Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Joanai Runelienei ir Raimondai Karbauskienei, ieškovei S. L., ieškovės atstovui advokatui Rimantui Tumėnui, atsakovo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, savivaldybės institucijos išvadai duoti – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. L. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. V., savivaldybės institucijos išvadai duoti – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko I. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 3) priteisti iš atsakovo 1020,23 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-10-18 iki 2015-11-18; 4) paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko lėšas; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nėra sudarę santuokos. Ieškovė ir atsakovas gyveno trumpą laiką nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio. Atsakovas, sužinojęs, kad ieškovė laukiasi, ieškovę paliko. Vaikas gyvena kartu su mama. Atsakovas sūnumi nesirūpina. Vaiko išlaikymui reikia skirti 325,00 Eur per mėnesį. Gimus vaikui, atsakovo parama buvo nepakankama. Iki ieškinio padavimo teismui dienos, atsakovas sumokėjo vaiko išlaikymui 981,77 Eur. Kadangi atsakovas turėjo sumokėti vaiko išlaikymą 2002,00 Eur, todėl susidarė 1020,23 Eur įsikolinimas. Ieškovė kategoriškai nesutiko su atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka. Nurodė, kad vaikas paskutinį kartą tėvą, t.y atsakovą matė 2016 m. sausio 29 d., todėl vaikas nepažįsta tėvo. Ieškovė neprieštarauja, kad vaikas bendrautų su tėvu, tačiau ne vaikui nežinomoje aplinkoje su nepažįstamais asmenimis. Tėvas su vaiku, dalyvaujant ieškovei, galėtų bendrauti viešose vietose, pavyzdžiui vaikų žaidimų kambariuose.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo teismo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, mano, kad ieškovės reikalavimas priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą yra visiškai nepagrįstas. Išlaikymą savo vaikui iki ieškinio pateikimo dienos teikė pagal savo turtines galimybes ir jo teikiamas išlaikymas buvo pakankamas jo poreikių tenkinimui. Kadangi vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo nepriteistinas. Pažymi, kad be vaiko I. L., kurio susilaukė su ieškove, santuokoje su K. V. turi nepilnametę dukrą A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurią taip pat turi pareigą išlaikyti. Atsakovas atsiliepimu taip pat prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, t.y. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos.

Išvadą teikianti institucija byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau kategoriškai nesutiko su atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka dėl atsakovo gyvenimo būdo, asmeninių savybių. Institucijos nuomone, atsakovo ir vaiko bendravimas galimas kas antrą savatgalį po 3 val. ir tik dalyvaujant vaiko motinai.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką I. L., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, bei remiantis savivaldybės institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, nepilnamečio vaiko I. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.62, 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikus. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Ieškovė prašo priteisti 175,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš atsakovo, nurodydama, kad toks išlaikymo dydis patenkins bent jau minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Ieškovės nuomone, prašoma priteisti suma vaikui laikytina pakankamai protinga, siekiant, kad būtinos užtikrintos ne tik būtinosios vaikams vystytis sąlygos, bet ir įgytų gebėjimų tobulinimas. Be to, ieškovės nuomone, nuolat kylančioms prekių bei paslaugų kainoms, prašoma priteisti vaikų išlaikymo suma yra ne tik protinga, bet ir pakankamai pagrįsta.

Išlaidos vaikui sudaro 100,00 Eur rūbams, 30,00-40,00 Eur sauskelnėms, 50,00-60,00 Eur maistui, 20,00 Eur žaislams, higienos prekėms, 30,00 Eur mokesčiams. Ieškovė iki 2016-10-18 yra vaiko priežiūros atostogose. Atsakovas iki 2016-12-20 yra vaiko priežiūros atostogose. Ieškovė turi daiktines teises į vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris už prievolės įvykdymą yra apsunkintas hiopteka. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, kad ji nemoka bankui paskolos už buto įsigijimą, tai daro jos tėvas. Ieškovė turi daiktines teises į transporto priemonę TOYOTA COROLA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Ieškovės darbo užmokestis iki vaiko priežiūros atostogų buvo apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Atsakovo darbo užmokestis iki vaiko priežiūros atostogų buvo apie (duomenys neskelbtini) per mėnesį. Atsakovas augina dar viena nepilnametį vaiką, gimusį A. V., gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi daiktines teises į transporto priemonę BMW, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir priekabą TAURIGĄ, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Atsakovo sutuoktinė studijuoja kolegijoje. Atsakovo sutuoktinė turi daiktines teises į dviejų kambarių butą.

Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko I. L. išlaikymo dydžio, teismas konstatuoja, kad tiek ieškovės tiek atsakovo turtinė padėtis yra yra panaši. Tai, kad ieškovė turi daiktines teises į vieno kambario butą, negalime daryti išvados, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ieškovė turi ir įsipareigojimų bankui. Tai, kad šiandieną už ieškovės prievoles bankui moka ieškovės tėvas, negalime daryti išvados, jog ieškovės tėvas visą laiką vykdys šias prievoles.

Teimo nuomone, lemiamą įtaką apsisprendžiant dėl nepilnamečio vaiko I. L. išlaikymo dydžio yra ta aplinkybė, kad atsakovas tuo pačiu metu artimai bendravo su dviem motermimis, t.y. su ieškove ir sutuoktine, nes vaikai gimė dviejų mėnesių skirtumu. Ieškovės ir atsakovo vaikas gimė (duomenys neskelbtini), o atsakovo ir jo sutuoktinės (duomenys neskelbtini). Atsakovas tuo pačiu metu artimai bendraudamas su dviem motermimis, turėjo numatyti aplinkybes, kad iš dviejų artimų santykių gali gimti du vaikai ir juos reikės išlaikyti.

Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas neįvertino savo turtinės padėties, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, tačiau atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka pačiam atsakovui. Ta aplinkybė, kad atsakovo sutuoktinė studijuoja kolegijoje ir todėl ji nepasinaudojo teise į atostogas vaiko priežiūrai, teismo nuomone nelaikytina svarbia, nes studijų metu galima padaryti pertauką iki atostogų vaiko priežiūrai pabaigos ar kitaip spręsti šią problemą.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečiui vaikui išlaikyti, jis privalo teikti išlaikymą, kuris būtų pakankamas patenkinti bent minimalius visų vaiko poreikius. Teismo nuomone, atsakovas nerodo pastangų pajamosms gauti. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2009 kovo mėnesio iki 2015 metų gruodžio mėnesio yra 18 kartų pažeidęs Administracinių teisių pažeidimų kodekso reikalavimus, konkrečiai imant, viešoje vietoje gėrė alkoholinius gėrimus, chuliganiškai vairavo automobilį, viršojo leisitna greitį ir kt., už kuriuos paskirtos piniginės baudos. Atsakovas taip pat teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 d., jam paskirta 1560,00 Lt (451,80 Eur) bauda.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas - iš atsakovo nepilnamečiui vaikui I. L. priteistinas 175,00 Eur išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Ši suma, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu pakankama patenkinti vaikų poreikius.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių

Minėta, ieškovė nurodė, kad gimus vaikui, atsakovo parama buvo nepakankama. Iki ieškinio padavimo teismui dienos, atsakovas sumokėjo vaiko išlaikymui 981,77 Eur. Kadangi atsakovas turėjo sumokėti vaiko išlaikymą 2002,00 Eur, todėl susidarė 1020,23 Eur įsikolinimas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad išlaikymą savo vaikams iki ieškinio pateikimo teismui dienos teikė pagal savo turtines galimybes ir jo teikiamas išlaikymas buvo pakankamas jo poreikių tenkinimui.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovas 2015-10-01, 2015-07-23, 2015-08-24, 2015-05-03, 2015-06-19, 2015-03-06, 2015-04-04, 2015-01-01, 2015-02-09, 2014-11-17, 2014-12-07 teikė vaikui išlaikymą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas pirko vaikui sauskelnes, atsakovo motina pirko vaikui maisto, mišinius, davė vaikaičio išlaikymui 1200,00 Lt ir 100,00 Eur. Liudytoja V. V., atsakovo motina, paliudijo, kad davė pinigų vaikaičio išlaikymui, pirko vaikui vežimėlį. Liudytoja taip pat paliudijo, kad atsakovą ir jo sutuoktinę finansiškai remia liudytoja ir atsakovo sutuoktinės tėvas.

