Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1805-1007/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-23
Bylos Nr.
1-1805-1007/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43244-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
E. Š.
Advokatai
Naina Lanzbergienė
Kategorijos

Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-1805-1007/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43244-2019-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Tomai Ivoškutei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,kaltinamajam E. Š., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), AB „S. U. i U.”, betonuotoju, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., gyvenamąją vietą deklaravęs prie Plungės rajono savivaldybės, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. Š. 2019 m. spalio 10 d. apie 1.05 val., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, Šiaulių mieste, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Nissan Navara“, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Nurodė, jog apie metus laiko dirba Š., įmonėje AB „S. U. i U.”, betonuotoju. Gyvendamas ir dirbdamas Š. naudojasi darbo ir savo reikalais automobiliu „Nissan Navara“, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Su įmonės direktoriumi K. A. gerai sutaria, todėl jis leido jam naudotis įmonės automobiliu. Su direktoriumi sutarė, jog jis minėtu automobiliu parvyks į Lietuvą, joje pasisvečiuos ir iš Lietuvos į Š. parveš įmonei reikalingas plyteles. Direktorius negalėjo žinoti, kad jis gali vairuoti išgėręs, nes dirbdamas Š. problemų dėl alkoholio vartojimo neturėjo. Šia transporto priemone ne pirmą kartą grįžta į Lietuvą, anksčiau darbdaviui taip pat yra vežęs plyteles. Automobiliu „Nissan Navara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Š. išvyko spalio 9 dieną, spalio 10 d. buvo Lietuvoje. Kėlėsi keltu į L., V.. Alkoholį pradėjo vartoti kelte spalio 9 d. ryte, vartojo iki 12 val. dienos, paskui nuėjo pamiegoti. Apie 15 val. vėl pradėjo vartoti alkoholį, gėrė iki 17 val. Apie 20 val. atvyko į V.. Naktį važiuodamas į Šiaulius, gėrė Latvijoje nusipirktą alų. Kelte išgėrė 0,7 l viskio Jack Daniels. Važiuodamas automobiliu išgėrė 3 butelius 5,2 stiprumo alaus. Važiuodamas nesijautė blaivus, bet ir nesijautė smarkiai girtu. Tačiau savo veiksmus suvokė, elgėsi tyčia, sąmoningai. Nurodė, jog turi priklausomybę alkoholiui, ne kiekvieną dieną geria, bet užeina momentai, kai organizmas prašo alkoholio. Savo noru yra gydęsis nuo alkoholizmo. Jis buvo sulaikytas Š. D. gatvėje. Sulaikymo aplinkybių gerai neprisimena, tik momentus, nes buvo smarkiai apgirtęs. Prisimena, jog policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino jo blaivumą, jis pripūtė 2,5 promiles. Šių parodymų neginčija, su jais sutinka. Savo elgesį vertina labai blogai, kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo draugę R. N., nes kitų artimųjų, kurie galėtų laiduoti, nėra. Su R. palaiko artimus ryšius, veda bendrą ūkį ir planuoją bendrą ateitį, ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Kai dirba Š., su ja bendrauja telefonu, būdamas Lietuvoje, jis svečiuojasi R. namuose. Mano, kad Emprekis pažymoje nurodyta automobilio vertė yra labai didelė, bet su ja sutinka. Pasižada sumokėti baudą, nes jo mėnesio atlyginimas yra apie 2000 Eur, baudai gali skirti puse atlyginimo. Patikslino, jog iš Š. išvažiavo blaivus. Darbdavys negalėjo žinoti ir numanyti, kad jis važiuos neblaivus. Darbdavys jį, kaip darbuotoją, vertina labai gerai. Savininkui grąžinti automobilį galėtų padėti R. N., ji jį parvairuotų.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo E. Š. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

