Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“ ir B. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelė A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio B. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties buvo priėmusi jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis B. S., (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė A. S.. Santuokoje pareiškėjos seneliai (duomenys neskelbtini) mainų sutartimi įsigijo dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po senelio mirties A. S. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau liko gyventi šiame bute, rūpinosi butu, darė remontą, mokėjo komunalinius mokesčius. A. S. gyvenamoji vieta buvo deklaruota šiame bute nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). A. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, tačiau A. S. ir sirgdama rūpinosi butu, duodavo pareiškėjai pinigų sumokėti komunalinius mokesčius už butą. (duomenys neskelbtini) testamentu A. S. paliko jai priklausantį butą su rūsiu ir visą kitą turtą, iš ko jis susidėtų, pareiškėjai. Pareiškėja po senelės mirties kreipėsi į notarę dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, ir paaiškėjo, kad niekas nėra priėmęs B. S. palikimo – paveldėjimo byla jo vardu užvesta, sudarytų testamentų mirusiojo vardu nerasta. Esant šioms aplinkybėms prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė priėmė senelio palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, kad pareiškėjos senelė A. S. palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštaraus.

Suinteresuotas asmuo B. D. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka visiškai ir prašė jį tenkinti.

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja D. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir B. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), anūkė – antros eilės įpėdinė. Pareiškėjos senelių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) mainų sutarties pagrindu buvo įgytas dviejų kambarių butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto duomenimis butas su rūsiu nuosavybės teise įregistruotas A. S. vardu. Pareiškėjos senelis B. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei jo sutuoktinė A. S., nei dukra B. D. nesikreipė. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po B. S. mirties dėl jo palikimo priėmimo nei vienas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, B. S. testamento nebuvo sudaręs. Po sutuoktinio mirties A. S. liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) A. S. buvo teikiamos socialinės globos paslaugos (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namuose. A. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Jos testamentinė įpėdinė yra pareiškėja D. G., kuri priėmė senelės palikimą pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kreipdamasi į notarę. Pateikti mokėjimų kvitai patvirtina, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktą elektrą ir vandenį sąskaitos yra apmokėtos.

Įstatymuose įtvirtinta, kad santuokos metu įgytas turtas yra pripažįstamas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, neatsižvelgiant ar turtas įgytas abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). CK 5.13 straipsnyje įtvirtinta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad A. S. sutuoktinio B. S. palikimo atsiradimo momentu gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute ir liko jame gyventi, mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu. Paveldimą turtą saugojo, valdė sąžiningai, elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą. Suinteresuotas asmuo B. D. prieštaravimų dėl pareiškime nurodytų aplinkybių nereiškė. Sutiko, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos mama, pareiškėjos senelė A. S. priėmė po sutuoktinio B. S. mirties likusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos D. G. senelė A. S. buvo priėmusi savo sutuoktinio B. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.