Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-01-08 · Civilinė byla Nr. 2-11/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-08
Bylos Nr.
2-11/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
Danske Bank A
Atsakovas
B. Š., L. Š., I. J., uždarajai akcinei bendrovei „Viskas spausdintuvams“, A. B., L. B., L. D., B. M. D.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Adema“
Kategorijos
  • 125.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-11/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 125.10; 99.1.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarties, kuria nustatytas terminas primokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio, civilinėje byloje Nr. 2-3644-623/2008 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams B. Š. , L. Š. , I. J. , uždarajai akcinei bendrovei „Viskas spausdintuvams“, A. B. , L. B. , L. D. ir B. M. D. dėl skolos iš laiduotojų priteisimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Adema“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atstovas 2008 m. spalio 28 d. ieškiniu prašė: 1) ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka; 2) pagal 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartis už 2006 m. kovo 9 d. kredito sutartį Nr. K200603-0253 iš atsakovų B. Š. , L. Š. , I. J. , L. D. ir B. M. D. solidariai priteisti 8 501 893,35 Lt ir 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) pagal 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartis už 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutartį Nr. K200611-1775 iš atsakovų B. Š. , L. Š. , A. B. ir L. B. solidariai priteisti 6 149 931,34 Lt ir 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) pagal 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis bei 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartį už 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 iš atsakovų B. Š. , L. Š. , A. B. ir UAB „Viskas spausdintuvams“ solidariai priteisti 3 361 216,08 Lt ir 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) neviršijant patenkintų reikalavimų sumos nustatyti ieškinyje nurodytą priverstinę hipoteką; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles bei nustatė terminą primokėti trūkstamą 18 900 Lt žyminio mokesčio dalį.

Nutartyje rašoma, jog pagal pateiktus įrodymus ieškinys negali būti visiškai patenkintas. Susipažinęs su ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais teismas sprendė, kad šioje byloje yra galimi atsakovų priešpriešiniai reikalavimai, kurių išnagrinėti dokumentinio proceso tvarka būtų neįmanoma. Nurodytų aplinkybių pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla yra sudėtinga, kad dalis atsakovų yra fiziniai asmenys, teismas nusprendė, jog byla gali būti išnagrinėta tik pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl nustatė ieškovui terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį - 18 900 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, neįpareigojant ieškovo primokėti žyminį mokestį. Skunde rašoma:

Teismas netinkamai pritaikė dokumentinį procesą reglamentuojančias proceso normas. Dokumentinio proceso pasirinkimas priklauso ieškovui, bet galimas tik esant įstatymo numatytoms sąlygoms. Ieškinio dalykas yra piniginiai reikalavimai, kurie pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, visų atsakovų gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, ieškinys surašytas pagal įstatymo reikalavimus, sumokėtas žyminis mokestis bei pareikštas prašymas ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Su išvardintais reikalavimais nesusijusios aplinkybės nelaikytinos teisėtu pagrindu atsisakyti bylą nagrinėti pagal dokumentinio proceso taisykles. Nebuvo pagrindo, motyvuojant ieškinio nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka tikslingumą, įpareigoti atsakovą primokėti žyminį mokestį. Teismui nusprendus, kad ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti leistinais įrodymais, ieškovas įpareigotinas tokius įrodymus pateikti. Nors teismas užsiminė apie galimą įrodymų nepakankamumą, ieškovas nebuvo įpareigotas pateikti papildomų įrodymų. Ieškovo atstovo įsitikinimu, priešpriešinių reikalavimų pareiškimo galimybė dokumentinio proceso neriboja. Nuostatos dėl priešieškinio negalimumo dokumentiniame procese neužkerta kelio atsakovams reikalavimus reikšti atskiroje byloje. Atsakovų teisinis statusas (išskyrus gyvenamosios ar buveinės vietos klausimą), ar bylos sudėtingumas taip pat nelaikytini teisėtu pagrindu atsisakyti ieškinį negarinėti dokumentinio proceso tvarka. Teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo pagrindo spręsti dėl preliminaraus sprendimo priėmimo. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas apsiriboja sąlygų, būtinų ieškiniui priimti, įvertinimu. Ieškinio priėmimas nagrinėti dokumentinio proceso tvarka dar nereiškia, kad besąlygiškai privalo būti priimtas preliminarus sprendimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, faktiškai sprendė ir dėl preliminaraus sprendimo priėmimo. Tokia teismo pozicija laikytina nepagrįsta ir prieštarauja tiek CPK reikalavimams, tiek teismų praktikoje suformuluotiems teisės aiškinimo kriterijams. Teismo pozicija iš esmės prieštarauja įstatymo leidėjo valiai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mažesnį žyminį mokestį ir užtikrindamas proceso operatyvumą, skatina asmenis rinktis dokumentinio proceso būdą. Tokia proceso forma taupomas teismo laikas ir išlaidos. Nutartimi formuojama praktika įstatymo dokumentiniam procesui keliamus reikalavimus aiškinti plečiamai neatitinka įstatymų leidėjo valios, o tuo pačiu viešojo intereso.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarties dalies nagrinėti civilinę bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o kitoje dalyje – dėl įpareigojimo primokėti žyminį mokestį - perdavė atskirąjį skundą nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Nutartyje rašoma, kad teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarties dalis nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles negali būti apeliacijos objektas, nes teismo nutartis šioje dalyje neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, o tokios nutarties apskundimo galimybė nenumatyta CPK, todėl atskirąjį skundą šioje dalyje atsisakyta priimti.