4.1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Patrulių rinktinės vyriausiosios tyrėjos 2019 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2019 m. spalio 10 d., dirbant ekipaže „S-1709“ su vyr. patruliu J. B. ir tyrėja D. P., buvo gautas pranešimas, kad Šiauliuose, kelias Kuršėnai–Šiauliai, netoli Kužių, pranešėjo automobilį Audi kliudė automobilis, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 1.05 val. automobilis NISSAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas ir sustabdytas Šiauliuose ties (duomenys neskelbtini). Priėjusi prie sustabdyto automobilio, prisistačiusi, paaiškino, kad važiuodamas keliu Kuršėnai–Šiauliai kliudė Audi automobilio veidrodėlį. Audi vairuotojas pretenzijų neturėjo, teigė, kad automobilis neapgadintas, todėl tyrimas dėl eismo įvykio nepradėtas. Bendraujant su vairuotoju pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli, akys paraudusios. Vairuotojo paklausė, ar šis nevartojo alkoholinių gėrimų, šis teigė, kad prieš 24 val. vartojo alkoholinius gėrimus. Vairuotojui buvo pasiūlyta atlikti neblaivumo testą, asmuo nesugebėjo atlikti pratimų, todėl buvo pasiūlyta nusistatyti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Vairuotojui, kaip paaiškėjo iš pateikto vairuotojo pažymėjimo, E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Šiauliai, (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6820 Nr. ARHM-0384“, patikros sertifikato Nr. 0971584, patikra galioja nuo 2019-04-15 iki 2019-10-15, buvo patikrintas asmens blaivumas ir nustatytas 2,68 promilių neblaivumas, praėjus 16 min. tikrinant antrą kartą buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas. E. Š. buvo sulaikytas (b. l. 36).

4.2. Iš 2019 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentele matyti, jog įvykio vieta yra Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini), kurioje apžiūrėtas automobilis „Nissan Navara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris paimtas kartu su E. Š. vairuotojo pažymėjimu VP Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimu, imobilaizeriu su signalizacijos pultu, pakabuku, dviem raktais (b. l. 8–21). 2019 m. spalio 10 d. kvitu Nr. 0005142 daiktai perduoti saugojimui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b. l. 32–34). Iš 2019 m. spalio 10 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad automobilis „Nissan Navara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas ir saugomas UAB „Osvalda“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Pramonės g. 2C, Šiauliai (b. l. 31).

4.3. Transporto priemonės registracijos pažymėjimas (duomenys neskelbtini)), patvirtina, jog transporto priemonė „Nissan Navara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso AB „S. U. i U.” (b. l. 22–23).

4.4. 2019 m. spalio 10 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2019 m. spalio 10 d. 1.07 val. E. Š. nustatytas 2,68 promilių neblaivumas, antrą kartą tikrinant – 1.23 val. – 2,54 promilių neblaivumas (b. l. 35).

5. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

5.1.Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. Š. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: įvykio vietos bei automobilio apžiūros protokolai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti. E. Š. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: suvokė, jog automobilį vairuoja neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

6. Baudžiamojoje byloje pateiktas R. N. prašymas atleisti kaltinamąjį E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (b. l. 103).

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Teismo posėdžio metu R. N. apklausta kaip liudytoja nurodė, jog sutinka laiduoti už savo draugą E. Š.. Mano, jog yra verta teismo pasitikėjimo, nes dirba, nėra teista, bausta vieną kartą už nežymų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. E. Š. gali daryti teigiamą įtaką, nes su juo dažnai bendrauja, planuoja bendrą ateitį. Paaiškino, jog šio įvykio negalėjo numatyti, nes iki jo ji nepastebėjo, jog E. Š. būtų turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo ar transporto priemonės vairavimo neblaiviam.

6.2. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad R. N. nėra teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, vieną kartą bausta administracine tvarka už kelio ženklo Nr. 33 „Stovėti draudžiama“ pažeidimą (b. l. 80–84).

Žemesnės instancijos teismas

7. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

7.1. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Taigi, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

8. E. Š. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nors kaltinamasis yra anksčiau teistas, tačiau teistumui išnykus, laikytina, jog nusikalto pirmą kartą (b. l. 66–69), administracine tvarka nebaustas (b. l. 70–71). Byloje nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai. Teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo nepareikštas. Visi šie duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, kad E. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio.

