Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-95-365/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-12
Bylos Nr.
AN2-95-365/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03549-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Byla Nr. AN2-95-365/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03549-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 16.9.12;21.11.10; 21.11.11.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. P. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės-Girgždės 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26063-2020 (ROIK 20124137488) patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2020 m. spalio 1 d. apie 14:22 val. Vilniuje, ties Jeruzalės g. 4, į kitą važiuojamosios dalies pusę ėjo ne per pėsčiųjų perėją, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja, toliau ėjo važiuojamąja dalimi, kai buvo įrengtas šaligatvis. Tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 36, 42 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusižengimą jam paskirta 30 Eur bauda.

2. Nesutikdamas su Institucjos nutarimu, A. P. pateikė skundą apylinkės teismui, kuris skundžiama 2021-01-18 nutartimi A. P. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės-Girgždės 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26063-2020 (ROIK 20124137488), kuriuo A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 30 eurų bauda, paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu A. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-18 nutartį bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės-Girgždės 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26063-2020 (ROIK 20124137488), kuriuo apeliantui paskirta 30 Eur bauda. Apeliantas tvirtina, jog jis administracinio nusižengimo nepadarė ir Administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas neteisėtai, o šis „nereikšmingas epizodas“ įvertintas itin nerūpestingai ir nekompetentingai. Skundas grindžiamas tuo, kad:

3.1. Trinkelėmis šalia PC „Rimi“ eiti nėra galimybės, kadangi tariamas butaforinis ėjimo takas per daug siauras – plačiausioje vietoje trinkelių plotis siekia 60 cm., o siauriausioje vietoje praeiti yra neįmanoma, kadangi galimybę praeiti užstoja reklaminiai „Hesburger“ ženklai. Iš bylos medžiagoje esančių nuotraukų taip pat matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje taip eina ir kiti žmonės, nes infrastruktūra tiesiog nepritaikyta pėstiesiems.

3.2. Apelianto teigimu, KET eismo prekybos centrų aikštelėse nereglamentuoja, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, nuostatų reglamentuojančių eismą automobilių stovėjimo aikštelėje nenumato. Todėl apeliantui kyla klausimai: „kaip asmuo gali žinoti, kaip elgtis, jeigu nėra nustatyto reguliavimo?“, „kokia yra dispozityvumo principo reikšmė?“ ir „kaip galima skirti nuobaudas už taisyklių, kurių NĖRA, pažeidimus?“.

3.3. Vertina, kad A. P. elgesiui turėtų būti taikoma analogija, pagal KET 175 punktą. Pažymima, kad apeliantas, siekdamas išvengti staigaus įžengimo į PC „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelę prieš atvažiuojančias transporto priemones (perėjus stovėjimo aikštelėje esančią bereikšmę pėsčiųjų perėją PC „RIMI“ durys iš šios pusės neatsidaro), jis ėjo šalia trinkelių, nes kitu atveju staigus įžengimas galėjo sudaryti avarines situacijas automobilių stovėjimo aikštelėje eismą vykdančioms transporto priemonėms (jų vairuotojai turėtų matyti ir iš anksto prognozuoti tiek apelianto elgesį, tiek numatyti protingus savo veiksmus atitinkančius KET reikalavimus, jeigu visgi Teismas nuspręstų, kad KET eismą automobilių stovėjimo aikštelėse reglamentuoja).

3.4. Teismui nusprendus, kad visgi KET automobilių stovėjimo aikštelėse reglamentuoja, manoma, kad apelianto elgesiui, turi būti taikoma KET 36 punkto nuostata, nustatanti, kad „Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu“, ir tik su ta sąlyga, jei būtu laikoma, kad automobilių stovėjimo aikštelėse netaikomos KET 175 punkto nuostatos, kurios nustato, kad „Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teise prieš transporto priemones.“

