Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto – Žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) (duomenys neskelbtini) atstovo teisininko A. D. (toliau – atstovas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ŽŪB (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 25 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybinės priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė M. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini) r.), atlikdama statinio, esančio (duomenys neskelbtini) r., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimą, pažeidė nustatytą tvarką. T. y., ŽŪB (duomenys neskelbtini), neturėdama parengto projekto ir statybos leidimo, vykdė minėto neypatingo statinio rekonstravimą (pakelta (duomenys neskelbtini) danga 4,2 m. x 4, 70 m., aukštis apie 1,2 m.), kas laikoma savavališka statyba, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) (Žin. 1996, Nr. 32-788, i. k. 0961010ISTA00I-1240, nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.: Nr. IX-583, 2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30) 23 straipsnio 28 dalies reikalavimus.Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimu ŽŪB (duomenys neskelbtini) nubausta už tai, kad savavališkai, neturėdama parengto statybos projekto ir statybos leidimo, rekonstravo statinį pažeisdama Statybos įstatymo 23 str. 28 d. reikalavimus, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 48 str. 9 d., ir taikant administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., bendrovei skirta 500 Eur bauda.Apeliaciniu skundu ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Pirmiausia nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, nesivadovavo teismų praktika, kadangi priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi ne įrodymų visuma, o tik suinteresuotų asmenų parodymais bei jų daromomis prielaidomis, kas lėmė nepagrįstai pripažintą ŽŪB (duomenys neskelbtini) kaltę padarius Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimus.Pabrėžia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne ŽŪB (duomenys neskelbtini), o O. P., kuri yra (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, todėl pažeidimo protokolas įteiktas ne tam subjektui, kuriam turėjo būti įteiktas, kita vertus, ji nėra įgaliota atstovauti bendrovę Inspekcijoje, vykdyti privalomajame nurodyme nurodytus veiksmus, priimti savavališkos statybos aktą. Cituodamas ATPK 260 str. 1 d., 256 str. 3 d., 259 str. 1 d, 260 str. 284 str. 2 d., bei EŽTT mano, kad teismui perduota administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga apskritai nebuvo tinkamai paruošta, perduota su esminiais trūkumais, todėl pareiškimas su medžiaga turėjo būti grąžinti Institucijai trūkumų šalinimui arba priimtas kitas sprendimas – administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.Cituodamas Statybos įstatymo 2 str. 18 d., mano, kad tam, jog tinkamai būtų galima kvalifikuoti statybos vietoje statybos patikrinimo metu faktiškai atliktų statybos darbų rūšį, būtina nustatyti faktinę aplinkybę ar pastato (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas griaunant ir kitaip pakeičiant buvusias laikančiąsias konstrukcijas, ir jeigu jos buvo griaunamos, ar kitaip keičiamos, nustatyti ar padidėjo/sumažėjo statinio išorės matmenys, kadangi nuo to priklauso ar atlikti statybos darbai laikomi statinio rekonstrukcija, ar remontu. Nurodo, kad Inspekcijos surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei (duomenys neskelbtini) akte nenustatytas pastato tūris, pastato tūrio padidėjimas ar sumažėjimas, nėra nurodyti duomenys apie pastato išorinius parametrus (ilgis, aukštis, plotis). Inspekcija pateikė skaičiavimus, kuriais remiantis nustatė, kad pakėlus (duomenys neskelbtini) dalį pastato tūris padidėjo 28.22 m³. Iš protokolo matyti, jog nustatyta, kad „pakelta dalis (duomenys neskelbtini) 4,2 m x 4.7 m aukštis apie 2 m“. Atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus aritmetinius veiksmus, matyti, kad pakėlus (duomenys neskelbtini) dalį pastato tūris, vadovaujantis patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis padidėjo 39,48 