8.1. Teismas įvertinęs anksčiau nurodytus, R. N. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog R. N. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

8.2. Teismas sprendžia, jog esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos R. N. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant dvejiems metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

8.3. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

9. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

9.1. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2010 m. kovo 8 d. Nr. 2K-103/2010, 2013 m. lapkričio 12 d. 2K-431/2013, 2014 m. spalio 14 d. 2K-401/2014 ir kt.).

9.2. E. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas žymiai didesnis nei 1,5 promilės girtumas (2,54 prom.), neteisėti E. Š. veiksmai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Ir nors jis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, gailisi, dirba, neteistas, administracine tvarka nebaustas, E. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, trims metams, tai yra parenkant uždraudimo termino vidurkį (BK 68 str. 2 d.) Kadangi E. Š. vairuotojo pažymėjimas VP Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas 2019 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuotina nuo 2019 m. spalio 10 d.

10. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

10.1. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

10.2. Narinėjamu atveju transporto priemonė – „Nissan Navara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantis automobilio registracijos liudijimas (b. l. 22–23) patvirtina, jog transporto priemonė „Nissan Navara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui Š. bendrovei AB „S. U. i U.”. Nustatyta, jog kaltinamasis E. Š. dirba Š. AB „S. U. i U.” betonuotoju. Kaltinamasis nurodė, jog darbdavys jam perdavė transporto priemonę blaiviam, naudotis darbe ir asmeninėms reikmėms, todėl darytina išvada, jog transporto priemonės savininkas perleisdamas automobilį kaltininkui nežinojo arba neturėjo ir negalėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo konfiskuotina dalis transporto priemonės „Nissan Navara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos.

10.3. VšĮ „Emprekis“ duomenimis transporto priemonės „Nissan Navara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 18 694 Eur be PVM (b. l. 77). Ir nors kaltinamasis su konfiskuotino turto verte sutinka, tačiau teismo nuomone proporcingumo principo taikymo kontekste tokios sumos vertės turto konfiskacija nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir į E. Š. apibūdinančius duomenis, būtų akivaizdžiai neproporcinga ir E. Š. finansiškai neįvykdoma, neatitiktų baudžiamojo poveikio priemonės paskirties, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad E. Š. pajamos yra nedidelės (apie 2000 Eur), jis gyvena ir dirba Š., duomenų apie jo turimą turtą ar pajamas, kurios būtų proporcingos transporto priemones vertei, ikiteisminio tyrimo metu negauta, nutaria nustatyti 9000 Eur konfiskuotino turto vertės dalį, kuri išieškotina iš kaltinamojo E. Š..

11. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– transporto priemonė „Nissan Navara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), imobilaizeris su signalizacijos pultu, pakabukas, du raktai, transporto priemonės registracijos pažymėjimas (duomenys neskelbtini)), saugomi UAB „Osvalda“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Pramonės g. 2C, Šiauliai, grąžintini neribotai savininko AB „S. U. i U.” nuosavybei;

– E. Š. išduotas vairuotojo pažymėjimas VP Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas apžiūrint įvykio vietą, saugomas voke prie bylos, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. N., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei 2 (dviejų) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimi, E. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jo į valstybės biudžetą išieškant automobilio ,,Nissan Navara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos dalį – 9 000 (devynis tūkstančius) eurų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– transporto priemonę „Nissan Navara“, Švedijos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), imobilaizerį su signalizacijos pultu, pakabuką, du raktus, transporto priemonės registracijos pažymėjimą („(duomenys neskelbtini)) grąžinti neribotai savininko AB „S. U. i U.” nuosavybei;

– E. Š. išduotą vairuotojo pažymėjimą VP Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti E. Š., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. N., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl E. Š. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar E. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendžio nuorašą R. N. įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė