Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-63-366-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-01-20
Bylos Nr.: A-63-366-11
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas: B. S.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities viršininko administracijos

Kategorijos

15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A63-366/2011Procesinio sprendimo kategorijos 15.2.3.1; 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja B. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 4–5, 31) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos, 3 974 Lt turtinei ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėja nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 19 d. sprendimu nustatė, jog 1995 metais sudarytame S. B. ir M. I. namų valdos žemės sklypų ribų plane (toliau – ir 1995 m. planas) neteisėtai pažymėta sklypo riba, skirianti jos ir kitos bendrasavininkės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir konstatavo, kad 1995 metų plane be teisėto pagrindo buvo nurodyti atskiri I. M. ir jai priklausantys sklypai, nes tuo klausimu tarp šalių nebuvo sudaryta jokių sutarčių ir nebuvo priimta administracinių aktų. Paaiškino, kad 2006 m. spalio 27 d. UAB „Geosoma“ parengė naują žemės sklypo planą, kuriame nebuvo pažymėta riba adekvati 1995 metų plano ribai skiriančiai jos ir kitos bendrasavininkės žemę. Kadangi naujame plane nebuvo pažymėta riba, adekvati ribai, skiriančiai jos ir kitos bendrasavininkės sklypus, ji nesutiko pasirašyti naujame 2006 m. spalio 27 d. žemės plane. Pareiškėjos nuomone, 1995 metų planas buvo patvirtintas (suderintas) atitinkamų žemėtvarkos pareigūnų, todėl jie turi būti atsakingi dėl to, kad neteisėtai šiame plane pažymėta riba, skirianti jos ir kitos bendrasavininkės sklypų ribas, be teisėto pagrindo plane nurodant atskirus sklypus. Būtent dėl šių neteisėtų pareigūnų veiksmų bylinėdamasi ji patyrė 3 974 Lt materialinę žalą, nes tokia suma iš jos priteista Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimi. Kadangi ji patyrė nepatogumus, emocinę įtampą, sutriko sveikata, todėl prašė taip pat priteisti neturtinę 5 000 Lt žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 7–9, 35–36) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apskrities viršininko administracija nurodė, kad pareiškėja neteisėtais veiksmais įvardija faktą, jog 1995 metų plane buvo pažymėta riba, skirianti jos ir I. M. sklypus. Manė, kad pareiškėjos teigimas, jog tokia pat riba turėjo būti pažymėta ir naujame 2006 m. spalio 27 d. UAB „Geosoma“ parengtame žemės plane, nepagrįsta. Atsakovas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nurodė, jog sklypas yra valdomas bendrosios nuosavybės teise ir kad šalių valdomo sklypo dalys nėra atskirtos. Iš atliktos žemės sklypo teisinės registracijos matyti, kad yra įregistruotas vienas žemės sklypas, kuriame nustatytos žemės sklypo dalys, priklausančios I. D. ir pareiškėjai. Teigė, kad neteisėtų veiksmų nebuvo, kadangi pareiškėjai valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota tik dalis žemės sklypo ir žemės sklypas yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, ką patvirtina ir nekilnojamojo turto registre atlikta žemės sklypo teisinė registracija. Teigė, kad pareiškėjos įvardinta 3 974 Lt žala atsirado ne dėl valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, bet dėl pačios pareiškėjos vengimo bendradarbiauti ir kooperuotis su bendraturte bendram tikslui pasiekti. Nesant valstybės neteisėtų veiksmų ir iš to kylančios žalos, nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, t. y. nėra nė vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei atsirasti. Pažymėjo, kad iš pareiškėjos įvardintos 3 974 Lt žalos sumos 559 Lt sudaro ginčo žemės sklypo geodezinio plano sudarymas ir kadastriniai matavimai, tai nėra žala, tik išlaidos, susijusios su būtinybe patikslinti bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Atsakovas teigė, kad pareiškėja neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos – 5 000 Lt, laikė, jog jos teisės nėra pažeistos, taigi nėra pagrindo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. sprendimu (b. l. 59–62) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad jog bylos duomenimis nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovei B. S., trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių. Ieškovė I. D. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti teisę derinti jai dalinės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikslintas ribas be atsakovės – sklypo bendrasavininkės B. S. sutikimo pagal 2006 m. spalio 27 d. UAB „Geosoma“ parengtą žemės sklypo planą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovės I. D. ieškinys buvo patenkintas, priteisinat ieškovei iš atsakovės B. S. 2 885,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 89,90 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartyje konstatavo, jog sklypas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kad šalių valdomo sklypo dalys nėra atskirtos. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, šiuo atveju žemės sklypas yra vienas ir bendras, tik jame yra nustatytos konkrečios bendraturčių dalys. Pažymėjo, jog atlikta žemės sklypo teisinė registracija patvirtina, kad yra įregistruotas vienas žemės sklypas (0,2202 ha), kuriame pareiškėjai priklauso 1207/2202 dalys žemės sklypo, o I. D. – 995/2202 dalys šio žemės sklypo. Nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad parduodant žemės sklypą atsakovei, buvo parduotas ne atskiras sklypas, o žemės sklypo dalis. Aplinkybė, kad prie pirkimo-pardavimo sutarties pridėtame 1995 m. žemės sklypo plane yra pažymėta I. M. ir B. S. žemės sklypo dalis, teismo vertinimu, nepakeičia nustatytos ir neginčijamos (nekilnojamojo turto registre įregistruotos) aplinkybės, kad šalių bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra bendras žemės sklypas. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, kuri patvirtina, kad Kauno apskrities viršininko administracija neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi pareiškėjai valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota žemės sklypo, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, dalis. Nurodė, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Akcentavo, kad valdant, naudojantis ir disponuojant bendrąja daline nuosavybe būtinas bendraturčių bendradarbiavimas bei kooperavimasis ir pastangų vienijimas bendram tikslui pasiekti, o siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos įvardijama turtinė žala atsirado ne dėl valstybės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, bet dėl pačios pareiškėjos vengimo bendradarbiauti ir kooperuotis su bendraturte bendram tikslui pasiekti – patikslinti žemės sklypo ribas ir jas atspindėti kadastro žemėlapyje. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Kauno apskrities viršininko administracija pareiškėjos atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus, taip pat neįrodytas neturtinės žalos dydis. Remdamasis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais argumentais teismas konstatavo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotojai nepadarė jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl jų veiksmuose kaltės nėra, taip pat ir pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas (CK 6.248 str. 1 d.). Kadangi kaltės nėra, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos, atlyginti jai nemotyvuotą 5 000 Lt neturtinę žalą, nes jai tokia žala nepadaryta.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 72 – 77) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Atsakovo kaltę ir jo kaltais veiksmais pareiškėjai padarytą žalą patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2007 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. 4D-2007/4-137, kurioje konstatuota, kad Kauno apskrities Žemės tvarkymo departamento direktorė R. S. pareiškėjai nepateikė teisingos informacijos, nenurodė konkrečių teisės normų, kuriomis remiantis rengiamas naujas 2006 metų žemės sklypo planas, ir tuo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktai dėl išsamios, tikslios ir teisėtos informacijos suteikimo.

