Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-01-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-60-806/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2021-01-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-18
Bylos Nr.
II-60-806/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03549-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
R. T.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-60-806/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03549-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 16.9.12 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui A. P.,suinteresuotam asmeniui R. T.,

ginčijamą nutarimą priėmusios institucijos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotajam atstovui Renatui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. P. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo, kuriuo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini), buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 428 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26063-2020 (ROIK 20124137488) A. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2020 m. spalio 1 d. apie 14:22 val. Vilniuje, ties Jeruzalės g. 4, į kitą važiuojamosios dalies pusę ėjo ne per pėsčiųjų perėją, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja, toliau ėjo važiuojamąja dalimi, kai buvo įrengtas šaligatvis. Tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 36, 42 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusižengimą jam paskirta 30 Eur bauda.

A. P. pateikė teismui skundą dėl 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimo, kuriame nurodė, jog administraciniame kaltinime nurodyta situacija buvo išnagrinėta ir įvertinta itin nerūpestingai ir nekompetentingai. Pažymėjo, jog trinkelėmis šalia „Rimi“ parduotuvės eiti nėra galimybės, kadangi praėjimas per daug siauras - plačiausioje vietoje trinkelių plotis siekia 60 cm, o siauriausioje vietoje praeiti neįmanoma, kadangi praėjimą užstoja reklaminiai „Hesburger“ ženklai. Iš nuotraukų matyti, kad minėtoje vietoje taip elgiasi ir kiti žmonės, nes infrastruktūra tiesiog nepritaikyta pėstiesiems. Siekdamas išvengti staigaus įžengimo į PC „Rimi“ aikštelę prieš atvažiuojančias transporto priemones (perėjus stovėjimo aikštelėje esančią bereikšmę pėsčiųjų perėją (paaiškėjus, kad PC „RIMI“ durys iš šios pusės neatsidaro), ėjo šalia trinkelių, nes kitu atveju staigus įžengimas galėjo sudaryti avarines situacijas aikštelėje eismą vykdančioms transporto priemonėms, kurių vairuotojai turėtų jį matyti ir iš anksto prognozuoti tiek jo elgesį, tiek numatyti protingus savo veiksmus, atitinkančius KET reikalavimus. Tai darydamas vadovavosi KET 36 punkto nuostata, jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. Tokią pareiškėjo išvadą pagrindžia ir Policijos departamento 2020-11-12 raštas Nr. 5-S-15796, kuriame paaiškinama, kad „įrengtos vienos juostos trinkelės (0,60 m) Vilniuje, Jeruzalės g. 4, ir kiti išsikišę objektai neatitinka šaligatviams keliamų techninių parametrų, todėl iš esmės jie neturėtų būti laikomi šaligatviais. Remdamasis išdėstytu mano, kad administracinio nusižengimo jis nepadarė ir administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatas. Be to, pareiškėjo manymu, 2010-10-01 Vilniuje, adresu Ateities g. 4, „Rimi“ stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis. Būdamas prekybos centro prieigose, jis įėjo į aikštelę, kur jį kliudė R. T. vairuojamas automobilis VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 119 ir 128 punktus. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad pareiškėjui įėjus į aikštelę, joje esantis automobilis promenados pradžioje, matydamas jį ir jam teisėtai einant toliau, iš galo atlieka manevrą kairėn ir jį kliudė. Šiuo momentu pareiškėjo kojos nejudėjo, tuo tarpu automobilis judėjo toliau. Tai, kad šiuo momentu pareiškėjas palinko 3-5 cm į priekį yra nereikšminga, o alkūnės atkišimas yra elementari savisauga, kadangi ištiesta ranka per sąnarį lūžtų itin lengvai, tuo tarpu, jeigu ji bus sulenkta, kontakto atveju bus labiau stumiamas asmens korpusas, negu žalojamas sąnarys ir ranka. Šioje situacijoje atstumo pokytis tarp sulenktos ir ištiestos rankos nebus didesnis kaip 25 cm, o tai reiškia, kad transporto priemonė sąmoningai važiavo pavojingai arti pareiškėjo. Pareiškėjas įspėjo vairuotoją apie eismo įvykį, tačiau šis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykę pagal iškvietimą pareigūnai neįformino kelių eismo įvykio ir asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Remdamasi išdėstytu prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą skundžiamą nutarimą, ir įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl R. T. ir jo vairuojamo automobilis VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. T. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog 2020 m. spalio 1 d. 14 val. 22 min. Vilniuje, Jeruzalės 4 pėstysis A. P. eidamas važiuojamąja juosta trukdė eismui ir nereagavo į įspėjamuosius garsinius signalus. Vilniuje, adresu Jeruzalės 4 miesto infrastruktūra yra gerai išvystyta, tai nėra užmiestis ar bekelė. Ir pėstysis, kuris dėl savo fizinių ar kitokių savybių negebantis sėkmingai eiti byloje minimomis trinkelėmis (kad ir neatitinkančiomis šaligatviams keliamų techninių reikalavimų), turi visas galimybes pasirinkti kitą maršrutą (pvz. šaligatviais V. Drėmos ar Jeruzalės gatvėse), tam kad pasiektų „Rimi“ prekybos centrą ar kitą kelionės tikslą. Jei pėstysis visgi nusprendžia, kad nėra alternatyvų tik žingsniuoti važiuojamąja juosta, tai judėti jis privalo prieš transporto priemonių važiavimo kryptį (KET 37 punktas). Pėsčiajam A. P. einant važiuojama dalimi transporto priemonių judėjimo kryptimi ir šiam ignoruojant įspėjamuosius garsinius signalus, žodžiu perspėjo A. P. dėl jo elgesio keliamo pavojaus ir trukdymo eismui. Į perspėjimą A. P. reagavo neadekvačiai - alkūne užlenkė vairuojamo automobilio veidrodėlį, komunikavo iššaukiančiai ir provokuojančiai. Byloje esanti medžiaga parodo, o kelių policijos priimti sprendimai patvirtina, kad tai A. P. savo elgesiu pažeidė kelių eismo taisykles o, galimai būdamas apsvaigęs, elgėsi mažiausiai neatsakingai. Pažymėjo, kad jo (R. T.) vairavimo stažas yra daugiau nei 30 metų, jis yra patyręs ir atsakingas vairuotojas, automobilyje buvo nepilnamečiai vaikai, artėdamas prie pažeidėjo jį kelis sykius perspėjo garsiniu signalu, automobilį sustabdė, pagaliau vairuojamame automobilyje Volvo XC90 Nr.(duomenys neskelbtini), yra įdiegta ,,City safety” sistema. Komunikacijos metu A. P. nė nebandė savo elgesio pateikti kaip eismo įvykio. Iniciatyvos savo chuliganišką elgesį pateikti kaip menamą eismo įvykį A. P. ėmėsi tik sulaukęs, kol atsiėmęs užsakymą iš „Hesburger“ užkandinės R. T. išvyks. Remdamasis išdėstytu prašo skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog institucijos nuomone, išnagrinėjus surinktą medžiagą, A. P. veika, kuomet jis 2020-10-01 14 val. 22 min. Vilniuje, Jeruzalės g. 4 į kitą važiuojamosios dalies pusę ėjo ne per pėsčiųjų perėją, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja, toliau ėjo važiuojamąja dalimi, kai buvo įrengtas šaligatvis, visiškai įrodyta. A. P. už padarytą administracinį nusižengimą buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu ir pasiūlyta susimokėti pusę minimalios baudos, t. y. 10 Eur. Asmuo per nustatytą terminą baudos nesusimokėjo. Pateikė prašymą, kad pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau protokole nurodytą dieną ir laiku neatvyko į bylos nagrinėjimą ir apie neatvykimo priežastis nepranešė, todėl 2020-11-06 išnagrinėjus ir įvertinus surinktą medžiagą (vaizdo įrašą) ir įvertinus visus pateiktus įrodymus, A. P. atžvilgiu priimtas nutarimas Nr. 10-ANR_N-26063-2020 ir jam paskirta 30 Eur bauda.

Teisminio nagrinėjimo metu skundo pareiškėjas A. P. palaikė savo skundą jame nurodytais pagrindais ir paaiškino, kad policijos įstaiga nepagrįstai fiksuoja prekybos centro aikštelę kaip važiuojamąją dalį. Registrų duomenimis, tai yra stovėjimo aikštelė, o ne važiuojamoji dalis. Jokios pėsčiųjų perėjos ten negali būti. Aukštesnė nei Kelių policijos valdyba instancija paneigė institucijos nuomonę, kad šalia prekybos centro yra įrengtas šaligatvis. Trinkelėmis grįstas praėjimas yra per siauras, kad būtų laikomas šaligatviu. Galiausiai yra vieta, kur įrengtas „Hesburger“ ženklas, užima visą to praėjimo plotį, ir toje vietoje apskritai nėra įmanoma eiti niekaip kitaip, kaip kelkraščiu. KET 36 punktas leidžia eiti važiuojamąja dalimi, jei nėra galimybės eiti šaligatviu. Automobilių stovėjimo aikštelėse, kuo iš esmės ir yra nagrinėjama vieta, pėsčiųjų perėjos neįrenginėjamos. Stovėjimo aikštelėse eismas nėra reglamentuotas ir visi vaikšto kelkraščiais. Institucija nagrinėjamu atveju turėjo mąstyti protingai, tačiau taip nedarė. Ta pėsčiųjų perėja suprojektuota tam, kad patektum į prekybos centrą „Rimi“, tačiau jo durys uždarytos ir asmeniui nelieka nieko kito, kaip tik toliau prie kitų durų eiti kraštu palei pastato kraštą. Nėra logiška grįžti prie kito šaligatvio, kuris yra už penkių metrų, be to, baigiasi akligatviu. Kadangi jo telefonas buvo išsikrovęs, jis negalėjo tuoj pat iškviesti policijos į įvykio vietą. Bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, nors jis prieš tai tris dienas intensyviai telefonu bandė pabendrauti su tyrimą atliekančiais pareigūnais, paaiškinti savo poziciją, tačiau buvo ignoruojamas. Kodėl automobilio vairuotojo veiksmai apskritai niekaip nebuvo kvalifikuoti, jam iš viso nėra suprantama.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. T. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad įvykio dieną jis važiavo atsiimti produktų iš užkandinės „Hesburger“. Priekyje važiuojamojoje dalyje buvo pėstysis, du tris kartus pasignalinus jam, pastarasis nereagavo. Kai privažiavo prie jo ir sustojo šalia, jis alkūne užlenkė mašinos veidrodėlį. Žalos automobiliui padaryta nebuvo. Pabendravo su juo. Pareiškėjas yra emocingas žmogus. Bendraudamas pamatė, jog toliau komunikuoti nėra prasmės, atsiėmė užkandinėje produktus ir nuvažiavo. A. P. nieko jam neminėjo apie jokį išsikrovusį telefoną, skaudančią ranką, policijos kvietimą, jis dar kelias minutes laukė užsakyto maisto, bet šis nieko nesakė. Tik po kelių savaičių sulaukė policijos skambučio, kad dėl jo veiksmų parašytas pareiškimas. Vairavo saugiai, sustojo šalia pareiškėjo saugiai. Pareiškėjo nekliudė. Ten yra ištisinė juosta, negalėjo dar labiau pavažiuoti į šoną jos nekirsdamas.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotasis atstovas Renatas Ivanauskas prašė palikti galioti priimtą nutarimą nepakeistą ir nurodė, jog pareiškėjui yra pareikšti du kaltinimai – kad jis važiuojamąją dalį kirto ne per pėsčiųjų perėją ir toliau ėjo važiuojamąja dalimi, nors buvo įrengtas šaligatvis. Peržiūrėjus vaizdo įrašą akivaizdžiai matosi, jog ginčo vieta yra važiuojamoji kelio dalis, per ją yra įrengta pėsčiųjų perėja, yra atitinkami kelio ženklai, kelio ženklinimas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas važiuojamąją dalį kerta ne per pėsčiųjų perėją. Taip pat vaizdo įraše matyti, jog šalia prekybos centro yra įrengtas techninis šaligatvis. Automobilio vairuotojo veiksmai nebuvo kvalifikuoti kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, nes nagrinėjamu atveju nėra paties eismo įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 428 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta administracinė atsakomybė už Važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. Norma blanketinė, todėl nagrinėjamu atveju aktualūs KET reikalavimai pėsčiųjų eismui. Pareiškėjas yra kaltinamas KET 36 ir 42 punkto pažeidimu. KET 36 punktas numato, jog pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. KET 42 punktas numato, jog į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją.

