 str. 1 d., 178 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2010-04-22 tarpe 8-14 val., Biržų rajone, Kvietkelių kaime, likviduotos Kvietkelių žemės ūkio bendrovės teritorijoje, pagrobė G. S. priklausantį turtą – 2750 kg metalo skardos (sugadintos grūdų džiovyklos dalis), kurių vertė yra 687,5 Lt.

R. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2010-04-22 tarpe 8-14 val., Biržų rajone, Kvietkelių kaime, likviduotos Kvietkelių žemės ūkio bendrovės teritorijoje, išardydamas ir supjaustydamas, tyčia neatstatomai sugadino svetimą, G. S. priklausantį turtą – stacionarią grūdų džiovyklą 19000 Lt vertės, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam G. S. 19 000 Lt turtinę žalą.

Bylos įrodymai

Kaltinamasis R. S. kaltu dėl svetimo turto vagystės prisipažino, o dėl turto sugadinimo neprisipažino. Parodė, kad 2010 m. balandžio mėnesio pabaigoje jis važiavo pro buvusios Kvietkelių žemės ūkio bendrovės teritoriją ir pamatė, kad yra nugriuvusi metalinė džiovykla. Minėta džiovykla buvo supuvusi, stovėjo gal nuo 1976 metų, neveikė daug metų, joje nebebuvo variklių ir kitų dalių, buvo likęs tik korpusas. Privažiavęs pamatė, kad džiovykla nupjauta, supjaustyta. Kelias dienas po to, matė, kad supjaustyto metalo niekas neišveža, nutarė pats išvežti ir parduoti šį metalą. Kam priklausė supjaustyta džiovykla, nežinojo. Kas nupjovė ir supjaustė džiovyklą nematė ir nežino. Pasiėmė buvusios žmonos automobilį su priekaba ir nuvažiavo prie supjaustytos džiovyklos. Prie džiovyklos pastebėjo važiuojantį traktorių, paprašė traktorininko padėti įkrauti metalo gabalus į priekabą. Metalą nuvežė į Gelžbetonio teritorijoje esančią metalo supirktuvę. Viso nuvežė virš dviejų tonų metalo. Kadangi jis (R. S.) tuo metu prie savęs neturėjo jokio asmens dokumento, metalo supirktuvėje su juo neatsiskaitė. Sekančią dieną sužinojo, kad džiovykla turėjo savininką. Nukentėjusiojo G. S. nepažinojo. Nežinojo, kad grūdų džiovykla priklauso jam (G. S.). Po įvykio sužinojo, kad G. S. šią džiovyklą nupirko už 500 litų. Tai jam papasakojo žmogus pardavęs G. S. šią džiovyklą – R. A..

Iš 2010-04-23 R. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. S. parodė vietą kur stovėjo džiovykla; parodė kaip iš duobės ištempė metalo konstrukcijas ir paliko už 3 metrų nuo duobės; parodė UAB „Torlina“ aikštelę, kur pridavė metalą į metalo supirktuvę (b.l 101-104).

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2010 balandžio mėnesį, jis važiavo Germaniškio keliu ir pamatė, kad nebėra jam priklausančio grūdų džiovyklos. Nuvažiavo į vietą kur stovėjo džiovykla, pamatė stovinčius du traktorius ir automobilį. Šalia jų stovėjo nemažai žmonių. Vėliau matė, kaip vienas iš tų traktorių traukė kitą traktorių iš aikštelės. Prie džiovyklos pamatė stovintį R. S., kuris kėlė į automobilio bagažinę balionus, naudojamus suvirinimo aparatams. Pusė džiovyklos jau nebebuvo, džiovykla buvo nugriauta. Jis (G. S.) pasivijo traktorius, automobiliu užstatė jiems kelią. Vėliau iš paskos traktorių privažiavo ir R. S., kuris aplenkė juos, nusukęs per žolę, bei nuvažiavo. Jis (G. S.) iškvietė policiją. Atvažiavusi policija surašė protokolus. Traktoristai buvo labai išsigandę ir teigė apie vagystę nieko nežinoję. Sekančią dieną jis (G. S.) nutarė apvažiuoti ir apžiūrėti metalo supirktuves. Nuvažiavo į buvusio gelžbetonio teritorijoje esančią metalo supirktuvę, ir ten sutiko R. S.. Pasakė, jam (R. S.), kad jo ieško policija. R. S. įlipęs į automobilį bandė pabėgti. Jis (R. S.) paskambino policijai, R. S. buvo sulaikytas. Grūdų džiovyklą įsigijo 2000 metas iš asmens vardu L.. Žino, kad jis iš Panevėžio, kitų anketinių duomenų nežino. Pirko brolio I. S. vardu, už brolio pinigus, už 19 000 litų. Buvo surašyta rašytine nenotarinė pirkimo pardavimo sutartis, kurios šiai dienai neišsaugojo. Tuo metu panašios džiovyklos kainuodavo po 30 000 litų. Kadangi džiovyklos visą laiką neeksploatavo, todėl jos nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Džiovyklą ketino perkelti į kitą vietą, pastatyti prie sandelio, kurį tuo metu ketino įsigyti. Džiovyklą jis (G. S.) 2005 m. rašytine sutartimi perpirko iš brolio I. S.. Kadangi džiovykla stovi Šlepščių kaimo teritorijoje, sutartyje taip ir buvo nurodyta. Pirkimo - pardavimo sandoris matosi jo (G. S.) ūkio apskaitoje. Džiovykla techniškai buvo tinkama eksploatuoti. Tereikia įmontuoti šilumos generatorių ir produkcijos padavimo mechanizmą. Šiuo metu panašios džiovyklos yra labai brangios, kaina gali siekti iki 450 000 litų. Apie 2000 metus iš R. A. už 500 litų pirko grūdų valymo mechanizmą, o ne džiovyklą. Mano, kad džiovyklą sugadino R. S., todėl iš R. S. priteistina 19000 Lt jam padaryta žala.

Liudytojas J. D. parodė, kad kaltinamojo R. S. iki įvykio nepažinojo. 2010-04-22 vakare, gal apie 17.30 val., jis turėjo parvaryti traktorių į R. G. ūkį. Turėjo „parbuksyruoti“ kitą traktorių – T-150, kurį vairavo A. K.. Jiems bevažiuojant, sustabdė R. S., kurį jis pažinojo tik iš matymo, ir paprašė traktoriumi patemti metalo konstrukciją. Atsikabino nuo A. K. traktoriaus. Privažiavęs pamatė džiovyklą, kuri buvo perpjauta į dvi dalis. Džiovykla toje vietoje stovėjo nuo Kvietkelių žemės ūkio bendrovės laikų ir buvo neveikianti. R. S. automobilyje nematė suvirinimo technikos, dujų balionų. Patempė metalo konstrukciją kelėta metrų, kiek prašė R. S.. Tada vėl nuvažiavo prie A. K. traktoriaus, prikabino jį, važiavo toliau. Kelią jiems užstatė ūkininkas su džipu ir kvietė policiją. R. S. už metalo patempimą jam nieko nesumokėjo. Dėl užmokesčio nebuvo net tartasi. Manė, kad metalo konstrukcija priklauso R. S..

Liudytojas A. K. teismo posėdyje davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas J. D..

Liudytojas V. T. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „Torlina“ metalo supirktuvėje. 2010-04-22 prieš pietus Atvažiavo R. S., kurį pažįsta tik iš matymo, atvežė priekabą metalo skardos. Metalą pridavė. Atvežė per du kartus. R. S. neturėjo su savimi asmens dokumento, todėl už metalą jam nesumokėjo. Pas R. S. automobilyje nematė jokių suvirinimo prietaisų ar dujų balionų. Sutarė su R. S., kad jis ateis sekančią dieną su dokumentais ir tada jam bus išmokėta už metalą. Sekančią dieną iš ryto atvažiavo R. S.. Netrukus į supirktuvę atvažiavo kitas asmuo. Suprato, kad tai tikrasis priduoto metalo savininkas, kadangi jis R. S. išvadino „vagimi“, o R. S. greitai sėdęs į automobilį išvažiavo. Suprato, kad R. S. atvežtas metalas vogtas. R. S. atvežtas metalas buvo prastos kokybės, metalo lakštai surūdiję.

Liudytoja R. T. teismo posėdyje parodė, kad apie įvykdytą vagystę nieko nežino. Liudytoja nurodė, kad 1998 m. bankrutuojant Kvietkelių ŽŪB ji, kartu su kitais bendrovės nariais už pajus pasidalino bendrovės turtą. Jai, bei dar trims asmenims, teko bendrovės grūdų džiovykla. Kiek pamena džiovyklos kaina su pastatu buvo 10 000 pajinių litų. Pajinio lito vertė buvo 10 ct. Ji išpirko iš kitų pajininkų džiovyklą ir 2000 m. ją (džiovyklą) su visu kompleksu (katilinės pastatu, šiferiniu džiovyklos pastatu, grūdų valomoji, esanti džiovyklos pastate, elevatoriai) pardavė asmeniui iš Panevėžio už 2500 litų. Šio asmens anketinių duomenų nežino. Rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, lygtai perdavė šiam žmogui turto perdavimo už pajus aktus. Jau tuo metu (2000 m) iš džiovyklos buvo dingę varikliai ir kitos detalės. Džiovykla jau tuo metu buvo nusidėvėjus, du metus iki tol jos jau nebeeksploatavo. Kai iš jos nupirko džiovyklą, ji buvo vėliau dar ardoma. Šiuo metu iš džiovyklos komplekso buvo likusi tik džiovyklos šachta. Norint atstatyti džiovyklą reikėtų nemažai lėšų, nes šiai džiovyklai reikalingi 50 variklių, daug kitų įvairių detalių.

Liudytojas I. S. teismo posėdyje parodė, kad jis yra nukentėjusiojo brolis. Iš brolio sužinojo, kad broliui priklausančią džiovyklą pradėjo kažkas ardyti, ir brolis pradėjo kontroliuoti, kas ten vyksta. Minėta džiovykla 2000 metais buvo nupirkta jo (I. S.) vardu už 19 000 litų. Tuo metu jis paskolino broliui G. S. pinigų šios džiovyklos įsigijimui. Džiovykla buvo reikalinga, nes su broliu ketino dirbti (ūkininkauti) tėvų žemėje. Broliu pasitikėjo (dėl džiovyklos kainos) nes tuo metu brolis domėjosi žemės ūkio technika ir žinojo realias kainas. Atsimena, kad pasirašė ant pirkimo pardavimo sutarties ir atidavė sutartį broliui. Iš ko pirko džiovyklą nepamena. Vėliau, kai tvarkėsi jaunojo ūkininko dokumentus jam reikėjo pinigų, tada džiovyklą pardavė broliui G. S. už tą pačią kainą – 19 000 Lt. Pinigus brolis lygtai pervedė jo (I. S.) ūkiui. Džiovyklą su broliu ketino perkelti prie kito sandelio.

Liudytojas R. A. teismo posėdyje parodė, kad prieš 10 metu jis dirbo UAB „Resota“, kuri vertėsi metalo prekyba, tiekėju. Tuo metu susipažino su panevėžiečiu vardu L., gyvenančiu Durpyno g., kuris vertėsi metalo prekyba. Iš šio asmens pirkdavo metalą, kurį veždavo į Klaipėdą. Tuo metu jis (R. A.) ardė Kvietkelių bendrovės svarstykles, padėjo L. ardyti džiovyklą. Vėliaus iš L. jis nupirko nuardytą Džiovyklą, gal už 1500 litų, toliau ją ardė - ardė džiovyklos laiptus, norijas, grūdų padavimo mechanizmą. Papildomai nuardė gal apie 7 tonas metalo, liko gal tik 1/5 buvusios džiovyklos įrenginio, liko tik šachta, kurią buvo sunku ardyti. Džiovyklos nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Tada atvažiavo G. S. ir pasakė, kad šachta jam reikalinga ir pasisiūlė ją nupirkti. Apsidžiaugė, kad yra pirkėjas, nes nebereikės jos (šachtos) ardyti, nes ji sunkiai ardėsi. Pardavė šachtą G. S. už 500 litų. Rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė. G. S. taip pat iš jo tuo metu už 500 litų pirko ir grūdų valomąją. Neseniai laikraštyje perskaitė apie džiovyklos vagystę, kur buvo nurodyta, kad jos vertė yra 19 000 litų. Su savo darbuotojais pasijuokė iš straipsnio, juokėsi, kad G. S. uždirbs iš pirktos džiovyklos. R. S. pažįstą iš matymo, kadangi R. S. žinomas Biržuose kaip buvęs geras motokrosininkas. R. S. niekada nebuvo jo darbuotojas.

Iš 2010-07-01 akistatos tarp R. A. ir G. S. protokolo matyti, kad kiekvienas iš jų patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. G. S. akistatos metu nurodė, kad nepirko džiovyklos iš R. A., tačiau už 500 litų iš jo pirko grūdų valomąją (b.l. 137).

Liudytoja G. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįstą, kadangi kartu dirbo Kvietelių žemės ūkio bendrovėje. Iširus bendrovei, jos turtas buvo išdalintas pajininkams už pajus. Ji už pajus išsipirko sandelį, grūdų džiovyklą įsigijo R. T.. Gal apie 1995 metus džiovykla buvo ardoma, šiai dienai iš jos (džiovyklos) tebuvo likę tik skardos. Džiovykla buvo nebenaudojama gal nuo 1993 metų. Kam R. T. pardavė džiovyklą nežino. Jos (G. B.) sandelis yra apie 50 metrų nuo džiovyklos, dažnai į jį nuvažiuoja, tačiau kas nugriovė bei pavogė džiovyklos dalis nematė ir nežino. Apie šią istoriją žino tik iš laikraščių. Perskaičiusi spaudoje nustebo dėl tokios didelės džiovyklos kainos. Mano, kad likusių džiovyklos „griaučių“ nebuvo galima eksploatuoti pagal paskirtį. Džiovykloje nebuvo jokių dalių – nei variklių, nei norijų, nei kitų reikalingų dalių.

Iš 2010-04-22 Įvykio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Biržų rajone, Kvietkelių kaime. Prie kelio Rinkuškiai – Šlepščiai, aikštelėje guli įvairios metalo konstrukcijos dalys, ant kurių matyti lydimo pjaustymo žymės. Prie vienos iš konstrukcijų prikabintas metalinis lynas, kurio abejuose galuose padarytos kilpos. Prie vienos kilpos prikabintas metalinis kablys. Lyno ilgis 220 cm. Lynas paimtas. Vakarinėje aikštelės dalyje stovi pamatai, juose taip pat yra metalinės konstrukcijos. Ant jų matyti metalo lydimo – pjovimo žymių. Paimtas metalo pavyzdys su metalo lydimo - pjovimo žymėmis. Nuo aikštelės link kelio veda traktoriaus bei automobilio vežės. 920 metrų nuo įvykio vietos į Šlepščių kaimo pusę, ant kelio, stovi traktorius T-150 v.n. (duomenys neskelbtini), už jo 4 m. atstumu stovi kitas traktorius CLAAS ARES v.n. (duomenys neskelbtini). Abu traktoriai sujungti metaliniu lynu. Prie antro traktoriaus priekinės dalies, skersai kelio stovi automobilis „Mitsubishi Pajero“. Priešais automobilio priekinę dalį, šiaurinėje kelio pusėje, ant žolės matyti automobilio vėžių žymės, kurios toliau veda ant kelio dangos (b.l. 8-16). Įvykio vietoje paimti daiktai – metalinis lynas, metalo gabalėlis, apžiūrėti (b.l. 18-19), metalinis lynas atiduotas saugoti į Biržų PK daiktinių įrodymų kambarį (b.l. 20-21).

Iš 2010-04-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad Biržų mieste, (duomenys neskelbtini), UAB „Torlina“ teritorijoje, apžiūrėtos metalinės konstrukcijos – 4 metaliniai blokai, iš kurių du 1,5x1,0x0,5m dydžio ir du 2,0x1,0x3,0m dydžio (b.l. 25-27). Metalas paliktas saugoti UAB „Torlina“ iki atskiro nurodymo (b.l. 28).

Iš 2010-04- 23 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. S. atpažino pavogtus džiovyklos elementus – 4 metalinius blokus iš bendros išvaizdos (b.l. 22-24).

Iš 2010-05-06 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. T. pateikė UAB „Torlina“ metalų, laužo bei atliekų supirkimo apskaitos knygos 110-111 lapų kopijas (b.l. 32), iš kurių matyti, kad UAB „Torlina“ 2010-04-22 iš R. S. buvo nupirkta juodojo metalo laužas – džiovyklos dalys, kurių svoris 2750 kg (b.l. 33).

Iš 2010-04-28 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. S. pateikė 2005-02-25 pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 29), iš kurios matyti, kad 2005-02-25 I. S. pardavė G. S. grūdų džiovyklą, esančią Šlepščių kaime, Biržų rajone, už 19 000 litų (b.l.30).