2. Kad pareiškėjai nebuvo suteikta išsami, tiksli ir teisėta informacija patvirtina ir Kauno apskrities viršininko administracijos viršininko pavaduotojos A. M. 2008 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. 11-S-698-1022, kuriame nurodyta, kad atliekant kadastrinius matavimus gali būti patikslinami Nekilnojamo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje, o žemės sklypo ribos negali būti keičiamos. Kaip matyti iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimo Nekilnojamo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. sklypo ribos, 2006 metų plane buvo pakeistos ir neatitiko 1995 metų plano sklypo ribų, vadinasi minėtu 2008 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 11?S?698?1022 jai buvo suteikta neteisinga, neišsami, netiksli ir neteisėta informacija. Ji vadovaudamasi minėtu raštu ir būdama įsitikinusi, kad jis teisingas ir teisėtas, nesutiko derinti naujo sklypo plano ribų, kurios neatitiko seno plano ribų, pagal kurias privatizuotas žemės sklypas.

3. Kauno apskrities viršininko administracija Žemės tvarkymo departamento direktorės R. S. 2006 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 11-S-843-1041 taip pat neišsamiai, netiksliai, neteisėtai ir neteisingai informavo, kad naujo (2006 metų) žemės sklypo plano aplinkinės ribos turi atitikti plano (1995 metų), pagal kurį privatizuotas žemės sklypas, ribas.

4. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. Č. 2009 m. gegužės 4 d. raštu Nr. P7-369 nurodė, kad registruojant sutartį žemėtvarkos skyriuje I. D. vardu buvo įregistruota ta sklypo dalis ir tomis ribomis, kokiomis buvo nupirkta pagal 1997 m. liepos 10 d. valstybinės Žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P-49/97-0169. Kauno apygardos administracinis teismas neįvertino, kad minėta sutartimi Nr. P-49/97-0169 pagal 1995 metų žemės planą buvo privatizuotas atskiras 1 207 kv. m sklypas, o ne sklypo dalis. Būtent todėl, vadovaudamasi minėta informacija pareiškėja buvo įsitikinusi, kad naujame plane privalo būti pažymėta riba, skirianti jos ir bendrasavininkės bendrą sklypą (ne sklypus).

5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 19 d. konstatavo neteisėtus, t. y. kaltus Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmus. Kalti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas neteisėtai 1995 metų plane nurodė atskirus I. M. ir pareiškėjai priklausančius sklypus, nes tuo klausimu tarp šalių nebuvo sudaryta jokių sutarčių ir nebuvo priimta administracinių aktų. Vadinasi įsiteisėjusiu sprendimu yra konstatuoti konkretūs atsakovo neteisėti veiksmai ir išdėstyta, kokia konkrečia veika jie pasireiškia.

6. 1995 metų planas kartu su žemės privatizavimo sutartimis buvo įregistruotas, nustatyta tvarka kompetentingų pareigūnų patvirtintas ir pareiškėja juo vadovavosi. Šis 1995 metų planas yra neatskiriama valstybinės žemės privatizavimo sutarčių (1997 m. liepos 10 d. Nr. P?49/97?0169, 2003 m. rugsėjo 23 d. Nr. 2-3965), įregistruotų VĮ Registrų centre, dalis. Be to, minimos sutartys notariškai patvirtintos, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos ir yra galiojančios, todėl pareiškėja jomis bei prie jų esančiu 1995 metų planu pagrįstai vadovavosi kaip teisėtais.

7. Tarp veikos, padarytos valdžios institucijoms nesuteikiant pareiškėjai teisingos, tikslios, teisėtos, išsamios informacijos, ir jos bylinėjimosi civilinėje byloje, nesutinkant su ieškiniu, yra priežastinis ryšys. Jei Kauno apskrities viršininko administracija jai būtų suteikusi teisingą, tikslią, išsamią informaciją, jei nebūtų buvęs patvirtintas 1995 metų planas su riba, skiriančia jos ir bendrasavininkės sklypo dalis, ji nebūtų bylinėjusis civilinėje byloje ir nebūtų patyrusi pareiškime nurodytą žalą. Todėl valdžios neteisėti ir kalti veiksmai jai neveikiant taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti, padarė žalą.

8. Teismas neteisingai ir nepagrįstai neįvertino pareiškėjos sūnaus, kaip liudytojo, parodymų dėl jai padarytos neturtinės ir turtinės žalos, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir jos bylinėjimosi civilinėje byloje, padarytos žalos dydžio, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pobūdžio. Sūnaus parodymai buvo vieni iš esminių, o teismas šių parodymų sprendime nevertino ir nepagrįstai teigia, kad nėra įrodytas neturtinės žalos dydis. Taip pat teismas nepasisakė dėl raštiškame 2009 m. gruodžio 27 d. paaiškinime išdėstytų aplinkybių.

9. Teismas neįvertino pareiškėjos subjektinių savybių, neatsižvelgė, kad būdama garbaus amžiaus vieniša pensininkė, visai neišmananti teisinių dalykų ir niekada nedalyvavusi teismuose, ji neturėjo galimybės ir neprivalėjo suvokti, kad visi pareigūnų raštai bus neteisingi, kad 1995 metų plane pareigūnų pažymėta riba, nurodanti jos ir bendrasavininkės sklypo dalies ribas, vėliau teismo bus pripažinta neteisėta. Net darant prielaidą, kad yra ir jos kaltų veiksmų nederinant naujo plano, šie veiksmai nepašalina ir neanuliuoja valdžios padarytų neteisėtų ir kaltų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu.