Atsiliepimas

Atsakovai B. Š. ir L. Š. , I. J. , L. D. ir B. M. D., A. B. ir L. B. , trečiasis asmuo UAB „Adema“ atsiliepimais į ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Visų atsiliepimų į atskirąjį skundą turinys iš esmės vienodas.

Atsakovai ir trečiasis asmuo pažymi, kad teismas motyvuotai pasinaudojo teise nesuteikti ieškovui papildomo termino ieškinio trūkumams pašalinti, bet įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kad ieškinys būtų nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Tai nelaikytina CPK nuostatų bei ieškovo procesinių teisių pažeidimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai gali pareikšti priešieškinius, pagrįstai neapribojo atsakovų teisių šioje byloje. Teismo argumentai ieškinį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir įpareigoti ieškovą primokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio yra teisėti ir pagrįsti. Teismas šiuo atveju siekė užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kad galimi priešieškiniai būtų nagrinėjami tame pačiame procese. Teismo nutartimi viešasis interesas nebuvo pažeistas.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. sausio 6 d. buvo gautas atsakovės L. Š. prašymas priimti papildomus dokumentus, kurie, pasak atsakovės, patvirtina bylos pagal ieškovo pareikštą ieškinį žodinio nagrinėjimo būtinybę. Atsakovės L. Š. apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi dokumentai nepriimtini, nes jie nesusiję su šios apeliacijos dalyku (CPK 3 str. 6 d., 314 str., 180 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Šios apeliacijos dalykas - ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovui nustatytas terminas primokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio, laikytina pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Šiuo konkrečiu atveju apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia ir pirmosios instancijos teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarties dalies, kuria skundžiamas teismo sprendimas nagrinėti civilinę bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o kita atskirojo skundo dalis perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui (b. l. 23-24). Teisėjų kolegija neturi duomenų, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria apibrėžtos šios apeliacijos ribos, būtų apskųsta apeliacine tvarka (CPK 290 str. 2 d., 335 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą, kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, kadangi teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus teisme atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Žyminio mokesčio skaičiavimo taisyklės nustatytos CPK 80 straipsnio nuostatuose. CPK XXII skyriaus normos suteikia asmenims galimybę pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti viena iš supaprastinto civilinio proceso formų – dokumentinio proceso tvarka. Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena, tačiau ne mažesnis kaip dvidešimt litų, išskyrus atvejus, kada pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas (CPK 425 str. 3 d., 80 str. 1 d. 4 p., 82 str. 1 d.).

Ieškovo pareikšto ieškinio suma yra 18 013 040,76 Lt. Ieškovas prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, todėl už ieškinį sumokėjo 18 900 Lt žyminio mokesčio. Ši žyminio mokesčio suma apskaičiuota pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkto, 82 straipsnio 1 dalies, 425 straipsnio 3 dalies reikalavimus (b. l. 1-10). Pirmosios instancijos teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovo ieškinį nutarė nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 428 str. 7 d.), taip pat nustatė terminą primokėti trūkstamą 18 900 Lt žyminio mokesčio dalį. Nutartyje nurodyta, kad nutarties dalis dėl žyminio mokesčio primokėjimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu, o kita nutarties dalis neskundžiama (b. l. 13-15). Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2008 m. spalio 30 d. nutarties dalies, kuria nuspręsta nagrinėti civilinę bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o kitą atskirojo skundo dalį perdavė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui (b. l. 23-24). Apeliantas skundą grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė dokumentinį procesą reglamentuojančias teisės normas, be pagrindo nusprendė ieškinį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, įpareigodamas ieškovą primokėti dalį žyminio mokesčio. Kaip jau pažymėta, šios apeliacijos dalyką sudaro tik skundžiamos nutarties dalies dėl ieškovo įpareigojimo primokėti žyminį mokestį teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, įpareigojančios ieškovą primokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio (18 900 Lt), panaikinimo. Padaręs išvadą, jog priimtas ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkintas, teismas nusprendė nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl nustatė terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį (CPK 428 str. 7 d.). Tokiu atveju teismo nustatyta papildomai primokėtino žyminio mokesčio dalis (18 900 Lt) pagal ieškinio sumą ir pareikštus materialinius reikalavimus atitinka CPK nustatytas taisykles (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.) bei paties ieškovo nurodytą mokėtino žyminio mokesčio dydį, jeigu ieškinys būtų nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarties dalis, kuria ieškovas įpareigotas primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, negali būti panaikinama. Teismui nutarus ieškinį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 428 str. 7 d. nuostata), buvo tinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios žyminio mokesčio mokėjimą už ieškinį. Apelianto skundo argumentai, kiek pagal šios apeliacijos dalyko ribas jie susiję su teismo įpareigojimu dėl žyminio mokesčio, nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį dėl įpareigojimo primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad yra pasibaigęs pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškovui sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio už ieškinį, nustato naują terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, įpareigotas primokėti trūkstamą 18 900 Lt žyminio mokesčio dalį, palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, terminą iki 2009 m. sausio 28 d. sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio - 18 900 Lt (aštuoniolika tūkstančių devynis šimtus litų) už ieškinį bei pateikti pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Teisėjai Marytė MitkuvienėGintaras PečiulisNijolė Piškinaitė