3.5. Nurodoma ir tai, kad Institucijos priimti sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatas, kadangi administracinio pažeidimo protokolas surašytas nepaisant non reformatio in pelus (draudimo keisti į blogąją pusę) principo (kadangi nuobauda paskirta tik apelianto pateiktų duomenų pagrindu dėl administracinių nusižengimų kodekso nuostatų pažeidėjo ir neteisėtų Policijos pareigūnų veiksmų), taigi ir tariamo pažeidimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir 34 straipsnio 1 dalį ir šiuo metu galiojančios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tą patvirtina skundo išnašoje nurodyta Teismų praktika ir Policijos departamento 2020 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. 5-S-16259, kuriame patvirtinama, kad Viešojo administravimo įstatymo nuostatos policijos įstaigoms taikomos. Šis išaiškinimas taip pat turėtų būti laikomas prima facie įrodymu, tuo labiau, kad tiek tariamo pažeidimo metu, tiek administracinio nurodymo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek dabar galiojančios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos metu Vilniaus AVPK kelių policijos valdyba buvo (ir yra) viešojo administravimo subjektas, taigi akivaizdžiai nesuprantama, kodėl aukščiau minėtos Viešojo administravimo nuostatos nebuvo taikomos. Nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, nei policijos įstaiga argumentų dėl Viešojo administravimo įstatymo ir jame nurodyto non reformatio in peius principo netaikymo nepateikė, todėl apeliantui kyla klausimas - kodėl nesilaikoma įstatymo ir pvz. išnašose nurodytos Teismų praktikos.

3.6. Apeliantas, dėstydamas skundžiamos nutarties argumentus, tvirtina, kad skundžiama nutartis yra klaidinga, grįsta prielaidomis. Akcentuoja, kad www.regia.lt duomenimis (VĮ „Registrų centras“) aptariamoje vietoje atskiros gatvės nėra, ji ne įregistruota, neturi pavadinimo, teritorija nurodoma, kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Tai rodo, jog apeliantui inkriminuojamas pažeidimas, kad šis ėjo ne per pėsčiųjų perėją yra neteisėtas. Be to, akcentuojama, kad Patekus į automobilių stovėjimo aikštelę ir nesant šaligatvio bei siekiant patekti į PC „Rimi“ (šioje pusėje pagrindinės durys neatsidaro) artimiausias įėjimas buvo per „Hesburger“ esantį įėjimą, esantį greta. Automobilių stovėjimo aikštelės atkarpoje eismas organizuojamas tik viena puse, todėl ėjimas prieš transporto priemonių judėjimo kryptį būtų neprotingas, kadangi asmenį tolintų nuo siekiamo tikslo - įėjimo į PC „Rimi“ patalpas, kurios yra greta. Ėjimas prieš transporto priemonių judėjimo kryptį minėtoje vietoje dar labiau komplikuotų pėsčiųjų ir transporto priemonių eismą. Teismui ignoruojant Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme sąvokos apibrėžtį, kad šaligatvis yra „kelio dalis <...> prie kelio dalies, netraktuojant Policijos departamento rašte Nr. 5-S-15796 nurodyto išaiškinimo, kaip įrodymo, vadovaujantis policijos įstaigos samprotavimais ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje išdėstyta nuomone, pirštųsi, išvada, kad bet koks įrenginys automobilių stovėjimo aikštelėje, labai siauras, su asmenims judėti trukdančiomis kliūtimis, arba (ironizuojant) šuolininkų su kartimis trasa, galėtų būti laikomas šaligatviu. Apeliantui nesuprantamos Vilniaus miesto apylinkės teismo naudojamos formuluotės: „Techninio pobūdžio šaligatvis“ arba „pagalbinė gatvė“, kadangi nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, nei Kelių įstatymas, nei KET tokių objektų nenustato.

4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. P. kategoriškai nesutinka su institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 1 dalyje. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu, A. P. tvirtina, jog jam inkriminuoto nusižengimo vieta yra ne kelio važiuojamoji dalis, o prekybos centro aikštelėje neturėtų būti taikomi tie patys reikalavimai pėstiesiems, kaip kelio važiuojamojoje dalyje. Apelianto teigimu KET eismo prekybos centrų aikštelėse nereglamentuoja, nuostatų reglamentuojančių eismą automobilių stovėjimo aikštelėje nenumato ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Savo veiksmų teisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad teisę eiti kelkraščiu jam suteikė tas pats KET 36 punktas, kurio pažeidimu jis kaltinamas, numatantis, jog nesant šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio ar nesant galimybės jais eiti, leidžiama viena eile eiti važiuojamosios dalies pakraščiu, ką jis teisėtai ir darė, ir tik su ta sąlyga, jei būtų laikoma, kad automobilių stovėjimo aikštelėse netaikomos KET 175 punkto nuostatos, kurios nustato, kad „Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teise prieš transporto priemones.“.

7. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs byloje esančius įrodymus, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

8. Pripažįstant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, apklausęs ne tik patį administracinėn atsakomybėn patrauktą A. P., tačiau ir suinteresuotą asmenį R. T., Institucijos atstovą bei įvertinęs teismui pateiktą vaizdo įrašą ir kitus duomenis pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta, jog A. P. veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai.

9. Vertinant A. P. parodymų ir jo keltos versijos pagrįstumą, patikimumą bei atitikimą faktinėms nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna ne tik skirtingose proceso stadijose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, bet ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patvirtinanti/paneigianti tam tikras A. P. inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktines aplinkybes.

10. Iš Institucijos priimto nutarimo bei pirmosios instancijos teismo aptartų ANK 428 straipsnio 1 dalies nuostatų bei KET reikalavimų, numatytų KET 36 ir 42 punktuose (kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja) matyti, kad apeliantui A. P. nuobauda yra skirta už tai, kad jis važiuojamąją dalį kirto ne per pėsčiųjų perėją ir, kad toliau ėjo važiuojamąja dalimi, nors buvo įrengtas šaligatvis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, nuotraukų, vaizdo įrašo matyti, jog ginčo vietoje yra įrengta gatvė, turinti važiuojamąją dalį, pastarajai būdingus kelio žymėjimus, kelio ženklus, reguliuojančius eismą jose. Važiuojamojoje dalyje prekybos centro klientų saugumui priešais prekybos centro įėjimą įrengta pėsčiųjų perėja, kad pėstieji galėtų patekti į prekybos centrą, saugiai kirsdami gatvės važiuojamąsias dalis. Perėja turi jai būdingą žymėjimą, šalia įrengtus kelio ženklus. Apeliacinės instancijos teismo peržiūrėtas vaizdo įrašas patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad A. P. praktiškai dvi važiuojamosios dalies vienos krypties juostas kerta eidamas įstrižai važiuojamajai daliai, bet ne per pačią perėją, kuri yra visai šalia. Savo judėjimą tęsia išimtinai važiuojamosios dalies pakraščiu, sąmoningai nesirinkdamas judėjimo pėstiesiems įrengtu šaligatviu, demonstratyviai nuo pat pradžių judėdamas važiuojamąja dalimi, nepaisydamas to, kad yra įrengtas šaligatvis ir jam iš paskos važiuoja automobilis, kurio vairuotojas R. T. pirmosios instancijos teismui nurodė, kad prieš susigretindamas su pareiškėju, jis kelis kartus šiam pyptelėjo, tokiu būdu prašydamas pasitraukti nuo važiuojamosios dalies. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas to nedarė, net kol tam galimybė buvo, vietoj to, kad maksimaliai pasitrauktų link šaligatvio bortelio, dar labiau pasidavė prieš atvažiuojantį automobilį į važiuojamąją kelio dalį, o automobiliui lėtai susigretinant su juo, sąmoningai kūno korpusu pasisuko ir pasvyro į pastarojo pusę dilbiu nulenkdamas automobilio veidrodėlį. Aptarti duomenys nekelia jokių abejonių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu bei padarytomis išvadomis dėl A. P. kaltės pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį, kurioms pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas.

11. Apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-11-12 raštas Nr. 5-S-15796, kuriame pateikta nuomonė, jog įrengtos vienos juostos trinkelės ir kiti išsikišę objektai neatitinka šaligatviui keliamų reikalavimų ir jie neturėtų būti laikomi šaligatviais (b.l. 7-8), nepaneigia jo paskirties, kad tai įrenginys pėstiesiems, esantis šalia kelio važiuojamosios dalies, kad pėstysis galėtų saugiai pasitraukti nuo kelio važiuojamosios dalies, jei pastarąja juda transporto priemonė. Apelianto akcentuojami argumentai sietini su nepatogumais dėl šaligatvio siaurumo, nepatogumo juo judėti, nėra nauji, jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir pagrįstai paneigti, nes iš vaizdo įrašo matyti, jog kitiems eismo dalyviams tai problemų nesudarė, minėtu šaligatviu nelipdami į kelio važiuojamąją dalį sėkmingai praėjo kiti pėstieji. Skundo argumentai apeliuojant, jog aptariamoje vietoje taip pat elgesi ir kiti pėstieji, apelianto padaryto administracinio nusižengimo nešalina ir savaime nereiškia, kad A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai.

12. Kiti skundo argumentai yra susiję su apelianto vertinimu, jog aptariamoje vietoje nei KET, nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas eismo prekybos centrų aikštelėse nereglamentuoja, todėl savo veiksmų teisėtumą įrodinėja KET 36, 175 punktais. Pasisakant dėl šių skundo argumentų pažymėtina, kad pėsčiųjų ir transporto vairuotojų pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas, o 95 punkte nurodyta, jog važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. Taigi, įvertinus teismui pateiktą administracinio nusižengimo medžiagą, nuotraukas bei vaizdo įrašą ir vadovaudamasis šiuo teisiniu reglamentavimu, skundą nagrinėjantis teismas vertina, kad aptariama vieta yra skirta viešajam eismui, šioje vietoje kelias ir jo plotis (asfaltuota dalis) yra važiuojamoji kelio dalis, kurioje eismo dalyviai (tiek transporto priemonių vairuotojai, tiek pėstieji) privalo laikytis KET. Pėsčiųjų pareigas ir elgesį važiuojamojoje kelio dalyje ir nustato KET 36, 45 punktai, kurie nagrinėjamu atveju ir buvo pagrįstai inkriminuoti A. P.. Apelianto aptariamos KET 175 punkto nuostatos taikomos gyvenamojoje zonoje, šiuo atveju nėra aktualios, nes akivaizdu, jog ginčo vieta nėra gyvenamoji zona, tačiau ir šios nuostatos numato, jog pėstieji privalo laikytis KET ir neturi trukdyti transporto priemonių eismui.

13. Pasisakant dėl skundo argumentų susijusių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo taikymu nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teiseną reglamentuoja ANK (ANK 1 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o ne apelianto įvardytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Be to, administracinių nusižengimų bylos yra teismingos ne Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o apylinkės teismams bei apygardoms teismams, nagrinėjantiems minėtas bylas apeliacine tvarka (ANK 572 straipsnis, 639 straipsnis 644 straipsnis). Todėl apeliaciniame skunde aptariami ir apelianto įžvelgiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimai negali būti konstatuoti, o nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse (ne administracinių nusižengimų) bylose nėra aktuali.

14. Kiti skundo argumetai dėl ginčo vietos registravimo VĮ „Registrų centras“, dėl ginčo vietoje (ne) pritaikytos infrastruktūros pėstiesiems, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako. Apelianto subjektyvus vertinimas ir deklaratyvaus pobūdžio keliami klausimai susiję su nagrinėjama situacija neturi teisinės reiksmšės apelianto veiksmų kvalifikavimui ir nėra pagrindas pripažinti, kad A. P. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 1 dalyje, ir jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Apelianto argumentus tvirtinant, jog tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė išsamiai neišanalizavę visų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, proceso dalyvių paiškinimams, vaizdo medžiagai bei KET reikalavimams.

15. Apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl paskirtos nuobaudos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių ANK pažeidimų, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Įvertinus A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam pagrįstai buvo paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis