Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. S., J. Š., M. V. dėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys J. Š. ir M. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuoti teismo šaukimais, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos (b. l. 61, 62).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad O. V. gimusi (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė būdama našle (duomenys neskelbtini) jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), ji turėjo vaikus: pareiškėją A. V., suinteresuotą asmenį B. S. ir J. V. (el. byla, b. l. 5, 44, 130). Testamentų registre nėra įregistruotų O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo ar dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b. l. 43). Lietuvos notarų rūmų archyve duomenų apie O. V., mirusios (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylos sudarymą nėra (el. byla, b. l. 62). Suinteresuoti asmenys J. Š. ir M. V. yra O. V. sūnaus J. V., mirusio 2009 m. vasario 21 d., vaikai (el. byla, b. l. 127–129). Kauno miesto 18-ojame notarų biure po J. V. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, jo palikimą priėmė dukra J. Š. (el. byla, b. l. 131, 147). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo B. S. nurodė, kad jie turėjo dar vieną brolį R. V., kuris gyveno Latvijoje, turėjo Latvijos Respublikos pilietybę, yra miręs, o duomenys apie jo vaikus jiems nėra žinomi. VĮ Registrų centro Gyventojų registre apie tokį O. V. vaiką duomenų nėra (el. byla, b. l. 44).

1995 m. balandžio 12 d. sutartimi, sudaryta Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. Siliūnienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), O. V. padovanojo sūnui A. V. 46/100 dalis gyvenamojo namo su pusrūsiu ir priestatu – garažu ir ½ dalį ūkinio pastato su dalimi kiemo įrenginių, esančius (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 8–9, 122–123). VĮ Registrų centro duomenimis nekilnojamojo turto adresas (duomenys neskelbtini), pakeistas į (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 15–17). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į 46/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 46/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotos O. V., gimusiai (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 124–126). Pareiškėjas A. V. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), nuo 1990 m. rugpjūčio 14 d. (el. byla, b. l. 3). Atsiskaitymo knygelės rodmenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 1995 m. birželio mėn. iki 1999 m. gruodžio mėn. buvo nuolat mokama už elektros energiją, tiekiamą objektui (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 63–120). 2017 m. birželio 7 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymoje nurodyta, kad už adresu (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją yra atsiskaityta (el. byla, b. l. 121). 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Kauno filialas netenkino pareiškėjo A. V. prašymo įregistruoti nuosavybės teises adresu (duomenys neskelbtini), nes praleistas terminas įregistruoti sandorį (el. byla, b. l. 6–7).

1995 m. balandžio 12 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). 1964 m. CK 149 straipsnis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 281 straipsnį dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kada turtas perduodamas apdovanotajam. Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo (255 straipsnis) momento, o privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto sandoris turėjo būti patvirtintas notariškai ir per tris mėnesius įregistruotas atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, neturi būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga be kita ko reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, teismas įpareigotas teisines situacijas spręsti taip, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamuoju laikotarpiu buvusios viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, nevykdžiusios įstatymo jai nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindu yra ne registracijos faktas, bet įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1158/2003). Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, kuriuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens teiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas per tuo metu galiojusio CK nustatytą 3 mėnesių terminą nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties neįregistravo. Pareiškėjas nurodo nesupratęs sutarties reikalavimo dėl būtinumo ją įregistruoti, nežinojęs tokio neįregistravimo pasekmių dėl savo teisinio neišprusimo, žinių stokos, manęs, kad notaro patvirtinta dovanojimo sutartis suteikia jam visas nekilnojamojo turto savininko teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, tai yra nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, tai yra per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Termino praleidimo priežastimi pareiškėjas įvardija savo menką 4 klasių išsilavinimą, dėl kurio nesuvokė registravimo būtinumo ir tokio neįregistravimo pasekmių. Pareiškėjas nurodo sužinojęs kad praleido terminą sandoriui registruoti tik kai VĮ Registrų centras netenkino jo 2017 m. gegužės 2 d. prašymo įregistruoti dovanojimo sutarties pagrindu įgytas nuosavybės teises į dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimus, konstatuotina, jog galima abejoti, kad pareiškėjui nebuvo išaiškintas dovanojimo sutarties registravimo būtinumas. Be to, toks reikalavimas nurodytas pačioje sutartyje, o ir suinteresuotas asmuo B. S., dalyvavusi dovanojimo sandorio sudarymo metu, paaiškino raginusi pareiškėją registruoti sutartį. Tačiau manytina, kad pareiškėjas A. V. dėl išsilavinimo lygio galėjo nesuvokti tokio išaiškinimo, o vien tik sandorio teisinės registracijos neatlikimo faktas negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė.

Kaip matyti, pareiškėjas A. V. sąžiningai įgijo ir valdė nekilnojamuosius daiktus, gyvendamas padovanotoje namo dalyje nuo 1990 m. ir mokėdamas mokesčius. Be to, sandorio sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių buvo visiškai įvykdytas – O. V. siekė padovanoti, o pareiškėjas A. V. – priimti nekilnojamąjį turtą. Įrodymų, kad O. V. dovanojimo sutarties pagrindu perleido nekilnojamąjį turtą ne savo noru ar perleido ne savo turtą, byloje nepateikta. Minėtas sandoris sudarytas pas notarą, dovanotojos valia buvo žinoma dovanotojos dukrai – suinteresuotam asmeniui B. S., sutartyje pasirašiusiai už neraštingą savo mamą O. V.. Suinteresuoto asmens B. S. argumentai, kad O. V. padovanojo pareiškėjui ne savo, bet jos statyto namo dalį nevertintini, nes tai nėra bylos dalykas, be to, nuo 1995 m. B. S., žinojusi dovanojimo sutarties sąlygas ir aplinkybes, galėjo ginti savo teises, jei laikė jas pažeistomis.

Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai. Bylos rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, jog pareiškėjas teisėtai įsigijo aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, jį valdė ir disponavo juo, todėl, neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeista pareiškėjo kaip sąžiningo turto įgijėjo teisė disponuoti jam priklausančia nuosavybe bei dovanotojos O. V. valia padovanoti savo turtą sūnui A. V.. Suinteresuoto asmens B. S. argumentai dėl ieškinio senaties taikymo atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį, ji taikytina tik ginčo šaliai reikalaujant (CK 1.124 straipsnis, 1. 126 straipsnio 2 dalis). Suinteresuotas asmuo B. S. nėra ginčo šalis, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti ją taikyti (CPK 185 straipsnis).

Šiuo atveju, vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymo nustatytą terminą (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, patikslintas pareiškimas tenkintinas – pareiškėjui atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas sandoriui įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Patikslintą pareiškimą patenkinus, iš pareiškėjo priteistinos 12,09 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 443 straipsnio 1, 5 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 442, 443, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Tenkinti patikslintą pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą 1995 m. balandžio 12 d. sudarytai, Kauno rajono notarės Ramutės Siliūnienės patvirtintai sutarčiai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareiškėjui A. V. buvo padovanotos 46/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), įregistruoti.

Iš pareiškėjo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) priteisti 12,09 Eur (dvylikos eurų 9 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.