Iš pareiškėjo pozicijos matyti, jog jis teritoriją, adresu Jeruzalės g. 4, Vilnius, kurioje jis kaltinamas pažeidęs minėtus eismo taisyklių reikalavimus, laiko ne kelio važiuojamąja dalimi, o prekybos centro aikštele, kurioje neturėtų būti taikomi tie patys reikalavimai pėstiesiems, kaip kelio važiuojamojoje dalyje. Tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog ginčo vietoje yra įrengta gatvė, turinti važiuojamąją dalį, pastarajai būdingus kelio žymėjimus, kelio ženklus, reguliuojančius eismą jose. Tai, kad prekybos centrui priskirtoje teritorijoje, yra įrengta prekybos centro ir jo klientų poreikius aptarnaujanti pagalbinė gatvė, skirta privažiuoti prie greitojo maisto restorano „Hesburger“ aptarnavimo langelio, taip pat į Ateities gatvę išvažiuoti prekybos centrui produkciją tiekiančioms transporto priemonėms, nereiškia, kad pėstieji šioje teritorijoje gali nesilaikyti kelių eismo taisyklių, reglamentuojančių pėsčiųjų pareigas, reikalavimų. Važiuojamojoje dalyje prekybos centro klientų saugumui priešais prekybos centro įėjimą įrengta pėsčiųjų perėja, kad pėstieji galėtų patekti į prekybos centrą, saugiai kirsdami gatvės važiuojamąsias dalis. Perėja turi jai būdingą žymėjimą, šalia įrengtus kelio ženklus. Atitinkamai teismo vertinimu, pareiškėjas kirsdamas gatvės važiuojamąją dalį turėjo laikytis KET 42 punkte numatyto reikalavimo į kitą važiuojamosios dalies pusę eiti tik pėsčiųjų perėja, neperžengiant perėjos ribų. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. P. praktiškai dvi važiuojamosios dalies vienos krypties juostas kerta eidamas įstrižai važiuojamajai daliai, bet ne per pačią perėją, kuri yra visai šalia. Savo judėjimą tęsia išimtinai važiuojamosios dalies pakraščiu, nepaisydamas to, kad jam iš paskos važiuoja automobilis. Savo veiksmų teisėtumą pareiškėjas įrodinėjo tuo, kad teisę eiti kelkraščiu jam suteikė tas pats KET 36 punktas, kurio pažeidimu jis kaltinamas, numatantis, jog nesant šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio ar nesant galimybės jais eiti, leidžiama viena eile eiti važiuojamosios dalies pakraščiu, ką jis teisėtai ir darė. Tačiau jo ėjimas važiuojamosios dalies pakraščiu transporto priemonių judėjimo kryptimi taip pat nėra leidžiamas, kadangi KET 37 punktas numato, jog važiuojamosios dalies pakraščiu einantis pėstysis turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Pareiškėjas pažymi, jog policijos pareigūnai negalėjo traktuoti, jog šalia važiuojamosios kelio dalies yra įrengtas šaligatvis, kai šio įrenginio plotis siekia tik 0,60 m ir neatitinka Automobilių kelių direkcijos Prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012-10-10 įsakymu Nr. V- 294 patvirtintų Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijų R PDTP12, šaligatviui keliamų techninių reikalavimų, ką patvirtino Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos savo 2020-11-12 raštas Nr. 5-S-15796 (b.l. 7-8). Departamento nuomone, įrenginys, neatsitinkantis šaligatviui keliamų reikalavimų, neturėtų būti laikomas šaligatviu. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 punktą šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Teismas pažymi, jog pareiškėjo nurodomas teisės aktas (Rekomendacijos) reglamentuoja, kad šios Rekomendacijos galioja pėsčiųjų ir dviračių takams, projektuojamiems šalia valstybinės reikšmės automobilių kelių, miestų gyvenamųjų vietovių ir kaimų gyvenamųjų vietovių gatvėse, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, o ginčo vietos gatvė akivaizdžiai tokia nėra. Kaip pagrįstai pastebėjo Kelių policijos valdybos įgaliotasis pareigūnas, ginčo šaligatvis yra daugiau techninio pobūdžio, o ne pilnaverčiam pėsčiųjų eismui abiem kryptimis, skirtas šaligatvis. Tačiau tai nepaneigia jo paskirties, kad tai įrenginys pėstiesiems, esantis šalia kelio važiuojamosios dalies, kad pėstysis galėtų saugiai pasitraukti nuo kelio važiuojamosios dalies, jei pastarąja juda transporto priemonė. Tą nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ir turėjo padaryti pareiškėjas. Pareiškėjas akcentavo, kad jam dėl šaligatvio siaurumo buvo nepatogu juo