Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-02 · Byla Nr. ATP-276-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-01-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-02
Bylos Nr.
ATP-276-200/2013
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-05243-2012-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
L. T.
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-276-200/2013
Teisminio proceso Nr. 4-01-3-05243-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.2; 45.4.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarimo, kuriuo L. T. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., nubaustas 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., nubaustas 25 Lt bauda; vadovaujantis ATPK 33 str. jam paskirta galutinė nuobauda – 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

L. T. pagal ATPK 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012-12-13 apie 11.38 val. Kalvarijų g. 125, Vilniuje, vairavo V. G. priklausantį automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 promilių), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., numatantį, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat jis nurodytu laiku ir vietoje pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 p.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. T. apeliaciniu skundu prašo kviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoju R. Ž.; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad 2012-12-13 apie 11.38 val. Kalvarijų g. 125, Vilniuje, V. G. priklausančio automobilio „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, o atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams davė neteisingus parodymus, kuriuos vėliau pakartojo ir apylinkės teisme. Dėl tokio neatsakingo poelgio apeliantas labai gailisi, kadangi neįvertino savo elgesio, padarytų veiksmų aplinkybių ir jam paskirtos nuobaudos griežtumo.

Pasak apelianto, įvykio dieną (2012-12-13) išėjęs iš Kalvarijų g. esančios parduotuvės „Baldų rojus“ šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje (Kalvarijų g. 125) pamatė savo pažįstamą R. Ž., kuris prie savo automobilio „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kažką aiškinosi su automobilio „VW CHARAN“ vairuotoju. Priėjęs prie jų apeliantas sužinojo, kad R. Ž., bandydamas išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, savo automobiliu nežymiai kliudė automobilį „VW CHARAN“ ir dėl to kviečiama kelių policija. R. Ž. apeliantui pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir bijo galimos policijos pareigūnų reakcijos, todėl paprašė apelianto atsisėsti prie jo automobilio vairo ir paaiškinti atvykstantiems policijos pareigūnams, kad šį automobilį vairavo apeliantas, kadangi kito automobilio vairuotojas R. Ž. jokių pretenzijų dėl automobilių susidūrimo neturi. Tada apeliantas su R. Ž. nutarė, kad pastarasis pasitrauks iš įvykio vietos, o apeliantas atsisės prie jo vairuoto automobilio vairo ir sulauks policijos pareigūnų. Apie tokią situaciją žinojo ir automobilio „VW CHARAN“ vairuotojas, tačiau jis tam neprieštaravo (apeliantas mano, kad apie šią situaciją „VW CHARAN“ vairuotojas gali paliudyti). Atvykus kelių policijos ekipažui, apeliantas jiems pasakė, kad jis automobiliu kliudė kitą automobilį.

Po šių apelianto duotų parodymų kelių policijos pareigūnai patikrino jį alkotesteriu ir 2012-12-13 12.16 val. nustatė 0,44 promilių girtumą. Kadangi tą dieną apeliantas nebuvo vartojęs alkoholio, jis nesitikėjo, kad alkotesteris užfiksuos alkoholio kiekį jo kraujyje. Policijos pareigūnams apeliantas paaiškino, kad išvakarėse (2012-12-12) buvo gimtadienyje ir vartojo alkoholį. Policijos pareigūnai patarė kreiptis į toksikologijos laboratoriją dėl kraujo tyrimo, ką apeliantas padarė tą pačią dieną 13.35 val. ir gavo išvadą, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tikėdamasis, kad laboratorijos išvada bus pagrindinis įrodymas apylinkės teisme ir negalvodamas apie galimas neigiamas pasekmes, teismo posėdyje apeliantas patvirtino savo ankstesnius parodymus, nurodytus 2012-12-13 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, ir jam teismo nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams.