Įvertinus pateiktus įrodymus, teismas negali daryti išvados, kad atsakovas neišlaikė sūnaus. Teismas sutinka su ieškovės nuomone, kad vaiko išlaikymas buvo nepakankamas, tačiau patenkino būtinus vaiko poreikius. Be to, ieškovė anksčiau į teismą nesikreipė dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas nors ir nepakankamai, tačiau išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui teikė, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė ieškinyje nekelia klausimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė teismo posėdžio nurodė, kad nedaro jokių kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku, tačiau pats atsakovas paskutinį kartą sūnų matė 2016-01-29. Ieškovė sutiktų, kad atsakovas su sūnumi bendrautų kiekvieną savatgalį, t.y. šeštadienį ir sekmadienį nuo 16.000 val. iki 20.00 val. viešoje vietoje, pavyzdžiui vaikų žaidimų kambaryje.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, t.y. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnis).

Sprendžiant šį klausimą, teismas iš dalies atsižvelgia į savivaldybės institucijos išvadai duoti – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą ir iš dalies – į ieškovės nuomonę.

Nustatytina tokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko I. L. bendravimo tvarka: atsakovas su nepilnamečiu vaiku I. L. bendrauja kas antrą savaitgalį, t.y. šeštadienį ir sekmadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ieškovės nurodytoje viešoje vietoje, pavyzdžiui vaikų žaidimų kambaryje, vaikų žaidimų aikštelėje ir pan. Ieškovė dieną prieš bendravimą su vaiku, informuoja atsakovą bendravimo su vaiku vietą. Ieškovė praneša atsakovui savo kontaktinius duomenis: telefono Nr., el. pašto rekvizitus ir kt. Atsakovas praneša ieškovei savo kontaktinius duomenis: telefono Nr., el. pašto rekvizitus ir kt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad dėl šio klausimo nėra ginčo. Ieškovė atsisakė sudaryti taikos sutartį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nors teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau atsižvelgiant į ieškovės minėtą procesinį elgesį, ieškovei iš atsakovo nepriteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).

Kadangi teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 175,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui, iš atsakovo valstybei priteistina 63,00 Eur žyminio mokesčio nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi teismas ieškovės ieškinį tenkino 80 procentus, o 20 procentų atmetė, ieškovei iš atsakovo priteistina 320,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atstovui už jo teiktas teisines paslaugas sumokėjo 600,00 Eur. Į šias paslaugas įskaičiuotas ir priešieškinio parengimas, kurio kaina 100,00 Eur, tačiau kurio atsakovas atsisakė. Remiantis išdėstytu, atsakovui iš ieškovės priteistina 100,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad atsakovas atsisakė priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, už kurį atsakovas sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio. Grąžintina atsakovui 75 procentai 23,25 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis).

Kadangi atsakovas apmokėjo ieškovei jos patirtas 21,52 Eur kelionės išlaidas dėl ekspertizės atlikimo, šis klausimas nebespręstinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. L..

Priteisti iš atsakovo A. V. nepilnamečio vaiko I. L. išlaikymui po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2015 m. lapkričio 23 d., sumokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Ši suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę S. L. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko I. L. lėšas iki jo pilnametystės.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nustatyti tokią atsakovo A. V. ir nepilnamečio vaiko I. L. bendravimo tvarką: atsakovas su nepilnamečiu vaiku I. L. bendrauja kas antrą savaitgalį, t.y. šeštadienį ir sekmadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ieškovės nurodytoje viešoje vietoje, pavyzdžiui vaikų žaidimų kambaryje, vaikų žaidimų aikštelėje ir pan.. Ieškovė dieną prieš bendravimo su vaiku, informuoja atsakovą bendravimo su vaiku vietą. Ieškovė praneša atsakovui savo kontaktinius duomenis: telefono Nr., el. pašto rekvizitus ir kt. Atsakovas praneša ieškovei savo kontaktinius duomenis: telefono Nr., el. pašto rekvizitus ir kt.

Priteisti ieškovei S. L. iš atsakovo A. V. 320,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti atsakovui A. V. iš ieškovės S. L. 100,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V. 63,00 Eur žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sugrąžinti atsakovui A. V. 23,25 Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas Nr. ZD30216.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Išaiškinti šalims, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms arba pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.