judėti, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog kitiems eismo dalyviams tai problemų nesudarė. Minėtu šaligatviu nelipdami į kelio važiuojamąją dalį sėkmingai praėjo kiti pėstieji. A. P. teigė, kad perėjęs gatvę ir paaiškėjus, jog parduotuvės durys yra uždarytos, jis nebeturėjęs kitos išeities, tik eiti palei pastatą iki kito įėjimo, o fiziškai galėjęs tai padaryti tik eidamas važiuojamosios dalies pakraščiu. Tačiau iš jo judėjimo trajektorijos matyti, kad jis net nebandė eiti link parduotuvės įėjimo, kuris yra pasibaigus perėjai, iš karto pasirinko judėjimo kryptį įstrižai važiuojamosios dalies, palikdamas už nugaros parduotuvės įėjimą. Iš jo veiksmų akivaizdu, kad jam iš anksto buvo žinoma, kad pro šį parduotuvės įėjimą į prekybos centrą jis nepateks, jam teks eiti iki kito įėjimo, tai žinodamas jis galėjo eiti kitoje gatvės pusėje esančiu plačiu ir patogiu šaligatviu, jei įrengtasis palei parduotuvės sieną jam buvo nepatogus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jis sąmoningai nesirinko judėjimo pėstiesiems įrengtu šaligatviu, demonstratyviai nuo pat pradžių judėdamas važiuojamąja dalimi. Automobilio vairuotojas teismui nurodė, kad prieš susigretindamas su pareiškėju, jis kelis kartus šiam pyptelėjo, tokiu būdu prašydamas pasitraukti nuo važiuojamosios dalies. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas to nedarė, net kol tam galimybė buvo (dar nepriėjus kelio ženklo, įrengto ant šaligatvio, kuris iš tiesų priverčia pėstįjį nulipti nuo techninio šaligatvio į važiuojamąją dalį), vietoj to, kad maksimaliai pasitrauktų link šaligatvio bortelio, dar labiau pasiduoda prieš atvažiuojantį automobilį į važiuojamąją kelio dalį, o automobiliu lėtai susigretinant su juo, kūno korpusu pasisuka ir pasvyra į pastarojo pusę dilbiu nulenkdamas automobilio veidrodėlį. Automobilis vairuotojo buvo pakreiptas kairėn toli iki pareiškėjo, nes vairuotojo tikslas buvo kelio juostos gale kairėje esantis „Hesburger“ maisto padavimo langelis. Jokio automobilio manevro kairėn specialiai link pareiškėjo, kaip teigiama skunde, susigretindamas su juo vairuotojas nebeatlieka. Pareiškėjui tebestovint tokia pat pozicija, kokia jis buvo automobiliui susigretinant su juo, net ir nepasitraukus ant šaligatvio, ko nagrinėjama situacija akivaizdžiai reikalavo ir galimybė tam buvo, kontaktas iš viso nebūtų įvykęs. Atitinkamai policijos pareigūnai įvykio vietoje susipažinę su parduotuvės kamerų vaizdo įrašais, traktavo, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra automobilio vairuotojo kaltės ir eismo įvykio, juolab pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, tik kryptingi paties pareiškėjo veiksmai. Pareiškėjas skundo argumentuose neatsižvelgia į tai, kad kelio važiuojamoji dalies kairioji juosta yra skirta privažiuoti prie užkandinės „Hesburger“ aptarnavimo langelio, kuris yra vairuotojo kairėje ir kurį šis turi pasiekti neišlipdamas iš automobilio, tokio atstumo ir buvo laikomasi. Vairuotojas neturėjo galimybės apvažiuoti A. P., kadangi antroje važiuojamosios dalies juostoje, ją užimdamas, stovėjo krovininis automobilis. Pamatęs kliūtį – A. P., jis sulėtino ir panaudojo garsinį automobilio signalą prašydamas pasitraukti iš važiuojamosios dalies, ant specialiai pėstiesiems skirto techninio šaligatvio ir netrukdyti privažiuoti prie langelio, tačiau šiuos vairuotojo lūkesčius pastarasis ignoravo, o automobiliui su juo susilyginus kryptingai pasviro į automobilio pusę. Atkreiptinas dėmesys, jog viena iš pamatinių KET nuostatų, išdėstytų 4 punkte, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. P. veiksmai pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Įvertinus A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam pagrįstai buvo paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda. Atitinkamai naikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26063-2020 (ROIK 20124137488) skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. P. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26063-2020 (ROIK 20124137488), kuriuo A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 30 eurų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė