Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio T. U. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-993-237/2015 pagal pareiškėjo (išieškotojo) TEO LT, AB pareiškimą skolininkui V. N., suinteresuotiems asmenims J. N. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (išieškotojas) TEO LT, AB kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui V. N. priklauso ½ jo sutuoktinės J. N. gaunamų pajamų.

Nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. L2-1523-237/2012 dėl 497,84 Eur skolos išieškojimo iš V. N. išieškotojo TEO LT, AB naudai. Kadangi skolininkas geruoju savo prievolės nevykdė, dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorius kreipėsi į antstolį T. U.. Antstolis nurodė, kad iš skolininko V. N. asmeninio turto skolos išieškoti nėra galimybės. Skolininkui vengiant įvykdyti prievolę bei nevykdant antstolio patvarkymų, kreditorius gavo antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko V. N. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininko sutuoktinė J. N. Dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamas, jos gaunamos pajamos yra skolininko ir jo sutuoktinės bendras turtas.

S. V. N. nesutiko, jog iš žmonos J. N. būtų išieškoma jo skola. Nurodė, kad kai įsidarbins, skolą sumokės pats dalimis.

Suinteresuotas asmuo antstolis T. U. prašymą prašė tenkinti.

Nurodė, kad už prievolę skolininkas atsako savo turtu ir turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šiuo atveju, kai V. N. asmeninių lėšų šiam kreditoriaus reikalavimo patenkinimui nepakanka, antstolio kontoros duomenimis iš asmeninių V. N. lėšų, gaunamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus, yra išskaitomas išlaikymas, išieškojimas turi būti nukreiptas j jo dalį bendrame turte. Informacijos apie galiojančias vedybines ar turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra, todėl išieškotojas pagrįstai prašo teismo, vadovaujantis CK 3.117 str. įtvirtinta prezumpcija, kuri aiškina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nustatyti, jog V. N. iš J. N. gaunamų pajamų iš darbo santykių, priklauso 1/2 dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Antstolis nesutinka su tokiu siauru CPK 668 str. l d. normos aiškinimu ir interpretavimu. Pažymi, kad išieškojimui iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarkai CPK skirtas LI skyrius, kuris nurodo ir reguliuoja išieškojimo iš darbo užmokesčio dydį, apskaičiavimo tvarką. Pirmosios instancijos teismo nutartyje CPK 668 str. l d. įtvirtintos nuostatos aiškinimas, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytą MMA, paneigtų LR CPK LI skyriaus normų prasmę.

2. CPK 668 str. nurodo turtą, iš kurio negali būti išieškoma. Šio straipsnio 1 d. aiškina, jog viena iš tokio turto rūšių, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, yra pinigų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nurodoma, kad baigtinį sąrašą tokio turto nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (SVI). SVI 93.6 p. įtvirtina, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius minėto dydžio, toks draudimas galiotų, antstoliui galimai nuvykus pas skolininką ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus, čia nekalbama apie iš darbo santykių gaunamas pajamas. Taigi, šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, savaime nereiškia, kad iš skolininko ar, šiuo atveju, sutuoktinės darbo užmokesčio, neviršijančio vieno MMA, negali būti vykdomas išieškojimas, kitu atveju, asmeniui gaunant tik minimalų darbo užmokestį, išieškojimas taptų neįmanomu.

3. Spręsdamas klausimą dėl V. N. turto dalies nustatymo, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teismas nutartyje pripažino bendrosios jungtinės nuosavybės esmę, įtvirtintą CK 3.87str. 1 d., 3.88 str., taip pat pabrėžė CK 3.117 str. prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, kad aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, nenustatyta, todėl sprendžiant klausimą dėl V. N., turto dalies, t. y. J. N. gaunamų pajamų, nustatymo, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, eliminuotinas CPK 668 str. l d. pagrindas.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo, jog skolininko prievolė išieškotojui TEO LT, AB yra jo asmeninė. Todėl skola išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.

Iš vykdomoje byloje Nr. 198/1/2013 esančių duomenų matyti, kad skolininkas V. N. šiuo metu niekur nedirba, jis yra neįgalus, nustatytas 45 proc. darbingumas, jo pajamas sudaro 57,63 Eur netekto darbingumo pensijai, iš kurios 28,81 Eur išskaitoma išlaikymo išieškojimui, skolininko turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, vykdant išieškojimą pagal kitų kreditorių reikalavimus, todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad yra pagrindas, vadovaujantis įstatymo nuostatomis (CPK 667 str.), nustatyti skolininko V. N. turto dalį jo sutuoktinės J. N. gaunamame darbo užmokestyje ar kitose prilyginamose pajamose (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3–5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, nenustatyta. Todėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininkui V. N. priklauso tik ½ pajamų, viršijančių Vyriausybės nustatytą vieną MMA, sutuoktinės J. N. darbo užmokesčio ar kitų prilygintų pajamų, kurias ji gauna arba gaus ateityje, o ne ½ sutuoktinės J. N. darbo užmokesčio ar kitų prilygintų pajamų. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė, remdamasis CPK 668 str. 1 d., numatančia, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad šie CPK 668 str. 1 d. nurodyti apribojimai reiškia, jog antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius minėto dydžio, toks draudimas galiotų, antstoliui galimai nuvykus pas skolininką ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus, čia nekalbama apie iš darbo santykių gaunamas pajamas. Taigi, šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, savaime nereiškia, kad iš skolininko ar, šiuo atveju skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, neviršijančio vieno MMA, negali būti vykdomas išieškojimas, kitu atveju, asmeniui gaunant tik minimalų darbo užmokestį, išieškojimas taptų neįmanomu.

Pažymėtina, kad kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jos dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Dėl išdėstyto, Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis pakeistina iš dalies, o ieškotojo TEO LT, AB prašymas tenkintinas visiškai, nustatant, kad skolininkui V. N. priklauso 1/2 visų jo sutuoktinės J. N. pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna ar gaus ateityje.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį iš dalies ir prašymą patenkinti visiškai – nustatyti, kad skolininkui V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 visų jo sutuoktinės J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna ar gaus ateityje.