Atsiliepimas

Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 82–83) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apskrities viršininko administracija mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjos įvardijama žala atsirado ne dėl valstybės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, bet dėl pačios pareiškėjos vengimo bendradarbiauti ir kooperuotis su bendraturte bendram tikslui pasiekti – patikslinti žemės sklypo ribas ir jas atspindėti kadastro žemėlapyje. Nesant priešingų teisei veiksmų arba neveikimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo teisinis pagrindas yra nustatytas CK 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4(14), 2008 metų sausis – balandis, P. 90–109).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio. Taigi valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio taikymo prasme yra sietinas su jų (veiksmų ar neveikimo) įvertinimu kitų, šių institucijų atitinkamą veiklą reglamentuojančių, įstatymų taikymo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1172/2010). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Viena iš būtinų sąlygų, atsirasti atsakomybei dėl žalos atlyginimo, yra priežastinio ryšio, tarp skolininko neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos buvimas (CK 6.247 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-464). Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti kaltininko veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovų veiksmais (neveikimu). Turi būti priteista tik ta dalis, kuri yra susieta priežastiniu ryšiu tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, bet ne didesnė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-718/2010).

Pareiškėja savo patirtą žalą sieja su civilinėje byloje iš jos priteista 3 974 Lt suma (turtinė žala). Taip pat pareiškėja 5 000 Lt įvertino neigiamus dvasinius išgyvenimu, patirtus dalyvaujant daugybėje teismo posėdžių, sugaištą laiką, turėtus nepatogumus, pablogėjusią sveikatą. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad jei Kauno apskrities viršininko administracija būtų jai suteikusi teisingą, tikslią, išsamią informaciją, jei nebūtų buvęs patvirtintas 1995 m. planas su riba, skiriančia jos ir bendrasavininkės sklypo dalis, ji nebūtų bylinėjusis civilinėje byloje ir nebūtų patyrusi turtinės ir neturtinės žalos. Tokiu būdu pareiškėja civilinės bylos nagrinėjimo metu patirtą žalą (tiek turtinę, tiek ir neturtinę) kildina iš tokių atsakovo veiksmų (neveikimo) – teisingos, tikslios, išsamios informacijos nesutiekimo ir 1995 m. plano su riba patvirtinimo.

Iš prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungtos civilinės bylos matyti, kad civilinis ginčas tarp ieškovės (civilinėje byloje) I. D. ir atsakovės (civilinėje byloje) B. S. (pareiškėjos) buvo kilęs dėl pripažinimo teisės ieškovei derinti dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), patikslintas ribas be atsakovės – sklypo bendrasavininkės, B. S. sutikimo pagal 2006 m. spalio 27 d. UAB „Geosoma“ parengtą žemės sklypo planą (trečiasis asmuo civilinėje byloje – Kauno apskrities viršininko administracijai) (civilinė byla Nr. 2-11/2009, I t., b. l. 3–5). Nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovės I. D. ieškinį tenkino: pripažinto ieškovei I. D. teisę derinti jai dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), patikslintas ribas be atsakovės – sklypo bendrasavininkės, B. S. sutikimo pagal 2006 m. spalio 27 d. UAB „Geosoma“ parengtą žemės sklypo planą. Sprendimu teismas nusprendė iš B. S. priteisti 2 885 Lt I. D. bylinėjimosi išlaidų ir 89,80 Lt pašto išlaidų valstybei (civilinė byla Nr. 2-11/2009, II t., b. l. 179–186). Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas ir Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, priimta bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka (civilinė byla Nr. 2-11/2009, III t., b. l. 90–96).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgiant į šią nustatą, teisėjų kolegija remsis civilinėje byloje nustatytais faktais, kurie yra aktualūs nagrinėjamoje byloje.

Visų pirma, pažymėtina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 19 d. sprendimu iš B. S. priteisė 2 885 Lt bylinėjimosi išlaidų I. D. naudai ir 89,80 Lt pašo išlaidų valstybės naudai. Tokiu būdu iš viso iš pareiškėjos buvo priteista 2974,80 Lt, tačiau pareiškėja teigia patyrusi 3 974 Lt turtinės žalos – todėl nėra aišku, kuo pareiškėja grindžia 1 000 Lt turtinės žalos atsiradimą.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartyje konstatavo, jog ginčas rodo, kad ieškovė, įgyvendindama savo, kaip bendraturtės teises, siekdama suderinti su atsakove žemės sklypo ribų planą, turėjo kreiptis į teismą, ir tai reiškia, kad atsakovė to nesutiko padaryti ne teismo keliu. Visos apeliantės nuorodos į tai, jog ji nežinojusi, kodėl reikia daryti naują planą ir kodėl yra netinkamas 1995 m. sudarytas žemės sklypo planas, kad jai buvo pateiktas netinkamas planas be koordinačių žiniaraščio, kad pateiktos nepatvirtintos dokumentų kopijos ir pan., tereiškia jos vengimą bendradarbiauti ir kooperuotis su bendraturte bendram tikslui pasiekti – patikslinti žemės sklypo ribas ir jas atspindėti kadastro žemėlapyje. <...> Todėl patenkinus ieškinį visiškai pagrįstai iš atsakovės priteistos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi metu patirtų išlaidų atlyginimo institutas sudaro sąlygas bylos šaliai (šiuo atveju ieškovei civilinėje byloje), kuri dėl kitos šalies veiksmų ar neveikimo buvo priversta kreiptis į teismą (dalyvauti teisme) (nagrinėjamu atveju dėl B. S. atsisakymo derinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo patikslintas ribas), kad būtų apginta pažeista jos teisė, ir teismo proceso metu patyrė tam tikras išlaidas, jas kompensuoti kitos bylos šalies, kuri teismo sprendimu pripažįstama neteisia (B. S. atsisakymas derinti patikslintas žemės sklypo ribas buvo pripažintas ieškovės teisių pažeidimu), sąskaita.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybe, teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinę bylą sąlygojo atsakovės (šioje administracinėje byloje, pareiškėjos) vengimas bendradarbiauti ir kooperuotis su bendraturte bendram tikslui pasiekti – patikslinti žemės sklypo ribas ir jas atspindėti kadastro žemėlapyje. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos buvo priteistos konstatavus, kad ji pažeidė ieškovės teises ir dėl šio pažeidimo ji buvo priversta kreiptis į teismą. Analogiška išvada darytina ir dėl galimai patirtos neturtinės žalos, kurią pareiškėja sieja su ilgo teismo proceso metu patirtais nepatogumais. Pažymėtina, kad civilinėje byloje buvo konstatuota, kad net jei kai kurie dokumentai iškilus poreikiui ir buvo pateikti tik bylos nagrinėjimo metu, atsakovė turėjo galimybę juos įvertinti ir, jei nėra pažeidžiamos jos teisės, duoti sutikimą derinti žemės sklypo ribų planą, tačiau to nepadarė pirmosios instancijos teisme ir net padavė apeliacinį skundą, kuriuo skundžia priimtą teismo sprendimą. (Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis). Tokiu būdu konstatuota, kad civilinės bylos trukmę taip pat sąlygojo civilinės atsakovės (B. S.) veiksmai.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos nurodomi galimai neteisėti atsakovo aktai, nėra tas tiesioginis ir pagrindinis veiksnys, kuris nulėmė pareiškėjai galimai padarytos žalos atsiradimą, nes, kaip buvo nustatyta, žalą pareiškėja patyrė civilinėje byloje, kuri buvo pradėta (ieškovė į teismą su ieškininiu kreipėsi) dėl jos, kaip žemės sklypo bendraturtės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie civilinėje byloje buvo pripažinti ieškovės teisių pažeidimu, o ne dėl Kauno apskrities viršininko administracijos aktų.

Nustačius, kad nėra vienos iš pagrindinių civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp neva pareiškėjos patirtos turtinės ir neturtinės žalos ir pareiškėjos nurodomų atsakovo neteisėtų aktų, nėra pagrindo vertinti ir pareiškėjos nurodytų atsakovo aktų neteisėtumo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, pagrindo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo nėra. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

B. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasVaida Urmonaitė – Maculevičienė