Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Panevėžio miesto apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Vytautui Krikščiūnui, sekretoriaujant Loretai Butėnienei, Dainorai Sruogienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai Žemės ūkio bendrovės (toliau –ŽŪB) ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotai atstovei Oksanai Puronaitei, astovui advokatui Algimantui Kolpertui, atstovui teisininkui Aivarui Daukantui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovėms Meilei Čeponienei, Astai Tvaskienei, suinteresuotam asmeniui M. V. B., jos įgaliotam atstovui M. P., išnagrinėjo ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 16536660, buveinės adresas Degionių kaimas, Naujamiesčio seniūnija, Panevėžio rajonas, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemės ūkio bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ savavališkai rekonstravo statinį (pakelta dalis stogo 4,2 m x 4,70 m, aukštis apie 1,2 m), esantį adresu Lakštingalos gatvė 34, Lakštingalų kaimas, Naujamiesčio seniūnija, Panevėžio rajonas, neturint parengto projekto ir statybos leidimo. Tokiais veiksmais buvo pažeista 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 (Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 32-788, i. k. 0961010ISTA00I-1240, nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.: Nr. IX-583, 2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30) (toliau – Statybos įstatymas) 23 straipsnio 28 dalis.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 55 straipsnyje nurodyta, jog šio Įstatymo 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54 ir 541 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų filialams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai (Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-424, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3841 (2013-07-16). To paties įstatymo 48 straipsnio “Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą” 9 dalyje nurodyta, kad už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių dvidešimt septynių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties eurų.

Naujojoje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2017-01-01, 56 straipsnio “Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą” 9 dalyje nurodyta, kad už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių keturių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki dešimt tūkstančių eurų.

Kadangi naujasis įstatymas yra griežtesnis, o veikos faktas nustatytas 2016 m. rugsėjo 22 d., todėl veiką vertinama pagal jos padarymo laike galiojusį įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 2 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kol jie nustatyta tvarka neįtraukti į šį kodeksą, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai. Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu (2016 m. spalio 7 d.) galiojusios Statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalis (akto redakcija galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) numatė juridinių asmenų atsakomybę už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. 2016 m. spalio 25 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuota, kad atsakomybė už ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarytą pažeidimą yra numatyta ATPK 2 straipsnyje bei Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje, 48 straipsnio 9 dalyje. Teismas daro išvadą, jog pažeista teisės norma pritaikyta teisingai.

Pagal Statybos įstatymo 55 straipsnį, šio įstatymo 48 straipsnio 9 dalyje nurodytas pažeidimas tiriamas, nagrinėjamas, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkame ATPK straipsnyje nurodytas pažeidimas (ATPK 159¹ straipsnio 5 dalis). Pagal ATPK 224 straipsnį ši byla teisminga teismui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas teisininkas Aivaras Daukantas teismo posėdžio metu parodė, kad bendrovės atlikti rekonstrukcijos darbai negali būti laikomi savavališka statyba. Bendrovė atliko jai nuosavybes teise priklausančio malūno remonto darbus: atnaujino ir pajungė malūno pastate esančius įrenginius ir agregatus, pakeitė pasenusią stogą dangą. Tačiau bendrovė nekeitė laikančių konstrukcijų. Malūno įrenginių ir agregatų pakėlimui buvo reikalingos gegnės, kurios netilpo malūno pastogėjė, todėl buvo atidengta dalis stogo. Atidengto stogo dalies vietoje buvo įrengti pastoliai (,,palapinė“), siekiant apsaugo malūno agregatus ir įrenginius nuo lietaus ir remonto metu sklindančių dulkių. Pastoliai nebuvo tvirtinami prie laikančių konstrukcijų, jos nebuvo stiprinamos. Baigus darbus ,,palapinė“ buvo nukelta. Mano, kad įrengiant laikinos konstrukcijos pastolius nebuvo reikalingas joks leidimas. Atlikti darbai negali būti laikomi rekonstrukcija, todėl žemės savininkų sutikimo gauti nereikėjo. Statybų inspekcija neatliko jokio tyrimo nustatydama rekonstrukciją. Mano, kad žemės savininkai, ant kurio stovi pastatas, skųsdami bendrovę nori žemę parduoti už didesnę kainą. Prašo administracinio teisės pažeidimo bylą iškeltą ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė pagal įgaliojimą Oksana Puronaitė teismo posėdžio metu parodė, kad bendrovė atlikdama malūno remontavimo darbus padarė laikinas konstrukcijas, siekiant suremontuoti malūne esančius agregatus. Pastogė buvo reikalinga apsaugoti įrenginius nuo lietaus ir dulkių. Darbai truko apie 1,5 mėnėsio. Baigus darbus laikinos konstrukcijos buvo pašalintos.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovė Meilė Čeponienė teismo posėdžio metu parodė, kad ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ savavališkai, neturėdama leidimo atliko statybos darbus. Bendrovė pakeitė laikančias konstrukcijas, padidino pastato tūrį. Darbams kai atsiranda naujos gegnės, statramsčiai, kurios yra laikančios, priskiriami rekonstrukcijai. Bendrovei buvo surašytas savavalinės statybos aktas. Bendrovė norėdama gauti statybos leidimą darbams turėjo gauti žemės savininkės sutikimą. Statybos inspekcija tyrimo neatliko, preliminarius matavimus atliko iš lauko. Iš lauko vizualiai matėsi, kad padidėjo pastato tūris apie 30 m³.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovė Asta Tvaskienė teismo posėdžio metu parodė, kad norint gauti statybos leidimą yra būtinas žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas, kai numatoma statyti ar rekonstruoti statinį, ne statytojui priklausančiame sklype. Šiuo metu ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pašalino savavališkos statybos padarinius, tačiau tai nepanaikina atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ problemos prasidėjo 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Bendrovė žemės sklype iškirto medžius, vežė gruntą iš skypų, nors jam neturėjo savininkų leidimų. Prieštarauja, kad jų žemės sklypų būtų statomi nauji pastatai. Dėl malūno rekonstrukcijos bendrovė nesikreipė. Į statybos inspekciją kreipėsi todėl, kad bendrovė nesprendė konflikto.

Statybos įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, jog savavališka statyba tai - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas rekonstruoti statinį. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus inspektoriai nustatė, kad minėto pastato (malūno), adresu Lakštingalos gatvė 34, Lakštingalų kaimas, Naujamiesčio seniūnija, Panevėžio rajonas, žemės sklypo kadastrinis numeris 6646/0002:342, kuris priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, rekonstrukcija buvo vykdoma neturint leidimų.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamos ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovai teismo posėdžio metu parodė, kad bendrovė atliko malūno remonto, tačiau ne rekonstrukcijos darbus, todėl tokiem darbam nebuvo reikalingas leidimas, teismas tokius atstovų parodymus vertina kaip siekimą išvengti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybė. Kad ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliko malūno rekonstrukcijos darbus įrodo teismo posėdžio metu apklaustos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovės Meilė Čeponienė ir Asta Tvaskienė. Inspektorė Meilė Čeponienė parodė, kad bendrovė atlikdama remonto darbus pakeitė laikančias konstrukcijas, padidino pastato tūrį, o tai yra pastato rekonstrukcija. Nors traukiamo atsakomybėn juridinio asmens atstovų buvo įrodinėjama teisme, jog nebuvo atliekama rekoinstrukcija, o tik pastatytas laikinas stogelis, uždengiantis statomus ir montuojamus įrengimus pastato viduje, tačiau iš byloje pateiktų nuotraukų, kurių autentiškumu niekas iš bylos proceso dalyvių neabejojo, matyti, jog ginčijamas pastato aukščiuo padidėjimas pagamintas iš kapitalinių įrenginių – medienos stovų, balkių, sustiprintos tarpusavyje tokiomis pat kapitalinėmis statybos medžiagomis, be to, yra pateiktas paskaičiavimas, jog minėtu naujo statinio į aukštį sukūrimu pastato tūris padidėjo apie 28, 22 m³ (102 b. l.).

Kadangi ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ rekonstravo neypatingą statinį, neturėdama leidimo rekonstruoti statinį, ji pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį, numatančią, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje ir turi būti traukiama atsakomybėn pagal to paties įstatymo 48 straipsnio 9 dalį.

Statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių dvidešimt septynių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų.

ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta (ATPK 31, 32 straipsniai).

Skirdamas nuobaudą ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, tai, kad bendrovė anksčiau nėra bausta administracine tvarka už statybos reikalavimų pažeidimus, neteista kaip juridinis asmuo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad pirmą kartą padarytas tokio pobūdžio pažeidimas, kad ėmėsi priemonių pašalinti daromą pažeidimą (pašalino savavališkos statybos padarinius), bendrovės atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos ir jai skirtina nuobauda – mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Žemės ūkio bendrovę ,,(duomenys neskelbtini)“, kodas 16536660, pripažinti kalta padarius 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 (Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 32-788, i. k. 0961010ISTA00I-1240, nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.: Nr. IX-583, 2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30) (toliau – Statybos įstatymas) 23 straipsnio 28 dalies pažeidimą ir vadovaujantis to paties įstatymo 48 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, paskirti nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB Swedbank banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT477300010126228899, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodant nutarimą priėmusio teismo pavadinimą, nutarimo datą ir numerį.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.