m³,o atlikus pakartotinius „skaičiavimus“, pastato tūris netikėtai sumažėjo 11,26 m³, todėl mano, kad Inspekcijos pateikti skaičiavimai, kuriais vadovaujantis priimtas nutarimas, yra nepagrįsti, nevienareikšmiški, prieštaraujantys statybos patikrinimo metu, tos pačios specialistės nustatytomis aplinkybėms, todėl šie skaičiavimai turėjo būti teismo įvertinti kritiškai ir atmesti. Papildomai akcentuoja ir tai, kad Inspekcija taip pat nenurodė atliktų statinio matavimo skaičiavimų metodikos bei priemonių, kadangi iš Inspekcijos pateikto skaičiavimų lapo akivaizdu, kad matavimai atlikti statinio kraštines matuojant fotonuotraukoje, tačiau joje nenurodytas mastelis. Be to, nėra aišku, kokiu kampu ir atstumu nuo statinio daryta fotonuotrauka, nematyti visas statinys (aukštis, plotis, ilgis), neaišku, kokiomis priemonėmis atlikti matavimai. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nepateikti jokie statinio išorės matmenų ilgiai, taigi iš jų neįmanoma nustatyti nei galutinio statinio aukščio, pločio, ilgio, pagal kuriuos būtų galima skaičiuoti „pasikeitusį“ pastato tūrį. Iš į bylą pateiktų „skaičiavimų“, akivaizdu, kad pastatas nebuvo matuojamas, kaip tai reikalaujama atlikti pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymą „Dėl reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ įtvirtinimo“ (25 p. ir toliau). Pažymi, kad šis statybos techninis reglamentas nustato aiškią tvarką, kaip reikia atlikti matavimus, kad būtų nustatyta, ar pastato tūris pasikeitė, todėl nustatyti byloje tiesą, nepakanka matavimų ir aritmetinių skaičiavimų iš fotonuotraukos. Taip pat nurodo statybos techninius reglamentus, kuriuose išdėstyti atvejai, kada naujas statybos leidimas nėra būtinas. Pažymi, kad neesminiais nukrypimais laikomi nukrypimai dėl matavimo paklaidų, nedidelių reljefo pasikeitimų statybos metu, statinio paprastajam remontui priskirtinų darbų įtakos. Todėl nurodo, kad padidinus pastato išorės matmenis (4.7*16.05*9.3) leidžiama pakisti norma 0,2 m, pastato tūris padidėtų leidžiama pakisti norma 54 m³, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrįstai konstatuoti pastato išorės matmenų pakitimai (28,22 m³), vis tiek pastato pakitimai nesiektų statybos techniniuose reglamentuose leistinų normų. Kita vertus, pažymi, jog nėra nustatytas bendrovės statybos darbų tikslas – atlikti statinio rekonstrukciją, todėl tvirtina, jog nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.Kritikuoja specialistės M. Č. atliktą patikrinimą, kadangi teismo posėdžio metu ji negalėjo patvirtinti, ar atliekant satybos darbus bent viena anksčiau buvusi statinio laikančioji konstrukcija buvo pakeista, todėl teigia, kad specialistė, nebuvusi patalpose, negalėjo susidaryti tikslaus ir teisingo vykdomų darbų vaizdo, nustatyti esmines teisingam vertinimui aplinkybes, teisingai kvalifikuoti vykdomus statybos darbus. Mano, jog liudytojo M. P. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, kadangi jis statybose taip pat nedalyvavo, todėl patikrinimo metu buvusių aplinkybių taip pat nematė, arba apie jas melavo. Pažymi, kad liudytojas nenurodė aplinkybių, susijusių su laikančiųjų konstrukcijų pakeitimu ar statinio rekonstrukcija. Atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas liudijo ne apie (duomenys neskelbtini) pastato rekonstrukciją, o apie savininkų leidimų išdavimą ar kreipimąsi dėl leidimų išdavimo naujų pastatų statybai; medžių kirtimui ir t. t. Galiausia taip pat kritikuoja ir liudytojos V. M. B., kuri pasirašė prašymą atlikti statybos patikrinimą, kurio pagrindu jis ir buvo atliktas, parodymus, jog teisme ji negalėjo patvirtinti aplinkybės, jog buvo pakeisti pastato aukščiai, nors Inspekcija laikėsi pozicijos, jog laikančios konstrukcijos buvo pakeistos tik (duomenys neskelbtini) pastate. Teigia, jog liko nepatvirtinta ir tai ar ši specialistė buvo pastato pastogėje, matė, kurios ir kaip buvo pakeistos laikančios instrukcijos.Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi fotonuotraukomis, iš kurių matyti pastatas prieš, per ir po patikrinimo. Akcentuoja, jog laikančiosios instrukcijos matyti tik iš nuotraukų, darytų patikrinimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės pagal pateiktas nuotraukas įsitikinti ir palyginti esamų laikančiųjų konstrukcijų su prieš tai buvusiomis, taip pat jų sudėties, matmenų, lokacijos, išdėstymo ir pan. Tvirtina, kad iš nuotraukų negalima vienareikšmiškai pręsti apie laikančiųjų konstrukcijų pakitimus, pastato išmatavimus. Mano, kad Inspekcijai nustačius, kad patikrinimo metu pareiškėja vis dar atlieka pastato remonto darbus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalimi privalėjo atsisakyti nagrinėti jos skundą. Nurodo, kad valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 n. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų, Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau - Taisyklės) 46.5 punktas numatė, kad Inspekcijos tarnautojas privalo skundą palikti nenagrinėtą dėl mažareikšmiškumo. Pažymėtina tai, kad Taisyklių 46.5 punktas numato atvejus, kai Atsakovei pateikti skundai paliekami nenagrinėti, tarp jų tais atvejais, kai skundas ar pranešimas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų šių Taisyklių 50 punkte. Taisyklių 50.1 punktas numato, kad mažareikšmiu pažeidimu laikoma naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento. Pagal faktines aplinkybes pastato (duomenys neskelbtini) remontui, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, taigi Inspekcijos tarnautojai privalėjo atsisakyti nagrinėti skundą. Taisyklių 48 punktas nustato, skundų ir pranešimų nagrinėjimo nutraukimo atvejus, Inspekcija nutraukia skundo nagrinėjimą dėl naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento, jei žemės sklypas, iki kurio ribos galbūt pažeisti teisės aktų nustatyti atstumai, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, tačiau nėra įrengti riboženkliai (Taisyklių 18.8.1 p.). Bendrovei nėra žinoma, kad Žemės sklype būtų buvę atlikti kadastriniai matavimai, pažymi, kad nuomojamame Žemės sklype žemės ribas žymintys riboženkliai nėra įrengti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Inspekcija, bendrovės atliekamus darbus priskyrusi rekonstrukcijos darbams, privalėjo nutraukti skundo nagrinėjimą, vadovaujantis Taisyklių 48 sunktu. Inspekcijai nesivadovaujant galiojusiais teisės aktais, Statybos įstatymu, Taisyklėmis, Inspekcija pažeidė skundų nagrinėjimo tvarką, priėmė neteisėtą sprendimą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir Atstovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad nuotraukos bei proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad ginčijamas pastato aukščio padidėjimas pagamintas iš kapitalinių įrenginių - medienos stovų, balkių, sustiprintos tarpusavyje tokiomis pat kapitalinėmis statybos medžiagomis, be to, pateiktas skaičiavimas, jog minėtu statinio į aukštį sukūrimu pastato tūris padidėjo apie 28,22 m³. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) konstrukcijos pakėlimas toje dalyje, kur buvo įrengta vėdinimo anga, įrengtas naujai laikančiosiomis konstrukcijomis (matmenys: aukštis 1,50 m, šlaito ilgis 3,41 m X 4,50 m) lyginant su viso (duomenys neskelbtini) plokštuma, todėl vien tai, kad įrengtai (duomenys neskelbtini) buvo naudojama išardytos stogo dalies mediena, nepaneigia fakto, kad buvo įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos, dėl ko padidėjo išorės matmenys. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ŽŪB (duomenys neskelbtini). Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovavo O. P. pagal įgaliojimą. Ji pateikė įgaliojimą Inspekcijai, todėl teigti, jog protokolas yra neteisėtas, nes buvo duotas ne tam subjektui, kuriam galėjo būti duodamas, yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalies nuostata, (duomenys neskelbtini) yra neypatingas statinys. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu galiojusios Statybos įstatymo 2 straipsnio 3, 6 dalių bei STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, ir statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-813, redakcijų nuostatos, teisiškai įtvirtinančios pagal kokius kriterijus statiniai priskiriami ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams. Kadangi malūnas - neypatingas statinys, todėl tokio statinio rekonstravimo darbams privalomas leidimas rekonstruoti statinį. Taip pat nurodo, kad iš proceso dalyvių parodymų ir byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad atliekant patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) r. sąv., vyko (duomenys neskelbtini) konstrukcijos rekonstravimo darbai: dalyje stogo buvo montuojamos naujos laikančios konstrukcijos, iškelti statramsčiai, sumontuotos gegnės. Tai, kad faktiniai matmenys buvo nustatyti preliminariai savavališkai atliekamų statybos darbų užfiksuoto fakto nekeičia. Pažymi, kad teisės aktai nenustato Inspekcijai pareigos atlikti tikslius matavimus ar atlikti statinio ekspertizę. Tikslius matavimus ir skaičiavimus ar ekspertizes atlieka tam licencijuoti asmenys, ar įmonės. Inspekcija patikrinimo metu vizualiai patikrina statinių atitiktį statinio projektui (jei toks yra) ar statybos dalyvių veiksmų atitiktį statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Papildomai nurodo, kad patikrinimo metu buvo nustatyti preliminarūs pakeltos (duomenys neskelbtini) dalies matmenys, o ne tūris. Teismui įpareigojus Institucijos atstovus paskaičiuoti paaukštintos (duomenys neskelbtini) dalies tūrį, tokie paskaičiavimai (28,22 m³) buvo pateikti.Atkreipia dėmesį, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekantys pareigūnai darbo metu laikosi Darbuotojų saugos ir sveikatos atmintinės, patvirtintos Inspekcijos viršininko 2009-04-09 įsakymu Nr. IV-109, nuostatų, vadovaujasi ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo saugą. Nustatė, jog patikrinimo metu galimybės patekti į malūno stogo palėpę nebuvo, kadangi nebuvo tinkamai įrengtų kopėčių ar laiptų, apsaugos priemonių. Situacija nepakito ir 2017-02-14 pakartotinai atlikto statybvietės patikrinimo metu kartu su Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnu. Apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau –ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau –ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 5 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju bendrovei administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. APS-33 (18.11) surašytas 2016 m. spalio 25 d., t. y., iki 2017 m. sausio 1 d., todėl ši administracinio teisės pažeidimo teisena vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Esminis ir svarbiausias klausimas šioje byloje yra tai ar bendrovė pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalį, nustačius, jog buvo pažeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje numatyti reikalavimai. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik šioje dalyje (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, patikrinęs skundžiamą nutarimą ir Institucijos surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui, susipažinęs su bendrovės Atstovo apeliacinio skundo argumentais, ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl bendrovės kaltės pažeidus Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalies reikalavimus, dėl ko ji visiškai pagrįstai buvo nubausta pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalį. Priimdamas skundžiamą nutarimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais, gautais teisėtais būdais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pažeidėjo apeliaciniame skunde nėra naujų, esminių argumentų, kurie nebuvo išnagrinėti apylinkės teismo, ir kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, ar kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.Apeliaciniame skunde bendrovės atstovas pirmiausia apeliuoja į tai, kad teismui perduota administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nebuvo tinkamai paruošta, perduota su esminiais trūkumais, o Institucijos surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas apskritai surašytas ne tam subjektui. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sprendžia, jog šie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 straipsnyje numatytus reikalavimus, keliamus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui: protokole nurodyta pažeidimo data, vieta ir jo esmė, pažeidimą padaręs juridinis asmuo, juridinio asmens veiksmų vertinimas pagal atitinkamą teisės aktą, kurio reikalavimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė. Be to, bylos medžiagoje surinkti rašytiniai duomenys, kuriais Institucija grindžia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes: statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas, savavališkos statybos aktas, fotonuotraukos ir kt., byloje esantys duomenys, todėl šiuo atveju abejonių, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga buvo netinkamai paruošta, nėra. Tuo pačiu neabejojama, kad ir administracinis teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamam subjektui, nes iš minėto protokolo matyti, kad jis surašytas būtent bendrovei, o ne O. P., kaip teigiama apeliaciniame skunde. Tai, kad O. P., kuri yra (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, buvo įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaip bendrovės atstovei, visiškai nereiškia, jog šis protokolas buvo surašytas jai, tokiu būdu, apeliacinio skundo argumentas, jog administracinis teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne tam subjektui, yra absoliučiai nepagrįstas.Atsakant į skundo argumentus, susijusius su Statybos įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 28 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimais, atkreipiamas dėmesys į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje apibrėžta statinio rekonstravimo sąvoka ir nurodyta, jog tai – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, pakeisto aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-824, 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. 9.6 papunktyje nurodyta, kad pripažįstama, jog laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Reglamento 6.18 punkte numatyta, jog laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, jog savavališka statyba tai - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį. Minėto įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Galiausia, juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą yra numatyta Statybos įstatymo 48 straipsnyje, kurio 9 dalyje nustatyta, kad už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda <...>. Apeliaciniu skundu bendrovės atstovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bendrovė padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje, ir nurodo, jog leidimas statybos darbams atlikti nebuvo būtinas. Visgi bendrovės kaltę padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-4.), statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (b. l. 23-36), savavališkos statybos aktas (b. l. 41-43), privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 44-45), fotonuotraukos (b. l. 102-107), liudytojų O. P., M. Č. ir A. T. parodymai teisme, kita bylos medžiaga. Minėti duomenys, su kuriais bei jų vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, leidžia tvirtinti, jog bendrovė išties padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Bylos duomenimis vienareikšmiškai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra neypatingos kategorijos. Nustatyta ir tai, kad bendrovė pakeitė laikančias konstrukcijas naujomis, padidino pastato tūrį (dalyje (duomenys neskelbtini) buvo montuojamos naujos laikančios konstrukcijos, iškelti tatramsčiai, sumontuotos gegnės). Atsižvelgus į aukščiau aptartą statinio rekonstravimo sampratą bei statybos techninį reglamentą, akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) statybos darbai priskiriami ne bet kokiems darbams, o rekonstrukcijos darbams. Reiškia, norint rekonstruoti statinį, šiuo atveju buvo būtina turėti leidimą, kurio, bylos duomenimis, bendrovė neturėjo, todėl darbai, atlikti negavus žemės savininkės sutikimo, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vienareikšmiškai laikomi savavališka statyba. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad savavališką rekonstrukciją patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių neabejotinai vizualiai matyti, kad pakelta dalis (duomenys neskelbtini) (4,2 m x 4,7 m aukštis apie 1,2 m), kita vertus, liudytoja O. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad <...(duomenys neskelbtini) išlieka kaip buvęs, tik uždengiama anga aukščiau (duomenys neskelbtini)...>, nurodė naujai įrengtos angos matmenis (aukštis 1,5 m, šlaito ilgis 3,41 m x 450 m), reiškia, pastato tūris ne tik padidėjo (apie 28,22 m³), ką patvirtina ir byloje esantys Inspekcijos apskaičiavimai, tačiau ir patvirtina faktą, jog buvo įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos, kadangi kitu atveju išorės matmenys nebūtų padidėję. Bendrovės atstovas nesutikdamas su Institucijos skaičiavimais apie padidėjusį malūno tūrį tvirtina, kad jie nėra tikslūs, todėl turėjo būti įvertinti teismo kritiškai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, jog nuotraukų autentiškumu proceso dalyviai teismo posėdžio metu neabejojo, kita vertus, tai, kad pastato tūris padidėjo apie 30 m³, teismo posėdžio metu patvirtino ir Institucijos astovė. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad Institucija patikrinimo metu nustatė preliminarius pakelto (duomenys neskelbtini) dalies matmenis, o ne tūrį, tuo tarpu tūrio skaičiavimai buvo pateikti teismo posėdžio metu. Netikėti Institucijos kompetetingų specialistų pateiktų skaičiavimų tikrumu teismas neturi pagrindo. Atstovas, stengdamasis, kad bendrovė išvengtų administracinės atsakomybės, taip pat teigia, jog pastato tūrio padidėjimas apie 28,22 m³ laikomas neesminiu nukrypimu ir įtakos statinio paprastajam remontui priskirtinų darbų neturi, todėl nelaikytinas pažeidimu, tačiau šiuo aspektu pakartotinai atkreipiamas atstovo dėmesys į tai, kad malūnas yra laikomas neypatingu ,o ne paprastu statiniu, todėl atstovo skunde nurodomi neesminiai nukrypimai bei juos reglamentuojantys reglamentai, kurie susiję su paprastaisiais statiniais bei darbais, nagrinėjamu atveju visiškai neaktualūs. Galiausia bendrovės atstovas nurodo, kad bendrovė neturėjo jokio tikslo rekonstruoti (duomenys neskelbtini), todėl nesant tikslo atlikti statinio rekonstrukciją nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tokiu atveju pažymėtina, kad liudytoja O. P. parodė, kad bendrovė įrengė (duomenys neskelbtini), kurią buvo būtina uždengti, todėl savaime suprantama, kad pastato rekonstrukcija buvo nukreipta šiam tikslui pasiekti, todėl ir šis skundo argumentas visiškai nepagrįstas.Bendrovės atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Inspekcijos atstovė patikrinimo metu nebuvo užlipusi į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti laikančiųjų konstrukcijų, kas jo manymu, negali patvirtinti, jog (duomenys neskelbtini) laikančiosios instrukcijos buvo pakeistos. Šiuo atveju pirmiausia pakartotinai atkreipiamas dėmesys į tai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad nuotraukų tikrumu niekas nesuabejojo. Dar daugiau, statybos valstybinę priežiūrą atliekantys pareigūnai darbo metu laikosi Darbuotojų saugos ir sveikatos atmintinės, patvirtintos Inspekcijos viršininko 2009-04-09 įsakymu Nr. IV-109, nuostatų, kuriose nustatyta, kad darbuotojui draudžiama lipti ant netvarkingų, nestabiliai pastatytų kopėčių, lipynių, inventorinių paaukštinimo priemonių arba lipti ant atsitiktinių, nepritaikytų paaukštinimo priemonių. Be šios atmintinės, Inspekcijos darbuotojai taip pat privalo vadovautis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo saugą. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 3 -6 (redakcija nuo 2011-07-01), 43 punkte nustatyta, jog pristatomų kopėčių matmenys turi būti tokios, kad darbuotojas galėtų dirbti stovėdamas ant pakopos, esančios ne mažesniu kaip 1 m atstumu iki kopėčių viršaus. Leidžiama naudoti ne ilgesnes kaip 5 m pristatomas medines kopėčias. Pristatomų kopėčių aukščiau kaip 1,3 m, reikia naudoti saugos diržą, pritvirtintą prie pastato konstrukcijos arba kopėčių, jeigu šios patikimai pritvirtintos prie pastato konstrukcijos. Iš byloje esančių duomenų bei fotonuotraukų akivaizdu, kad 2016-10-07 patikrinimo metu galimybės patekti į (duomenys neskelbtini) palėpę nebuvo, nes nebuvo tinkamai įrengtų kopėčių ar laiptų, apsaugos priemonių. Institucija 2017-02-14 pakartotinai atlikto statybvietės patikrinimą kartu su Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnu. Darbo inspektorius nustatė, kad statybos darbus bendrovėje atliko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Atliekant statybos darbus buvo naudojamos savadarbės kopėčios, paaukštinimo priemonių montavimo darbai statybvietėje buvo nebaigti, darbuotojai dirbo be asmeninių saugos priemonių. Įmonės vadovui už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Apibendrinus išdėstytą nekyla abejonių, kad patekti į statinio palėpę buvo visiškai nesaugu, kita vertus, nepatekimas nepaneigia savavališkai atliktų statybos darbų fakto. Dar daugiau, byloje esantys aukščiau išdėstyti duomenys kategoriškai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo rekonstruojamas, o rekonstrukcijos metu laikančiosios konstrukcijos buvo pakeistos naujomis (kitomis), padidintas pastato tūris, todėl esant objektyviems duomenims, kurie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes, minėti apeliacinio skundo argumentai paprasčiausiai atmetami.Galiausia bendrovės atstovas tvirtina, kad teismas turėjo kritiškai įvertinti liudytojų M. Č., M. P. ir V. M. B. parodymus, kadangi jie kategoriškai nenurodė aplinkybių susijusių su laikančiųjų konstrukcijų pakeitimu ar statinio rekonstrukcija. Šiuo atveju dar kartą pažymėtina, kad iš byloje esančių nuotraukų kategoriškai matyti, kad pažeidimo metu vyko (duomenys neskelbtini) konstrukcijos rekonstravimo darbai (dalyje stogo buvo montuojamos naujos laikančios konstrukcijos, iškelti statramsčiai, sumontuotos gegnės). Iš liudytojų parodymų matyti, kad pastato tūrio padidėjimą buvo galima net vizualiai matyti iš lauko pusės, o dėl leidimo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai bendrovė nesikreipė, todėl net ir pašalinus savavališkos statybos padarinius, nereiškia, jog bendrovei inkriminuotas administracinės teisės pažeidimas nebuvo padarytas. Atsižvelgus į išdėstytą, minėti bendrovės ginėjo skundo argumentai atmetami, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiu būdu bendrovė siekia išvengti administracinės atsakomybės. Papildomai pažymėtina, kad vertinti minėtų liudytojų parodymus kritiškai, kaip nenuoseklius ar nepatikimus apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, atvirkščiai, iš byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad minėti liudytojų parodymai iš esmės sutampa ir su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, ir kurių visuma objektyviai pagrindžia, jog bendrovė atliko (duomenys neskelbtini) savavališką rekonstrukciją. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų liudytojų suinteresuotumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl nesiremti šių liudytojų parodymais teismas iš tiesų neturėjo pagrindo. Tokiu būdu, aptartų duomenų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) įrengusi (duomenys neskelbtini), kurią buvo būtina uždengti dalyje (duomenys neskelbtini) sumontavo naujas laikančias konstrukcijas, iškėlė statramsčius, sumontavo gegnes, dėl ko pasikeitė ne tik statinio matmenys (duomenys neskelbtini) zonoje (aukštis 1,5 m, šlaito ilgis 3,41 m x 450 m), tačiau ir statinio tūris (apie 28,22 m³). Šie (duomenys neskelbtini) statinyje atlikti statybos darbai bei jų mastas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bendrovė atliko statinio – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), savavališką rekonstravimą, o ne remonto darbus, ir tokiu būdu buvo pažeisti Statybos įtstaymo 23 straipsnio 28 dalyje numatyti reikalavimai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).Atsižvelgus į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad bendrovės veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Staybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje, o administracinė atsakomybė numatyta to paties įstatymo 48 straipsnio 9 dalyje, bendrovės kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis. Dėl to konstatuotina, kad teismo priimtas nutarimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl jį naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimą nepakeistą ir Žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovo teisininko A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.