Tik išgirdęs tokį teismo nutarimą apeliantas suprato savo padaryto elgesio pasekmes ir suvokė, kad dėl savo melagingų parodymų ir noro padėti savo pažįstamam R. Ž., neteks darbo ir paliks šeimą be materialinės paramos bei lėšų pragyvenimui. Šiuo metu apeliantas dirba dviejuose darbuose ir darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl atimta teisė vairuoti transporto priemones besąlygiškai reikš apelianto turimų darbo sutarčių nutraukimą. Nors byloje yra duomenų apie apelianto padarytus KET pažeidimus, tačiau jis nė karto nėra baustas už vairavimą būnant neblaiviam. Apeliantas supranta savo kaltę dėl policijai ir teismui duotų neteisingų parodymų, nuoširdžiai dėl to gailisi.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas L. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, bei vertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, rėmėsi įrodymais, kurie, teismo manymu, buvo objektyvūs ir nekėlė abejonių. Jokie įrodymai teismui neturėjo iš anksto nustatytos galios. Teismas 2013-01-10 padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba L. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė pagrįstai. Pasak institucijos, procesinių medžiagos įforminimo trūkumų teismas nenustatė. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Anot institucijos, apeliantas duodamas parodymus apylinkės teisme nurodė, kad automobilį „VOLVO V70“ vairavo jis. Minėtus parodymus asmuo davė susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla ir protokolu, žinodamas kaltinimų turinį. Apeliaciniame skunde L. T. išdėstė visiškai priešingas 2012-12-13 užfiksuoto teisės pažeidimo aplinkybes, tačiau jokiais objektyviais duomenimis ir rašytiniais įrodymais iškeltos versijos nepagrindė. Institucija atkreipia dėmesį, kad policijai įforminus teisės pažeidimą, asmuo nuvyko į medicininę įstaigą ir sumokėjęs valstybės nustatytą mokestį davė kraują, norėdamas įrodyti, kad transporto priemonę jis vairavo blaivus. Jokios informacijos apie R. Ž. policijos pareigūnams, medicinos įstaigos darbuotojams ar teismui L. T. nenurodė, todėl jo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, pasak institucijos, turėtų būti vertinami kritiškai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d. atsiranda asmeniui tik tuo atveju, kai jam nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju alkoholio matuokliu „Drager alcotest 7510“ Nr. ARCK-0007 2012-12-13, 12.16 val., L. T. nustatytas 0,44 promilių neblaivumas (b. l. 5). Patikros sertifikate Nr. 1211767 nurodyta, kad alkoholio matuokliui, kuriuo buvo atliekamas L. T. neblaivumo patikrinimas, yra nustatyta leistina paklaida ± 1,7 procentai (b. l. 6). Įvertinus galimą matavimo prietaiso paklaidą, L. T. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 0,43252 promilės, t. y. siekė ATPK 126 str. 1 d. numatytą minimalaus neblaivumo laipsnio dydį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11819(01) užfiksuota, kad L. T. kraujyje, paimtame 2012-12-13, 13.35 val., t. y. praėjus daugiau nei 1 valandai nuo administracinėn atsakomybėn traukto asmens neblaivumo tikrinimo alkoholio matuokliu, nebuvo rasta etilo alkoholio (b. l. 12). Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1761 matyti, kad L. T. 2012-12-13 13:40 val. alkotesteriu nustatytos 0,00 promilės, 13:55 val. – 0,00 promilės alkoholio, t. y. praėjus daugiau nei valandai nuo vairavimo neblaiviam nustatymo. Priklausomybės ligų centre kraujas tyrimui paimtas 2012-12-13, 13.35 val., ir atlikus jo tyrimą nustatyta, kad L. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta bei padaryta išvada, kad jis yra blaivus (b. l. 13).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ta aplinkybė, kad daugiau kaip po valandos pakartotinai patikrinus, apelianto kraujyje alkoholio nerasta, pažeidimo esmės nepaneigia ir veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Šalies argumentai

Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, kad L. T. prisipažino įvykdęs administracinius teisės pažeidimus, dėl jų labai gailisi. Apeliantas skunde nurodo, kad 2012-12-13 apie 11.38 val. Kalvarijų g. 125, Vilniuje, V. G. priklausančio automobilio „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, o atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams davė neteisingus parodymus, kuriuos vėliau pakartojo ir apylinkės teisme. Pasak apelianto, nurodytu laiku minėtą automobilį vairavo R. Ž., kuris jam pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir bijo galimos policijos pareigūnų reakcijos, todėl paprašė apelianto atsisėsti prie jo automobilio vairo ir paaiškinti atvykstantiems policijos pareigūnams, kad šį automobilį vairavo apeliantas. Tokie apeliacinio skundo argumentai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Kaip pagrįstai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantas duodamas parodymus apylinkės teisme nurodė, kad automobilį „VOLVO V70“ vairavo jis, minėtus parodymus asmuo davė susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla ir protokolu, žinodamas kaltinimų turinį. Apeliaciniame skunde L. T. išdėstė visiškai priešingas 2012-12-13 užfiksuoto teisės pažeidimo aplinkybes, tačiau jokiais objektyviais duomenimis ir rašytiniais įrodymais iškeltos versijos nepagrindė. Jokios informacijos apie R. Ž. policijos pareigūnams, medicinos įstaigos darbuotojams ar teismui L. T. nenurodė.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog L. T. 2012-12-13 apie 11.38 val. Kalvarijų g. 125, Vilniuje, vairavo V. G. priklausantį automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 promilių), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, taip pat jis nurodytu laiku ir vietoje pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 p., taip padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d., o jo keliama versija, kad jis automobilio įvykio metu nevairavo ir dėl to nepateikė nurodytų dokumentų, vertinama kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad dėl paskirtos administracinės nuobaudos neteks darbo ir paliks šeimą be materialinės paramos bei lėšų pragyvenimui. Šiuo metu apeliantas dirba dviejuose darbuose ir darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl atimta teisė vairuoti transporto priemones besąlygiškai reikš apelianto turimų darbo sutarčių nutraukimą. Nors byloje yra duomenų apie apelianto padarytus KET pažeidimus, tačiau jis nė karto nėra baustas už vairavimą būnant neblaiviam.

ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, skirdamas apeliantui nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimus, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas administracine tvarka, į tai, kad leistinas girtumo laipsnis yra viršytas nežymiai, L. T. paskyrė baudą didesnę už minimalią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam, dirba dviejuose darbuose ir darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl atimta teisė vairuoti transporto priemones besąlygiškai reikš apelianto turimų darbo sutarčių nutraukimą, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011).

L. T. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. ATPK 126 str. 1 d. numatytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos jo darbinės veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis turėdamas ilgą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pastebėtina, kad iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 8-11), matyti, kad L. T. yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad jis atitinkamų išvadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios. Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus minėtas aplinkybes, L. T. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytiems teisės pažeidimams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad L. T. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė Ikasalienė