Iš 2010-05-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad UAB „Torlina“ metalo supirkimo kaina yra 400 Lt už toną, skardos supirkimo kaina 250 Lt už toną (b.l. 64).

Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad Biržų rajono Kvietkelių žemės ūkio bendrovė išregistruota 2004-08-10; paskelbta bankrutuojanti 2003-03-03; pirmą kartą sprendimas likviduoti bendrovę priimtas 1999-01-22 visuotiniame bendrovės narių susirinkime (b.l. 67-68).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija.

Dėl svetimo turto sugadinimo

Pagal BK 187 str. 1 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

R. S. kaltinamas tuo, kad išardydamas ir supjaustydamas, tyčia neatstatomai sugadino svetimą, G. S. priklausantį turtą – stacionarią grūdų džiovyklą 19 000 Lt vertės. R. S. nuo pat proceso pradžios kategoriškai neigė, kad jis sugadino, t.y. supjaustė ir išardė minėtą džiovyklą. R. S. nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei duodamas parodymus teisme nuosekliai tvirtino, kad minėtą džiovyklą jis atrado supjaustytą ir tada jam kilo noras šią džiovyklą pagrobti. Tokie kaltinamojo parodymai yra nepaneigti kitais bylos įrodymais. Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtino, kad R. S. tyčia sugadino G. S. priklausantį turtą – stacionarią grūdų džiovyklą.

Nors nukentėjusysis nurodė, kad įvykio vietoje matė kaip R. S. kėlė į automobilį dujų balionus, kurie naudojami suvirinimo aparatams, tai teismo išvadų nepaneigia. Pagal bylos duomenis R. S. nuo 2010-04-13 iki 2010-04-19 gulėjo ligoninėje dėl kairės rankos sužalojimo (b.l. 196). Įvertinus tai, išlieka abejonės, kad kaltinamasis fiziškai galėjo atlikti tokį veiksmą - kelti didelius dujų balionus į automobilį. Esant abejonėms, bei nesant kitų įrodymų, patvirtinančių R. S. kaltę, negalima neginčijamai daryti išvadą dėl R. S. dalyvavimo šios veikos padaryme.

Baudžiamojoje byloje draudžiama kaltę grįsti prielaidomis ir visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai (in dublio pro reo principas). Esant byloje abejonėms, dėl kaltinamojo dalyvavimo šios veikos padaryme, abejonės vertintinos kaltinamojo naudai. Teismas išnaudojo visas galimybes abejonėms pašalinti - ištyrė ir išanalizavo visus bylos duomenis, tačiau abejonių, dėl kaltinamojo dalyvavimo šios veikos padaryme, nepavyko pašalinti. Esant šioms aplinkybėms R. S. išteisintinas dėl BK 187 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, nes neįrodyta, kad kaltinamais dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.) .

Dėl svetimo turto pagrobimo

Kaltinamasis pripažino padaręs šią veiką, t.y. jis pripažino, kad 2010 m. balandžio 22 d. tarp 8-14 val. pagrobė metalinės džiovyklos, kuri buvo likviduotos Kvietkelių ŽŪB teritorijoje, dalis ir jas pridavė į UAB „Torlina“ metalo supirktuvę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai – įvykio vietos apžiūra, nukentėjusiojo G. S. apklausa, liudytojų J. D., A. K., V. T. apklausos, daiktų apžiūros bei jų pateikimo atpažinti protokolai, dokumentų pateikimo protokolai, paties kaltinamojo R. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad R. S. viso pagrobė 2750 kg metalo skardos, kuri yra grūdų džiovyklos šachtos dalys. Nukentėjusysis G. S. parodė, kad minėtos grūdų džiovyklos vertė yra 19 000 litų, nes už tokią sumą jis ją įgijo. Tačiau tokia nukentėjusiojo nurodyta turto vertė yra ginčytina. Liudytoja R. T. nurodė, kad minėtą džiovyklą su visu kompleksu 2000 metais pardavė už 2500 Lt, asmeniui iš Panevėžio. Liudytojas R. A. nurodė, kad nuardytą minėtą džiovyklą pirko iš asmens iš Panevėžio vardu Linas už 1500 Lt, ir papildomai nuardęs apie 7 tonas metalo pardavė ją už 500 Lt G. S.. G. S. nepateikė neginčytinų įrodymų dėl šios nurodomos džiovyklos vertės. Byloje nebuvo nustatyta šios konkrečios grūdų džiovyklos rinkos vertė. Minėtą grūdų džiovykla ilgus metus neveikė, nebuvo naudojama pagal įprastinę paskirtį, buvo surūdijusi, išimtos visos sudedamos dalys, todėl negalima jos kainos lyginti naujomis ar su kitomis veikiančiomis grūdų džiovyklomis. Pagal liudytojų R. T., G. B., R. A. parodymus grūdų džiovyklos pagal paskirtį jau nebebuvo galima naudoti. Pats nukentėjusysis pripažino, kad norint naudoti džiovyklą pagal paskirtį, reikalingos papildomos investicijos. Įvertinus tai, R. S. pagrobto turto vertė mažintina iki metalo skardos vertės. Pagrobto turto vertės atžvilgiu siaurinamas kaltinimas R. S. (mažinama pagrobto turto vertė), nekeičiant nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Metalo skardos kaina metalo supirktuvėse yra 250 Lt už toną (b.l. 64), todėl nustatytina, kad R. S. pagrobė svetimo turto – metalo skardos, kurią sudaro sugadintos grūdų džiovyklos dalys, ir kurių vertė yra 687,5 Lt (250 /1000 x 2750). Toks turto vertės nustatymas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) formuojamą praktiką. LAT yra pažymėjęs, kad formuojamą praktiką vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mui ga­li tu­rė­ti įta­kos ir pa­gro­bus ati­tin­ka­mą tur­tą gau­ta nau­da arba kal­ti­nin­ko su­vo­ki­mas apie tam tik­ro tur­to ver­tę. Pa­vyz­džiui, jei as­muo pa­gro­bia tam tik­rus daik­tus, ku­rių vi­du­ti­nės rin­kos ver­tės iš es­mės ne­įma­no­ma nu­sta­ty­ti dėl to, kad šie ne­be­ga­li bū­ti nau­do­ja­mi pa­gal sa­vo įpras­ti­nę pa­skir­tį, ta­čiau tu­ri ver­tę, pa­vyz­džiui, me­ta­lo lau­žas (se­ni aliu­mi­ni­niai in­dai, me­ta­li­nių kon­struk­ci­jų da­lys ir pan.) ir as­muo juos pa­gro­bia bū­tent dėl šios prie­žas­ties, to­kiu at­ve­ju pa­grob­to tur­to ver­tė yra nu­sta­to­ma pa­gal vi­du­ti­nę to­kios rū­šies tur­to (pvz., me­ta­lo lau­žo) su­pir­ki­mo kai­ną (LAT 2005-06-23 senato nutarimu Nr. 52 patvirtinta apžvalga dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo).

Įvertinęs visus teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. padaryta veika – svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. sudėtį ir yra visiškai įrodyta minėtais aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, pagrobto turto vertę ir kitas aplinkybes. Kaltinamasis R. S. padarė nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta.

Kaltinamasis neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. nedirba, registruotas darbo biržoje (b.l. 195), ankščiau baustas ATPK tvarka, nuobaudų galiojimas išnykęs (b.l. 116-118).

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant R. S. BK 178 str. 1 d. numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Civilinis ieškinys ir kiti bylos klausimai

Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį 19 000 Lt sumai turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys pareikštas motyvuojant tuo, kad turtas sugadintas nepataisomai ir dėl to nukentėjusiajam padaryta didelė materialinė žala (b.l. 75). Įvertinus tai, kad kaltinamasis dėl turto sugadinimo išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BK 187 str. 1 d.), civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Proceso išlaidų byloje nėra. Kaltinamajam nuosavybės teisės neapribotos. Iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiojo turėtos įgalioto atstovo atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 1000 Lt (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai turintis reikšmės bylai tirti – metalo gabalėlis su pjovimo žymėmis (laikomas prie bylos), metalinis lynas (saugomas Biržų rajono PK), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. 2750 kg metalo skardos (4 metaliniai blokai) saugomi UAB „Torlina“, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam G. S..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 308 str.,

nusprendžia:

R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. išteisinti, nes neįrodytą, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose.

Nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti – metalo gabalėlį su pjovimo žymėmis (laikomą prie bylos), metalinį lyną (saugomą Biržų rajono PK), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. 2750 kg metalo skardos (4 metaliniai blokai) saugomus UAB „Torlina“, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam G. S..

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas