- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- e2S-567-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02170-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- L. A.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. A. ir atsakovės L. A. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei L. A. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių bei atsakovės priešieškinį, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei L. A. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių bei atsakovės priešieškinį, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. A. tvarką tam atvejui, jei ieškovas ir atsakovė gyvena kartu ir tam atvejui, jei gyvena skyrium. Teismas 2023-09-25 nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal esamą situaciją, t. y., kai ieškovas ir atsakovė gyvena kartu. Teismas nustatė, kad ieškovas vaiką nuveža ir pasiima iš ugdymo įstaigos pirmą pilną kalendorinę savaitę nuo šios nutarties įsiteisėjimo (pradedant nuo pirmadienio), toliau vaiko nuvežimu ir pasiėmimu iš ugdymo įstaigos rotacijos būdu rūpinasi kiekvienas iš tėvų, keisdamiesi kas savaitę, o jei bet kuris iš tėvų dėl objektyvių priežasčių negali nuvežti ar pasiimti vaiko iš ugdymo įstaigos jam paskirtu laiku, apie tai kaip galima anksčiau informuoja kitą iš tėvų ir suderina pasikeitimą nuvežant ar pasiimant vaiką. Teismas taip pat nustatė, kad savaitgalį su vaiku būna tas iš tėvų, kuris tą savaitę rūpinosi vaiko nuvežimu ir pasiėmimu iš ugdymo įstaigos, o ugdymo įstaigos atostogų metu bendravimas su vaiku nekeičiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024-01-04 nutartimi ieškovo E. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nustatė, kad ieškovas E. A. savo bendravimo su nepilnamečiu vaiku laiku (kas antrą savaitę) gali gyventi su vaiku skyriumi nuo atsakovės L. A.
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2024-07-04 pateikė teismui prašymą papildyti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir į laikiną tėvo E. A. bendravimo su vaiku V. A. tvarką įtraukti tokią sąlygą: „Tėvas E. A. su vaiku V. A. bendrauja kas antrą savaitę (porinėmis kalendorinių metų savaitėmis) nuo neporinės kalendorinės metų savaitės sekmadienio 19 val. iki kito (porinės kalendorinių metų savaitės) sekmadienio 19 val. Vaiką V. A. tėvui E. A. į jo gyvenamąją vietą neporinės kalendorinės metų savaitės sekmadienio 19 val. atveža motina L. A., o pasibaigus bendravimo laikui, t. y. porinės kalendorinių metų savaitės sekmadienio 19 val. motinai L. A. į jos gyvenamąją vietą atveža E. A.. Taip pat prašo leisti vaiko V. A. tėvui E. A. be vaiko motinos L. A. sutikimo leisti vaiką V. A. nuo 2024-09-01 lankyti (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, suteikiant teisę vaiko tėvų vardu pasirašyti bet kokius dokumentus dėl vaiko įtraukimo į minėtos mokyklos mokinių sąrašus, pasirašyti atitinkamą sutartį ir kitus su tuo susijusius dokumentus.
5. Ieškovas nurodė, kad laikinojoje bendravimo tvarkoje (kuri nustatyta 2023-09-25 ir 2024-01-04 nutartimis) nėra aptarta kaip ir kada konkrečiai šalys viena kitai perduoda vaiką. Tai sudaro sąlygas atsakovei piktnaudžiauti savo teisėmis ir trukdyti ieškovui bendrauti su vaiku nustatytu laiku. Dėl būtinybės nustatyti vaiko ugdymo įstaigą nurodė, kad vaikas lankė (duomenys neskelbtini) ikimokyklinę ugdymo įstaigą, tačiau ši ugdymo įstaiga be jokio pagrindo nustatė, kad vaikui yra būtinas asmeninis asistentas ir tėvai turi jį apmokėti, norint, kad vaikas toliau lankytų šią ugdymo įstaigą. Nepaisant bet kokių ieškovo nurodomų argumentų, atsakovė nesutiko su kitos ugdymo įstaigos parinkimu vaikui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas teigė, jog būtina laikinai sureguliuoti situaciją, kad būtų užtikrinta vaiko teisė į mokslą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškovo prašymu nesutinka bei mano, kad jis visiškai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir jiems prieštarauja. Tuo pačiu atsiliepime atsakovė suformavo savarankiškus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/panaikinimo, kuriais prašė: 1) panaikinti 2023-09-25 ir 2024-01-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; 2) taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną vaiko V. A. gyvenamąją vietą su motina; 3) taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti sekančią laikiną tėvo bendravimo tvarką su vaiku:
7. 1) vaiko tėvas E. A. bendrauja su sūnumi V. A. porinėmis metų savaitėmis be nakvynių pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 16 vai. iki 19:00 vai., pasiimdamas vaiką atitinkamai iš jo ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos, arba vaiko motinos gyvenamosios vietos (jei tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;
8. 2) vaiko tėvas E. A. bendrauja su sūnumi V. A. neporinėmis metų savaitėmis be nakvynių antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16:00 vai. iki 19:00 vai., pasiimdamas vaiką atitinkamai iš jo ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos (jei tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;
9. 3) vaiko tėvas E. A. bendrauja su sūnumi V. A. neporinėmis metų savaitėmis be nakvynių šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10:30 vai. iki 12:30 vai. ir nuo 16:00 vai. iki 19:00 vai., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;
10. 4) E. A., informuodamas vaiko motiną L. A. iš anksto prieš 2 kalendorines dienas, su vaiku laiką gali leisti vaiko gyvenamojoje vietoje. Vaiko ligos atveju bendravimas su vaiku visada vyksta vaiko gyvenamojoje vietoje;
11. 5) bendravimo su vaiku metu E. A. privalo asmeniškai pasirūpinti visais vaiko poreikiais (sveikata, ugdymu, mityba, psichologine gerove, saugumu ir pan.);
12. 6) tuo atveju, jei sūnus V. A. asmeniškai, atsakovei girdint, išreiškia norą neporinėmis metų savaitėmis likti tėvo globoje su nakvyne, E. A. sūnų į jo gyvenamąją vietą grąžina sekančią dieną iki 11:00 vai. arba po to numatyto bendravimo pabaigos (jei tai yra savaitgalis). Jei tai yra darbo diena ir vaikas lanko ugdymo įstaigą, vaikas yra nuvežamas į ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios, bet ne anksčiau kaip 08:00 val.;
13. 4) taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės tuo metu, kuomet nėra nustatyta jo bendravimo tvarka su sūnumi, papildomai nustatant, kad ieškovas jokiomis aplinkybėmis nenakvoja namuose adresu (duomenys neskelbtini); 5) leisti vaiko motinai be vaiko tėvo sutikimo organizuoti vaiko grąžinimą į jo buvusią ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę vaiko mamai asmeniškai pasirašyti bet kokius dokumentus, susijusius su vaiko grąžinimu į šią įstaigą ir papildomai įpareigoti vaiko tėvą nedaryti jokių kliūčių sklandžiam vaiko ugdymo procesui.
Atsiliepimas
14. Atsakovė nurodė, kad prašo panaikinti jau galiojančias laikinąsias apsaugos priemones kaip nebeaktualias ir neatitinkančias vaiko situacijos bei interesų. Paaiškino, kad norėdama išvengti vaiko psichinės būsenos regreso kategoriškai nesutinka su bet kokiu ugdymo įstaigos keitimu savo sūnui. Su vaiku dirbantys specialistai aiškiai nurodė, kad vaikui reikalingas stabilumas ir pastovumas. Tuo tarpu ieškovas nepateikė teismui nei vienos objektyvios priežasties, dėl kurios vaikas negalėtų lankyti savo buvusios ugdymo įstaigos. Pažymėjo, kad vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, atsakovė ketina grįžti į darbą ir maksimaliai nutraukti darbą iš namų, todėl (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaiga jai yra nepatogi savo lokacija, nes yra toliausiai nuo jos darbo, iš kurio tektų išvykti labai anksti norint suspėti pasiimti vaiką. Pagal savo lokaciją ji yra nepatogi ir ieškovui, nes jis šiuo metu gyvena visai kitame miesto gale.
15. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Tarnyba) nurodė, kad iš esmės neprieštarauja ieškovo prašymui, kad būtų sukonkretinta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, numatant vaiko paėmimo/perdavimo valandą, dieną bei nurodant kuris iš tėvų vaiką perveža ir perduoda kitam vaiko įstatyminiam atstovui. Skyriaus manymu, ieškovo prašomas neesminis nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimas (nustatant, kad nepilnametis vaikas nuo sekmadienio, o ne nuo pirmadienio vieną savaitę gyvena pas ieškovą kitą savaitę pas atsakovę) iš esmės atitinka vaiko interesams ir nepažeidžia proceso šalių interesų. Skyrius laikėsi pozicijos, kad svarbu užtikrinti nusistovėjusią bendravimo tvarką, kai vaikas pakaitomis vieną savaitę gyvena pas tėvą, kitą savaitę pas motiną, o vaiko paėmimo klausimas pirmadieniais arba sekmadieniais iš esmės nepažeidžia vaiko interesų, todėl šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Dėl būtinybės nustatyti vaiko ugdymo įstaigą nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje svarbu užtikrinti vaiko teisę mokytis, o konkrečios ugdymo įstaigos parinkimas yra vaiko įstatyminių atstovų užduotis ir pareiga. Skyriaus manymu, tėvų susitarimas dėl ugdymo įstaigos vaikui parinkimo yra geriausias būdas išspręsti šį ginčą, bet nesant tėvų susitarimo, lemiamas žodis dėl ugdymo įstaigos parinkimo turi priklausyti tam iš tėvų su kuriuo yra/bus nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, nepaisant to, kad vaiko faktiškai praleidžiamas laikas pas tėvus yra vienodas. Remiantis išdėstytu, Skyrius nepalaikė ieškovo prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę leisti vaiko tėvui be vaiko motinos sutikimo leisti vaiką nuo 2024-09-01 lankyti (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, suteikiant teisę vaiko tėvų vardu pasirašyti bet kokius dokumentus dėl vaiko įtraukimo į minėtos mokyklos mokinių sąrašus, pasirašyti atitinkamą sutartį ir kitus su tuo susijusius dokumentu. Dėl atsakovės pateikto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymo nurodė, kad įvertinus bylos aplinkybes bei tai, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, neprieštarauja mažamečio V. A. laikinos gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove. Skyrius laikėsi pozicijos, kad svarbu užtikrinti nusistovėjusią bendravimo tvarką, kai vaikas pakaitomis vieną savaitę gyvena pas tėvą, kitą savaitę pas motiną. Dažnas bendravimo tvarkos keitimas gali neigiamai paveikti vaiką. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad jeigu viena iš šalių nustatytos bendravimo tvarkos nevykdo, šalys turėtų kreiptis į antstolį dėl nutarties nevykdymo. Pabrėžė, kad jeigu vaikas atsisako nutartyje numatytu metu vykti pas vieną iš tėvų, jis ir neprivalo vykti, tai nebus teismo nutarties pažeidimas, tačiau abu tėvai turėtų stengtis palaikyti artimą ryšį su vaiku, kad šis ryšys ateityje nenutrūktų ir vaikas jaustųsi abiem tėvams vienodai svarbus. Pažymėjo, kad Skyriaus duomenimis, ieškovas kartu su atsakove negyvena, todėl šiuo metu nėra būtinybės svarstyti šio atsakovės reikalavimo pagrįstumo. Remiantis išdėstytu, Skyrius palaikė atsakovės prašymą leisti vaiko V. A. motinai L. A., be vaiko tėvo E. A. sutikimo organizuoti vaiko V. A. grąžinimą į jo buvusią ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę vaiko motinai asmeniškai pasirašyti bet kokius dokumentus, susijusius su vaiko grąžinimu į šią įstaigą ir papildomai įpareigojant vaiko tėvą E. A. nedaryti jokių kliūčių sklandžiam vaiko ugdymo procesui.
Šalies argumentai
16. Ieškovas pateikė paaiškinimus, nurodydamas, kad su atsakovės prašymais nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovė nepagrindė kaip konkrečiai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jos ar vaiko teises, todėl ieškovo vertinimu, nėra pagrindo naikinti teismo nustatytų ir realiai veikiančių laikinųjų apsaugos priemonių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
17. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024-08-08 nutartimi netenkino atsakovės L. A. prašymo dėl 2023-09-25 ir 2024-01-04 nutarčių panaikinimo; ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies; taikė laikinąją apsaugos priemonę – į laikiną tėvo E. A. bendravimo su vaiku V. A. tvarką įtraukė tokią sąlygą: tėvas E. A. su vaiku V. A. bendrauja kas antrą savaitę (porinėmis kalendorinių metų savaitėmis) nuo neporinės kalendorinės metų savaitės sekmadienio 19 val. iki kito (porinės kalendorinių metų savaitės) sekmadienio 19 val. Vaiką V. A. tėvui E. A. į jo gyvenamąją vietą neporinės kalendorinės metų savaitės sekmadienio 19 val. atveža motina L. A., o pasibaigus bendravimo laikui, t. y. porinės kalendorinių metų savaitės sekmadienio 19 val. motinai L. A. į jos gyvenamąją vietą atveža E. A.; taikė laikinąją apsaugos priemonę įpareigojant ieškovą E. A. gyventi skyrium nuo atsakovės L. A. tuo metu, kuomet nėra nustatyta jo bendravimo tvarka su sūnumi V. A., papildomai nustatant, kad E. A. jokiomis aplinkybėmis nenakvoja namuose adresu (duomenys neskelbtini) (pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); taikė laikinąją apsaugos priemonę ir leido vaiko V. A. motinai L. A. be vaiko tėvo E. A. sutikimo organizuoti vaiko V. A. grąžinimą į jo buvusią ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę vaiko mamai asmeniškai pasirašyti bet kokius dokumentus, susijusius su vaiko grąžinimu į šią įstaigą ir papildomai įpareigojant vaiko tėvą E. A. nedaryti jokių kliūčių sklandžiam vaiko ugdymo procesui; kitoje dalyje prašymų netenkino; netenkino ieškovo prašymo pašalinti iš bylos atsakovės 2024-07-09 į bylą pateiktus garso ir vaizdo įrašus bei įpareigoti atsakovę nefilmuoti ir neįrašinėti nepilnamečio vaiko.
18. Spręsdamas klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teismas nurodė, kad tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba nurodė, kad dažnas bendravimo tvarkos keitimas gali neigiamai paveikti vaiką. Pabrėžė tai, kad jeigu vaikas atsisako nutartyje numatytu metu vykti pas vieną iš tėvų, jis ir neprivalo vykti, tai nebus teismo nutarties pažeidimas, tačiau abu tėvai turėtų stengtis palaikyti artimą ryšį su vaiku, kad šis ryšys ateityje nenutrūktų ir vaikas jaustųsi abiem tėvams vienodai svarbus.
19. Teismas įvertinęs visumą byloje pateiktų duomenų, atsižvelgęs į Tarnybos išvadas, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog dabartinis ieškovo bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo tėvystės įgūdžių stokos, jo elgesio su vaiku, ieškovo psichologinio vertinimo iš esmės paremtos atsakovės subjektyviu situacijos vertinimu. Remdamasis šalių nurodytomis aplinkybėmis, kad vaikas vyksta su tėvu įvairiomis kryptimis tik su paties vaiko sąlyga, kad neilgam ir jis bus grąžintas namo nakvynei, kad ieškovas ne kartą buvo nusivežęs vaiką ir į savo namus, kuriuose teoriškai turėjo visas galimybes pasilikti vaiką ir negrąžinti jo mamai, tačiau pats puikiai suprasdamas, kad tai labai tikėtina nepraeitų be žiaurių pasekmių vaikui, visada V. grąžindavo namo pats, teismas padarė išvadą, kad ieškovas konkrečiose situacijose atsižvelgia į vaiko išsakytą norą dėl nakvynės. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju vaiko interesas yra turėti saugią aplinką, t. y. tokią, kurioje vaikas būtų apsaugotas nuo tėvų sukuriamų konfliktinių situacijų. Taip pat vaiko interesas yra nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, teismas pripažino, kad vaikui geriausia bus nors ir pakaitomis, tačiau maksimaliai bendrauti su abiem tėvais, bei, kad svarbu užtikrinti vaiko žinojimą, kad jis yra vienodai svarbus abiem tėvams ir, kad nepriklausomai nuo to, kokie yra jo tėvų tarpusavio santykiai, bendravimas nei su vienu iš tėvų nenutrūksta ir reikšmingai nesumažėja.
20. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti nustatytos vaiko bendravimo su tėvais tvarkos ir nėra duomenų, kad tokia tvarka prieštarauja vaiko arba tėvų interesams, todėl atsakovės prašymo netenkino. Taip pat netenkino prašymo panaikinti 2023-09-25 ir 2024-01-04 nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
21. Teismas įvertinęs tai, kad laikinojoje bendravimo tvarkoje nebuvo aptarta kaip ir kada konkrečiai šalys viena kitai perduoda vaiką ir tai sudaro sąlygas kilti konfliktams tarp šalių, padarė išvadą, kad ieškovo prašomas neesminis nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimas iš esmės atitinka vaiko interesams ir nepažeidžia proceso šalių interesų, todėl ieškovo prašymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkino.
22. Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakove (CPK 144 straipsnis), kadangi atsakovė nenurodė naujų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
23. Spręsdamas dėl būtinybės nustatyti vaiko ugdymo įstaigą, teismas atsižvelgė į tai, kad Tarnyba nepalaikė ieškovo prašymo dėl ugdymo įstaigos keitimo, bei pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje svarbu užtikrinti vaiko teisę mokytis, o konkrečios ugdymo įstaigos parinkimas yra vaiko įstatyminių atstovų užduotis ir pareiga. Teismo vertinimu, tėvų susitarimas dėl ugdymo įstaigos vaikui parinkimo yra geriausias būdas išspręsti šį ginčą, tačiau vaiko tėvams nesutariant dėl ugdymo įstaigos pasirinkimo, teismas atsižvelgė į tai, kad ugdymo įstaigai (mokyklai (duomenys neskelbtini)) yra iškeltas papildomų paslaugų teikimo vaikui poreikis, į tai, kad praėjus reikšmingam laikui po pirminio vertinimo, vaiko poreikiai galėjo ir pakisti, prioritetą teikė vaiko nusistovėjusios ugdymo aplinkos nustatymui ir šios nusistovėjusios aplinkos nekeitimui be svarbių priežasčių. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad šios ugdymo įstaigos lankymo paslaugas apmokės atsakovė. Remiantis nurodytais motyvais, teismas tenkino atsakovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir leisti vaiko V. A. motinai L. A. be vaiko tėvo E. A. sutikimo organizuoti vaiko V. A. grąžinimą į jo buvusią ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę vaiko mamai asmeniškai pasirašyti bet kokius dokumentus, susijusius su vaiko grąžinimu į šią įstaigą ir papildomai įpareigojant vaiko tėvą E. A. nedaryti jokių kliūčių sklandžiam vaiko ugdymo procesui. Teismas ieškovo prašymo dėl ugdymo įstaigos netenkino.
24. Dėl įpareigojimo gyventi skyrium, teismas pažymėjo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino faktines aplinkybes dėl nuolatinių šalių konfliktinių situacijų, kurios, teismo vertinimu, daro neigiamą įtaką šalių nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas pabrėžė, kad nors ieškovas turi teisę naudotis jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau naudojimasis šia teise negali pažeisti atsakovės ir šalių nepilnamečio vaikų interesų. Teismas sprendė, kad nuolatiniai šalių konfliktai daro neigiamą įtaką ne tik šalių nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, bet neigiamai veikia pačias proceso šalis, todėl šalių gyvenimas kartu toje pačioje gyvenamoje vietoje tapo nesuderinamas. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir siekdamas to, kad šalių nepilnametis vaikas nepatirtų psichologinių išgyvenimų ir sukrėtimų, kurie galėtų neigiamai įtakoti jo psichologinę būseną ir raidą, nutarė tenkinti atsakovės prašymą, t. y. įpareigoti ieškovą E. A. gyventi skyrium nuo atsakovės L. A. tuo metu, kuomet nėra nustatyta jo bendravimo tvarka su sūnumi, papildomai nustatant, kad ieškovas jokiomis aplinkybėmis nenakvoja namuose adresu (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad toks ieškovo nuosavybės teisių į namą suvaržymas (kol vyksta šalių ginčas) prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos motyvais, taip pat konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis. Priimdamas sprendimą dėl įpareigojimo gyventi skyrium, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pagal bylos duomenis, ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą, bei į tai, kad ieškovas byloje nepateikė argumentų ir įrodymų, kad jo finansinė padėtis būtų bloga ar, kad jis neturi kitos gyvenamosios vietos, kol vyksta šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo.
25. Dėl garso ir vaizdo įrašų pašalinimo iš bylos bei uždraudimo atsakovei filmuoti ar įrašinėti vaiką, teismas nurodė, kad į bylą pateiktuose garso ir vaizdo įrašuose yra užfiksuotos šeimos gyvenimo aplinkybės. Teismas atsižvelgęs į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad garso ir vaizdo įrašai padaryti šeimos namuose, viešose vietose, į tai, kad Tarnyba atsiliepimuose jokių pastebėjimų dėl šių garso ir vaizdo įrašų neišsakė, atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovės elgesys, kai yra vykdomas vaiko ir ieškovo gyvenimo fiksavimas be sutikimo, yra neteisėtas. Remiantis nurodytu, netenkinti ieškovo prašymai pašalinti iš bylos atsakovės 2024-07-09 į bylą pateiktus garso ir vaizdo įrašus bei įpareigoti atsakovę nefilmuoti ir neįrašinėti nepilnamečio vaiko.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
26. Atskiruoju skundu atsakovė L. A. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-08 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 309-341/2024 dalyje, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl 2023-09-25 d. ir 2024-01-04 d. nutarčių panaikinimo ir tuo pačiu neatsiejamai atsisakė taikyti atsakovės prašomą laikiną tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, taip pat toje dalyje, kuria teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę ir į laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką įtraukė tokią sąlygą: tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitę (porinėmis kalendorinių metų savaitėmis) nuo neporinės kalendorinės metų savaitės sekmadienio 19 val. ik i kito (porinės kalendorinių metų savaitės) sekmadienio 19 val. Vaiką tėvui į jo gyvenamąją vietą neporinės kalendorinės metų savaitės sekmadienio 19 val. atveža motina, o pasibaigus bendravimo laikui, t. y. porinės kalendorinių metų savaitės sekmadienio 19 val. motinai į jos gyvenamąją vietą atveža tėvas; tenkinti atsakovės L. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) panaikinti 2023-09-25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje; 2) panaikinti 2024-01-04 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje; 3) taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti atsakovės nurodytą laikiną tėvo E. A. bendravimo tvarką su vaiku V. A.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
26.1. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis teismas atsisakė nustatyti kitokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nei buvo nustatyta iki tol. Atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi Tarnybos išvada, kadangi atsakovė ne kartą jau nurodė, kad Tarnyba nėra suinteresuota nepilnamečio vaiko teisių ir interesų užtikrinimu, esminis Tarnybos tikslas yra apsaugoti nerūpestingo tėvo interesus. Taip pat teismas neatsižvelgė į vaiko specialistų pateiktus išsamius duomenis apie vaiko emocinę būseną, ryšį su tėvais ir siūlomas rekomendacijas, kad 50:50 principu vykdoma bendravimo tvarka yra žalinga. Atsakovės byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tėvas negeba atliepti vaiko emocinių poreikių, specialistai nurodo, kad dabar nustatyta bendravimo su vaiku tvarka netinkama, nes vaikui emocinių sunkumų kyla net ir ramiose situacija, tokios stresinės ir kardinaliai besikeičiančios gyvenimiškos aplinkybės, kaip pavyzdžiui nakvynės vietos keitimas, vaikui turi būti sumažinamos iki minimaliausio lygio, kad išlaikyti kuo stabilesnę aplinką vaikui. Ir tai nėra subjektyvi atsakovės nuomonė, bet daug kartų su psichologais (tiek su vaiko psichologe, tiek PPT psichologe ir psichologe, dirbančia (duomenys neskelbtini) ir kitais vaiko emocinę būklę vertinusiais specialistais aptarta situacija. Niekas iš specialistų nerekomenduoja kurti tokių situacijų. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi lankantis pas pastaruosius specialistus, vaiko tėvas niekada šiems neužsimindavo, dėl kokių priežasčių yra kilusios atitinkamos vaiko reakcijos, vienintelę, kaip priežastį, jis nurodydavo neva netinkamą mamos auklėjimą ir tai, jog darželis be jokio pagrindo reikalauja vaikui turėti asistentą. Nors faktinė situacija yra priešinga. Ieškovas savavališkai, nesilaikydamas psichologės rekomendacijų dėl vaiko informavimo ir būtino pereinamojo laikotarpio siekiant įgyvendinti laikinąsias apsaugos priemones, buvo išsivežęs vaiką be jokio perspėjimo, slapta. Būtent tas įvykis vaikui lėmė didelę psichologinę traumą, po kurio jis ėmė paniškai bijoti išvykų pas tėvą. Tarnyba, ir pirmos instancijos teismas neįsigilino į nekart dėstytą faktą, kad iš esmės 50:50 principo bendravimo tvarka buvo vykdoma trumpą laiką, per vaiko ašaras ir prievartą, galiausiai vaiką pradėjus naktimis jau grąžinti mamai. Tokia bendravimo tvarka nebuvo vykdyta vaiko noru, byloje atsakovė pateikė specialistų nurodymus ir rekomendacijas, kad šalių nepilnamečiui vaikui, įvertinus tai, kad jis turi neeilinių emocinių sunkumų, tokių staigių ir kardinalių pasikeitimų gyvenime reikia vengti, o tėvui bandant išsivežti vaiką pas save, šis visad grąžinamas, nes dabar galiojanti bendravimo tvarka tiesiog yra neįgyvendinama dėl vaiko nenoro, nesaugumo jausmo, ieškovo tėvystės įgūdžių neturėjimo ir piktybiško elgesio prieš vaiką ir atsakovę.
26.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovas iš tiesų neturi tėviškų įgūdžių vaiko rūpybai, ir jog sistemingai pažeidinėja šalių sūnaus teises ir teisėtus interesus. Tėvas realiai negeba vykdyti net esminių pareigų - pavalgydinti, nuprausti, pasirūpinti vaiko sveikata, ūmiai sergant sugirdyti vaistus, tėvas palieka vaiką vieną automobilyje, veža automobiliu vaiką daugiau nei 170 km/h net prastomis oro sąlygomis ar vairuodamas viena ranka žiūri mobiliajame telefone filmą. Teismas klaidingai nurodo, kad atsakovės pateikti argumentai dėl ieškovo tėviškų įgūdžių stokos yra subjektyvūs. Pabrėžtina, kad šioje byloje nėra jokių atsakovės subjektyvių svarstymų dėl vaiko psichologinės būsenos ir ryšio su tėvu. Visa tai yra pagrįsta ir diagnozuota specialistų - šeimos gydytojos, psichologės, socialinės darbuotojos, PPT psichologės, psichiatro bei darželio darbuotojų. Pavyzdžiui, kartu su atsiliepimu-prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė pateikė (i) priedus Nr. 9-10, t. y. psichologės D. O. išvadas dėl V. emocinės būsenos, (ii) priedą Nr. 14 - Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro raštą, kuriame atvejo vadybininkė pagrindžia vaikui daromą žalą; (iii) priedą Nr. 21 - Atsakovės ir psichologės susirašinėjimą dėl tėvo tironiško elgesio išsivežant vaiką nakvynei be jokio pereinamojo laikotarpio; (iv) priedai Nr. 43, 48, 49, gydytojo siuntimas ir susirašinėjimai su gydytojais D. M. ir R. M., kurie pagrindžia, kad vaikui pasireiškia nerimo tikai. Toliau papildomai akcentuotinas ir 2023-12-21 d. ieškovo atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priedas Nr. 1 – (duomenys neskelbtini) el. laiškas dėl V. poreikių. Taip pat 2024-07-03 d. ieškovo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų priedas Nr. 5 - Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus raštas, kuriame detaliai aprašyta ir nurodyti V. darželio motyvai dėl vaiko būsenos. Atsakovei pakartotinai kreipusis į PPT dėl pakartotinio vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, V. apsilankė pas dar kelis gydytojus - specialistus. Jau tik kreipusis ir išsamiau susipažinus su situacija, PPT psichologė žodžiu patikino, kad vaikas susiduria su emociniais sunkumais, o ir darželio asistento būtinybė egzistuoja. 2024-07-09 V. lankėsi pas vaikų psichiatrą, kuris lygiai taip pat patvirtino vaiko patiriamus elgesio sunkumus. Po to sekė ir V. vizitas pas neurologę. Visi specialistai ir asmenys, tiesiogiai dirbę su V., vienaip ar kitaip pasisakė, kad ieškovas neturi tėvystės įgūdžių bei, kad 50:50 bendravimo tvarka realiai kenkia vaiko interesams, o tėvui reikalingi pozityvios tėvystės kursai.
26.3. Vien tai, kad formaliai įtvirtina, bet niekad neįgyvendinta bendravimo tvarka, teismo manymu, yra vaikui stabili, negali būti laikoma pagrindu nekeisti šios tvarkos. Atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės, bei pateikti jas pagrindžiantys įrodymai, patvirtina, kad yra realus pagrindas tenkinti atsakovės prašymą dėl 2023-09-25 d. ir 2024-01-04 d. nutarčių panaikinimo bei naujos bendravimo tvarkos be nakvynių nustatymo (kitaip tariant - įforminimo, nes realiai šalys atskirais susitarimais panašiu principu ir bendrauja su vaiku), kaip geriausiai atitinkančios ne ko kito, bet nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Sistemiškai su atsakovės prašymu, neturėtų būti tenkinamas ir teismo laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimas dėl vaiko perdavimo tvarkos.
Šalies argumentai
27. Atskiruoju skundu ieškovas E. A. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-08 d. nutartį dalyje dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – leidimo suteikimo atsakovei L. A. be vaiko tėvo E. A. sutikimo organizuoti vaiko V. A. grąžinimą į jo buvusią ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę vaiko mamai asmeniškai pasirašyti bet kokius dokumentus, susijusius su vaiko grąžinimu į šią įstaigą ir papildomai įpareigojant vaiko tėvą E. A. nedaryti jokių kliūčių skandžiam vaiko ugdymo procesui; ir atitinkamai tenkinti ieškovo E. A. prašymą – leisti vaiko V. A. tėvui E. A. be vaiko motinos L. A. sutikimo leisti vaiką V. A. nuo 2024-09-01 lankyti (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, suteikiant teisę vaiko tėvų vardu pasirašyti bet kokius dokumentus dėl vaiko įtraukimo į minėtos mokyklos mokinių sąrašus, pasirašyti atitinkamą sutartį ir kitus su tuo susijusius dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Ieškovas savo 2024-08-03 ieškinio papildyme teismui nurodė, kad vaikas lankė (duomenys neskelbtini) ikimokyklinę ugdymo įstaigą, šiuo metu nei jos, nei kitos ugdymo įstaigos nelanko. Ieškovas nurodė, kad nesutinka su tuo, kad vaikas lankytų šią ugdymo įstaigą, nes ji be jokio pagrindo nustatė, kad vaikui yra būtinas asmeninis asistentas ir tėvai turi jį apmokėti, norint, kad vaikas lankytų šią ugdymo įstaigą, tą patvirtino ir kompetentingos institucijos - Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Nacionalinė švietimo agentūra, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija. Ieškovas, siekdamas surasti patogią pagal lokaciją (pagal vaiko motinos esamą gyvenamąją vietą) ir gerą ugdymo įstaigą, kreipėsi į daugelio specialistų rekomenduotą (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, kuri patvirtino, kad „V. nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. yra įtrauktas į mūsų mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupės vaikų sąrašus“ (Patvirtinimas apie Vaiko priėmimą į (duomenys neskelbtini) mokyklą – 2024-08-03 ieškinio papildymo Priedas Nr. 7). Tačiau nepaisant bet kokių ieškovo nurodomų argumentų, atsakovė be jokių motyvų nesutinka su kitos ugdymo įstaigos parinkimu vaikui.
27.2. Vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo reikalingumą nustato Pedagoginė psichologijos tarnyba (toliau – PPT). Byloje nėra jokių įrodymų, kad PPT būtų nustačiusi asmeninio asistento poreikį vaikui. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje rėmėsi ne teisės aktais ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, bet niekuo nepagrįstais pasvarstymais. Teismas privalo remtis atitinkamo procesinio sprendimo dieną byloje surinktais įrodymais, o ne hipotetiniais pasvarstymais ar šalių patikinimais, kad ateityje tam tikros institucijos tikrai bus nuspręsta taip kaip nori ta šalis. Nesant naujos PPT išvados dėl Vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, teismas privalėjo vadovautis byloje esančiu įrodymu – PPT išvada, kurioje nėra nustatytas poreikis asmeniniam asistentui. Į bylą ieškovas pateikė net trijų institucijų išvadas, iš kurių matyti, kad vertinant situaciją įvairiais aspektais (vaiko teisių, teisės į ugdymą, vartotojo teisių), vienareikšmiškai pasisakoma, kad (duomenys neskelbtini) reikalavimas vaikui samdyti asmeninį asistentą yra nepagrįstas. Taigi, akivaizdu, kad tokia ugdymo įstaiga negali būti paskirta vaikui, kai kompetentingų institucijų yra neginčijamai konstatuota, kad ji pažeidė vaiko ir jo tėvų interesus.
Atsiliepimas
27.3. Teismas remiasi Tarnybos išvada, jog Tarnyba nepalaiko ieškovo prašymo dėl ugdymo įstaigos vaikui parinkimo. Tačiau Tarnybos pozicija yra nepagrįsta ir ieškovas tai aiškiai įrodė savo 2024-08-05 atsiliepime į prašymą. Nėra suprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pateiktų argumentų. Savo poziciją Tarnyba argumentavo tuo, kad: (i) „lemiamas žodis dėl ugdymo įstaigos parinkimo turi priklausyti tam iš tėvų su kuriuo yra/bus nustatoma vaiko gyvenamoji vieta“, o ieškovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove (ii) atsakovė planuoja leisti vaiką į Ugdymo įstaigą, (iii) būtina užtikrinti vaiko teisę mokytis. Tokia Tarnybos pozicija yra akivaizdžiai prieštaraujanti CK nuostatoms apie lygias tėvų teises vaikų atžvilgiu bei teismų praktikai, kad netgi tėvams gyvenant skyrium, jie turi lygias teises. Tarnyba be jokio pagrindo pati sukūrė niekuo nepagrįstą taisyklę, kad neva didesnes teises turi tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas. Taip pat Tarnyba nurodo, kad didesnes teises netgi turi tas iš tėvų, su kuriuo bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi, Tarnyba leidžia suprasti, kad jai yra žinomas teismo sprendimas šioje byloje dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nors šalys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos turi teisę keisti savo reikalavimus.
27.4. Aplinkybė, kad atsakovė planuoja leisti vaiką į ugdymo įstaigą nesudaro jokio pagrindo sprendimui vaiką leisti būtent į šią ugdymo įstaigą, kuri net trijų institucijų yra pripažinta kaip veikianti ne vaiko interesais. Ši ugdymo įstaiga, neteisėtai įpareigojusi samdyti vaikui asmeninį asistentą (už 900 Eur / mėn.) iš esmės siekė sau patogesnių veiklos sąlygų – negebėdama spręsti vaiko ugdymo uždavinių, atsakomybę ir priežiūros pareigą siekė perkelti ant vaiko tėvų pečių. Be to, akcentuotina, kad net vaiko tėvų apmokėtas asmeninis asistentas per pusantrų metų keitėsi keturis kartus, tad tai nesukuria jokio pastovumo jausmo vaikui – atvirkščiai – jį išbalansuoja.
Šalies argumentai
27.5. Apeliantas nesutinka su Tarnybos pozicija dėl (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (kuri yra visiškai šalia namų) netinkamumo. Tarnyba nurodo, kad būtina užtikrinti vaiko teisę mokytis, tačiau nesuprantama, kodėl ieškovui pateikus įrodymus apie vaiko priėmimą į šią ugdymo įstaigą (žr. 2024-07-03 patikslinto ieškinio Priedą Nr. 7), Tarnybai ji netiko. Ieškovo vertinimu, jei ši valstybinė mokykla veikia, tai ji neabejotinai teikia kokybiškas viešąsias paslaugas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) sutinka priimti vaiką be asmeninio asistento. Taigi, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vaikas turi lankyti (duomenys neskelbtini), nors net nėra aišku, ar ten jam yra rezervuota vieta. Tuo tarpu ieškovas į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos patvirtinimą, kad vaikui yra rezervuota vieta. Pažymėtina, kad ši ugdymo įstaiga nereikalauja iš tėvų samdyti asmeninio asistento tėvų lėšomis.
27.6. Nors Tarnyba ir nurodo, kad atsakovė, siekdama vaiko ugdymo privačioje įstaigoje ir galimai su asmeniniu asistentu, neva turės savo lėšomis apmokėti šias išlaidas, tačiau akivaizdu, kad atsakovė turės teisę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo vaikui dydžio, įtraukiant ir privačios ugdymo įstaigos išlaidas kaip faktines išlaidas. Taip realiai sukuriama situacija, kai dėl atsakovės nepamatuotų užgaidų bus reiškiami reikalavimai ieškovui remiantis tuo, kad teismas jau legitimavo vaiko paskyrimą į (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kokių lėšų ji apmokės itin dideles sąskaitas už vaiko ugdymą, kuris per mėnesį kainuotų daugiau kaip pusantro tūkstančio eurų. Atsakovė yra nurodžiusi, kad dabar dirba NT agente, tačiau kokias pajamas ji gauna šiuo metu ir iš kokių lėšų apmokės vaiko ugdymą – nenurodo. Ieškovo vertinimu, aplinkybę, kad atsakovė negali sumokėti tokios sumos už vaiko ugdymą pagrindžia byloje esantys duomenys – Valstybinė mokesčių inspekcija savo atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, kad „VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-10-09 duomenimis, atsakovė L. A. valstybės biudžetui skolinga 711,23 Eur ATPK baudų“. Ieškovas šiuo metu gauna 3 181 Eur darbo užmokestį į rankas, iš kurių turi mokėti paskolą, taip pat dengti nuomojamo buto nuomos kainą, tad akivaizdu, jog ieškovas negali prisidėti prie vaiko privataus darželio išlaidų.
Atsiliepimas
28. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas E. A. prašo apeliantės L. A. atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, teisingai įžvelgė, kad atsakovės argumentai dėl ieškovo tariamos tėvystės įgūdžių stokos, bendravimo su vaiku, jo elgesio su vaiku, ieškovo psichologinio vertinimo yra subjektyvūs. Atsakovės su atskiruoju skundu pateikti susirašinėjimai su ieškovu patvirtina, kad atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su vaiku, neleisdama jo pasiimti, nesakydama konkrečiai kada ieškovas gali pasiimti vaiką. Atsakovės teiginiai apie ieškovo tariamą negebėjimą rūpintis vaiku, „slaptą“ vaiko išsivežimą, tironišką elgesį, nenorą kokybiškai leisti laiką su vaiku ir kt., yra neteisingi, nes yra arba išgalvoti atsakovės, arba ištraukti iš konteksto, nepagrįstai hiperbolizuojant atsakovei palankias fragmentiškas ištraukas.
28.2. Atsakovė į bylą nepateikė 2024-08-06 atlikto Vaiko raidos ir emocijų įvertinimo išrašo (Priedas Nr. 1). Toks atsakovės elgesys gali būti suprantamas, nes siekiama užmaskuoti objektyvius įrodymus, kad būtų galima remtis savo pačios sukurtomis „išvadomis“, ką pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas. Minėtame Vaiko raidos ir emocijų įvertinimo išraše yra aiškiai nurodyta, kad „vaikas jaučiasi nepasitikintis savimi, suvaržytas, perdėtai globojamas, nesaugus, nerimastingas, gynybiškas, prieštaraujantis“ ir „galimai vaiko emocinį nesaugumą, nerimastingumą, priešišką ir agresyvų elgesį bei socialumo sunkumus sąlygoja šeimos tėvų konfliktinė situacija“. Psichologė taip pat nurodė, kad „stokojama namų šilumos, artimas santykis su motina, su tėčiu kiek menkesnis. Vaikui svarbūs abudu tėvai“. Taigi, šio įvertinimo išvada aiški: perdėta motinos globa bei tėvų konfliktai sąlygoja vaiko emocinį nesaugumą ir priešišką elgesį. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė iš tikrųjų ne visada adekvačiai vertina situacijas, nematydama savo jokios neigiamos įtakos ir viskuo kaltindama tik ieškovą, netgi akivaizdžiai nelogiškai teigdama, kad jis neva „niekad tinkamai neprižiūrėjo vaiko“, kad jis neva vaiko neprausia, nevalgydina ir pan., nors tai yra visiškas melas.
Šalies argumentai
28.3. Ieškovas nesutinka su atsakovės prašymu nustatyti naują ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ieškovui draudžiama bendrauti su vaiku pasiliekant jį nakvoti, nustatoma itin siaura bendravimo tvarka (tik po 3 val. kas antrą dieną). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas kaip nors kenktų vaikui. Vaiko raidos ir emocijų įvertinime aiškiai nurodyta, kad „vaikui svarbūs abudu tėvai“. Taigi, nėra pagrindo iki minimumo mažinti tėvo bendravimą su vaiku vien dėl to, kad to be pagrindo reikalauja motina. Pabrėžtina, kad ieškovas puikiai geba pasirūpinti vaiko laisvalaikiu, dažnai leidžia laiką aktyviai, kad vaikas galėtų įgyti įgūdžių, turėtų fizinės veiklos. Ieškovas su vaiku lanko baseiną, čiuožinėja, keliauja (2024-08-05 Ieškovo Atsiliepimo Priedas Nr. 2). Atsakovė teigia, kad netrukdo ieškovui bendrauti su vaiku, tačiau faktai rodo priešingai - su 2024-07-03 ieškovo ieškinio patikslinimu pateikti įrodymai (2024-08-05 ieškovo atsiliepimo Priedai Nr. 1 ir Nr. 4) pagrindžia, kad atsakovė piktybiškai trukdo ieškovui bendrauti su vaiku. Dėl atsakovės trukdymo ieškovui bendrauti su vaiku antstolis inicijavo civilinę bylą Nr. e2VP-14904-545/2024. Tai tęsiasi ir toliau, ieškovui nuolat trukdoma susitikti su vaiku. Taigi, nesant pagrindų riboti tėvo bendravimą su vaiku, nėra pagrindo ir keisti teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
28.4. Atsakovė siekia, kad ieškovas būtų įpareigotas vaiką atvežti jai į (duomenys neskelbtini), kur ji nurodo gyvenanti. Toks visiškai nepagrįstas prašymas įpareigotų ieškovą vaiką vežti beveik 100 km pagal atsakovės užgaidą, nors vaikas realiai gyvena (duomenys neskelbtini). Toks prašymas niekaip nekoreliuoja su vaiko interesais, nes jei atsakovė ketina viešėti (duomenys neskelbtini), ji ir turi pasirūpinti vaiko nuvežimu į (duomenys neskelbtini). Taip pat nesuprantamas reikalavimas įpareigoti ieškovą asmeniškai rūpintis vaiko poreikiais. Jei teismas tenkintų tokį atsakovės prašymą, ieškovas negalėtų vaiko palikti auklei (jei būtų toks poreikis). Tai riboja ieškovo teisę pasirinkti kaip jis rūpinasi vaiku, nes jis yra atsakingas už vaiką ir esant visiškai veiksniam, jis pats sprendžia ir pasirenka būdus kaip rūpintis vaiku.
29. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė L. A. prašo apelianto E. A. atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje „Dėl būtinybės nustatyti vaiko ugdymo įstaigą“ išdėstytais motyvais, kadangi, kaip ne kartą minėjo specialistai vertinę vaiką, bei žiūrint geriausių vaiko interesų, jo grįžimas į ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) prie kurios jis buvo pripratęs ir prisirišęs, užtikrins vaikui taip reikiamą stabilumą, bus atnaujinti jo socialiniai ryšiai, inter alia, darželis yra dvikalbis, kas ypatingai svarbus V. atveju, kadangi vaikas labai gerai kalba anglų kalba ir tą specialistų pagalba būtina toliau lavinti.
29.2. Ieškovas akcentuoja, kad mokykla nepagrįstai paskyrė vaikui asistentą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apie vaiko emocijų nevaldymą buvo užsiminusi ir kita ugdymo įstaiga, į kurią vesti vaiką mėgino pats ieškovas (Atsiliepimo-prašymo dėl LAP priedas Nr. 12). Ieškovui neįdomu ką apie vaiko emocijas yra pasisakę specialistai. Ieškovas visoje šioje darželio kovoje pamiršta svarbiausią - vaiko poreikius ir interesus, kuriuos paskutiniais teikiamais dokumentais byloje atsakovė išsamiai paaiškino. Akivaizdu, jog institucijos daro klaidų paskubomis, pagal nustatytus terminus priimdamos atitinkamus sprendimus, kadangi dažniausiai tokiose situacijose net nebūna spėjama įsigilinti į vaiko psichologinę būseną, to priežastis ir pasekmes. Geriausiai tai mato patys tėvai, tačiau akivaizdu, jog ieškovas bet kokia kaina neigs vaiko poreikius ir sunkumus, kad tik pasilengvintų sau dalią ir finansinę gerovę. Netgi dabar, kai rengiama nauja PPT išvada, viskas užtrunka, kol su vaiku susipažįsta ir pabendrauja ne vienas specialistas, todėl ieškovo pateikti dokumentai apie asistento nereikalingumą yra neišsamūs, nepagristi jokiais svariais įrodymais.
29.3. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovo argumentais, kad šiuo atveju yra aktuali mokymosi įstaigos vieta, kadangi ne „patogi lokacija“, o būtinybė vaikui grįžti į jam pažįstamą aplinka yra prioritetas. Ieškovas taip pat nurodo, jog „kreipėsi į daugelio specialistų rekomenduotą (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą“, tačiau neprideda nė vieno specialisto rekomendacijos. Pažymėtina ir tai, kad nuo ieškovo šiuo metu turimos gyvenamosios vietos, kuri yra (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos atstumas sudaro daugiau nei 20 km ir ne piko metu kelionė trunka 28 minutes, kuomet iki (duomenys neskelbtini) ieškovui sudarytų viso labo 6 kilometrus, tai yra 15 minučių kelionės trukmės. Pažymėtina ir tai, jog atsakovės darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, tad vaiko pasiėmimas (duomenys neskelbtini) yra ženkliai patogesnis, nei kelionė į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, kuri taip pat sudarytų apie 30 minučių kelionės trukmės. Taigi, ieškovo teiginiai apie „patogią lokaciją“ yra tik teismo klaidinimas.
29.4. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vaiko raidoje atsirado regresas, o psichologai vieningai teigia, kad tokiam vaikui ugdymo įstaigos nelankyti tiesiog negalima, kaip nerekomenduotina yra ir jos keisti, nes vaikui privalo būti užtikrintas stabilumas, pastovumas, vengiant bet kokių stresinių situacijų. Negali būti paneigiami ir vaiko socialiniai ryšiai, kuriuos jis sukūrė lankydamas (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju PPT padaryta klaida, dėl kurios vaikui buvo nustatytas logopedo poreikis (kurio jam visiškai nereikia), bet nenustatytas esminis vaiko poreikis turėti asistentą, jau yra taisymo stadijoje. Į tarnybą pasikreipus pakartotinai ir pateikus išsamią informacija apie vaiką, žodžiu jau yra gautas vaiką vertinančios psichologės pastebėjimas, kad vaiko asistento poreikis iš tiesų yra akivaizdus. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė jau turi vaiką vertinusio psichiatro J. L. išrašą (Priedas Nr. 2), iš kurio matyti, jog „Diagnozė: (duomenys neskelbtini).
29.5. Dėl Tarnybos išvados nepritarti ieškovo prašymui dėl ugdymo įstaigos pakeitimo, apeliantė pažymi, kad tokiai Tarnybos išvadai pritaria, vertina, kad pirmosios instancijos teismas ja rėmėsi pagrįstai. Akivaizdu, jog šiuo atveju Tarnyba prioritetu laikė teisėtus vaiko interesus, kadangi jie galimai kertasi su įstatyminiu vaiko atstovo, tai yra jo tėvo, interesu. Tarnyba teisingai pastebėjo, jog „byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina“, taigi akivaizdu, jog ieškovas neginčija vaiko laikinai nustatomos gyvenamosios vietos su motina, to neskundžia ir atskiruoju skundu.
29.6. Teismas skundžiamos nutarties 41 punkte teisingai sprendė, jog „prioritetas teiktinas vaiko nusistovėjusios ugdymo aplinkos nustatymui ir šios nusistovėjusios aplinkos nekeitimui be svarbių priežasčių. Be to, minėta, atsakovė nurodė, kad šios ugdymo įstaigos lankymo paslaugas apmokės atsakovė.“, kurį atsakovė palaiko. Pažymėtina, kad atsakovė įsivertino savo finansines galimybes bei žiūri geriausių vaiko interesų, todėl ieškovui neturėtų būti aktualus klausimas dėl privačios įstaigos kainos, o jo įžvalgos dėl „kaina yra labai didelė“ neturi jokios reikšmės klausimo sprendimui.
Šalies argumentai
29.7. Ieškovas teigia, jog atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) sutinka priimti vaiką be asmeninio asistento, tačiau pats ieškovas puikiai žino, jog su (duomenys neskelbtini) sutartis yra suspenduota ir iš jau teismui teikto mokyklos rašto akivaizdu, jog vaikui vieta rezervuota. Pažymėtina, jog vaikas jau pradėjo priešmokyklinę ugdymo programą joje.
29.8. Dėl Valstybinė mokesčių inspekcijos nurodytų duomenų apie tai, jog atsakovė valstybės biudžetui skolinga 711,23 Eur ATPK baudų, atsakovė pažymi, kad atsakovė jau anksčiau yra teismui nurodžiusi ir šių duomenų neketina slėpti, kad didžioji dalis jai priklausančių mokėti baudų yra ieškovo jai „priskirtos“. Tuo metu atsakovė kovojo dėl vaiko interesų ir neturėjo nei jėgų, nei laiko ginčytis dėl jai priskirtų baudų pagrįstumo. Vis dėlto įdomi aplinkybė ta, kad su momentu, kai iš jos įmonės automobilis buvo atimtas inicijuojant neteisėto atleidimo iš darbo bylą, baigėsi ir atsakovės baudavimas. Ieškovas vairuodamas įmonės automobilį pateikdavo policijai klaidingus duomenis apie pastarąjį automobilį vairavusį asmenį ir tokiu būdu pakišinėdavo atsakovę, kad pats išsisuktų nuo baudų ir jų apmokėjimo. Ji jau ilgą laiką neturi jokios baudos, kas akivaizdu irgi suponuoja, jog piktybiškai baudos ieškovo yra tiesiog „nurašomos“ tretiesiems asmenims. Atsakovė pažymi, jog šiuo metu ėmėsi veiksmų siekiant išsiaiškinti baudų „savininką“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo atskirasis skundas netenkintinas, atsakovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino bendravimo su vaiku tvarka, bei leista atsakovei be ieškovo sutikimo organizuoti vaiko grąžinimą į jo buvusią ugdymo įstaigą, – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
32. Apeliantė L. A. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimus su psichologe ir ieškovu dėl vaiko dalyvavimo žaidimų kambaryje, susirašinėjimą su ieškovu. Taip pat po atskirojo skundo pateikimo 2024-10-07 atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus – prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prašė prijungti papildomus įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti su atskiruoju skundu – psichologės D. O. rekomendacijas dėl bendravimo tvarkos, Pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą, ugdymo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir kt. 2024-10-08 su prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo atsakovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-04 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-14904-545/2024 kopiją.
33. Ieškovas su atskiruoju skundu taip pat pateikė naujus įrodymus – kelionės dokumentą, duomenis apie darbo užmokestį; paskolos mokėjimo grafiką, mokėjimus už nuomą, su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas papildomai dar pateikė 2024-08-06 V. A. raidos ir emocijų įvertinimo išrašą.
34. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
35. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskiraisiais skundais, jų argumentais bei pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimus, bei atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, yra pagrindas šalių pateiktus įrodymus prijungti prie bylos ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ieškovo atskirojo skundo argumentų
36. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
37. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir/ar turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
38. Pagal LR CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Pagal LR CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
39. Pagal LR CK 3.170 straipsnio nuostatus tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
40. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčydamas pirmosios instancijos teismo 2024-08-08 nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – leista atsakovei be ieškovo sutikimo organizuoti vaiko grąžinimą į jo buvusią ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę vaiko mamai asmeniškai pasirašyti bet kokius dokumentus, susijusius su vaiko grąžinimu į šią įstaigą ir papildomai įpareigojant ieškovą nedaryti jokių kliūčių sklandžiam vaiko ugdymo procesui, iš esmės savo poziciją grindžia tuo, kad byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, jog šalių vaikui nustatytas specialių ugdymosi poreikių reikalingumas – nepateikta atitinkama Pedagoginės psichologinės tarnybos išvada, todėl ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) keltas reikalavimas dėl asmeninio asistento samdymo laikytinas nepagrįstu, ir dėl šios priežasties tokia ugdymo įstaiga, kuri pažeidinėja vaiko ir jo tėvų teises, negali būti paskirta vaikui. Taip pat ieškovas teigia, kad Tarnyba nepagrįstai ir nemotyvuotai nepritarė ieškovo prašymui leisti vaikui nuo 2024-09-01 lankyti (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, tuo pažeisdama lygių tėvų teisių vaiko atžvilgiu principą. Taip pat ieškovo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) sutinka priimti vaiką be asmeninio asistento, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės galimybių vienai mokėti už privataus darželio teikiamas ugdymo paslaugas.
41. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, papildomai pateiktus rašytinius įrodymus, remdamasis tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant teisiniu reguliavimu, neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais.
42. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovės pateikta 2024-08-30 Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma „Dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo“ Nr. SU-12810 patvirtina, kad vaikui V. A. nustatytas elgesio sutrikimas (prieštaraujantis neklusnumas), emocijų (nerimo spektro) sutrikimas, nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, vaikui švietimo pagalbą turi teikti psichologas, socialinis pedagogas, mokytojo padėjėjas. 2024-09-03 (duomenys neskelbtini) ugdymo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad su minėta ugdymo įstaiga sudaryta sutartis dėl vaiko V. A. mokymo vieneriems metams. Nurodyti faktiniai duomenys paneigia ieškovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl asmeninio vaiko asistento poreikio nebuvimo, taip pat įrodo, kad (duomenys neskelbtini) sutinka teikti ugdymo paslaugas vaikui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dar iki 2024-08-30 Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos išvados pateikimo, tėvams buvo rekomenduojama atsakingai įvertinti poreikį dėl sūnaus specialiųjų ugdymo(si) poreikių pakartotinio vertinimo Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2024-04-22 pažyma). Ši aplinkybė patvirtina, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu, jau egzistavo pagrįstos abejonės dėl nenustatytų vaiko specialiųjų ugdymo poreikių, tačiau ieškovas į tai neatsižvelgė kategoriškai teigdamas, jog (duomenys neskelbtini) nepagrįstai reikalauja asmeninio asistento vaiko ugdymui, ir dėl šios priežasties laikydamas, kad ši ugdymo įstaiga vaikui netinkama.
43. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis ieškovui nepalankia Tarnybos išvada dėl ugdymo įstaigos parinkimo, yra teisiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pažymėtina, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi byloje pateiktų įrodymų visuma, taip pat pagrįstai pasirėmė Tarnybos pateikta nuomone, kad tėvams nesutariant dėl ugdymo įstaigos parinkimo vaikui, reiktų atsižvelgti į tai, lemiamas žodis dėl ugdymo įstaigos parinkimo turėtų priklausyti tam iš tėvų su kuriuo yra/bus nustatoma vaiko gyvenamoji vieta bei kuris vykdys papildomas prievoles, susijusias su vaiko ugdymo apmokėjimu. Nagrinėjamu atveju atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad išlaidas, susijusias su (duomenys neskelbtini) teikiamomis paslaugomis, ji pati apmokės, byloje nekeliamas klausimas dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais bei poreikiu į kuo stabilesnę aplinką, priėmė sprendimą leisti atsakovei grąžinti sūnų į jo buvusią ugdymo įstaigą. Pabrėžtina, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) teikiamos ugdymo paslaugos vaikui yra netinkamos, neatitinka vaiko interesų. Teiginys, kad ieškovo manymu, dėl tarp mokymosi ugdymo įstaigos vadovų ir jo kilęs ginčas, gali įtakoti vaiko ugdymo procesą, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl apeliacinės instancijos teismas jį atmetą kaip neįrodytą (CPK 178 str.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko prioritetinių interesų taikymas, priešingai nei teigia apeliantas, niekaip nepažeidžia lygių tėvų teisių vaiko atžvilgiu principo, bei nesudaro pagrindo keisti pagrįsto pirmosios instancijos sprendimo leisti grįžti vaikui į jo buvusią mokyklą (darželį).
44. Trečia, ieškovui deklaratyviai teigiant, kad jo siūloma ugdymo įstaiga (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla, nepateikus jokių tai patvirtinančių įrodymų, yra labiau tinkamesnė tiek dėl geografinės padėties, tiek dėl specialistų rekomendacijų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie ieškovo argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti, bei nesudarantys pagrindo spręsti, kad mokymosi įstaigos pakeitimas atitinka vaiko prioritetinius interesus į stabilią, pastovią ir jam pažįstamą aplinką.
45. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo teiginys, kad atsakovė neturi finansinių galimybių pati padengti (duomenys neskelbtini) teikiamų mokymosi paslaugų išlaidų, šiuo konkrečiu atveju neaktualus, kadangi byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu ieškovui yra keliamas reikalavimas dėl vaiko mokymosi išlaidų padengimo ar, kad atsakovė pati neapmoka vaiko ugdymo išlaidų.
46. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas ieškovo atskirąjį skundą kaip ir prašymą dėl leidimo leisti vaikui lankyti (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų
47. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas atsakovės prašymą panaikinti 2023-09-25 ir 2024-01-04 nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti jos nurodomą mažamečio laikiną bendravimo tvarką su tėvu E. A. (be nakvynių), nurodė, kad įvertinus visumą byloje pateiktų duomenų, atsižvelgiant į Tarnybos išvadas, nėra pagrindo konstatuoti, kad dabartinis ieškovo bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad šiuo metu nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka principu „50:50“ pažeidžia vaiko interesus, yra jam žalinga, kadangi vaikui yra reikalinga stabili aplinka, o ieškovas tokios aplinkos jam negali užtikrinti dėl tėviškų įgūdžių stokos bei tinkamo vaiko poreikių neįvertinimo.
48. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šiuo metu ginčo klausimu byloje pateiktus aktualius duomenis, turi teisinio pagrindo iš dalies sutikti su šiais atsakovės argumentais. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, nei iki skundžiamos nutarties priėmimo, nei po atskirojo skundo pateikimo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, nepatvirtina atsakovės teiginių dėl ieškovo tėviškų įgūdžių stokos ar daromos žalos vaikui. Atsakovės ir ieškovo skirtingi požiūriai į vaiko auklėjimą, laisvalaikį, jo praleidimo būdą, patys savaime nelaikyti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, jog ieškovas neturi vaiko priežiūros įgūdžių ar išimtinai nesivadovauja vaiko interesais Tačiau iš atsakovės pateiktos 2024-09-17 psichologės D. O. išvados matyti, kad psichologės vertinimu „50:50 bendravimo tvarka šiuo metu nėra tinkama V. Dažni pokyčiai ir ilgesni atskyrimai nuo mamos sukelia papildomą stresą ir sustiprina nesaugumo jausmą. Tai paaštrina vaiko emocinius ir elgesio sutrikimus, kaip matyti iš PPT ir psichiatro vertinimų ir asmeninių stebėjimų. V. prieštaravimas likti nakvoti su tėčiu yra svarbus rodiklis, kad dabartinis bendravimo modelis nėra jam tinkamas. Nuoseklus ryšys su abiem tėvais yra svarbus, tačiau reiktų vengti staigių ir ilgalaikių pokyčių, kurie gali dar labiau paaštrinti emocinius sunkumus. Tinkamiausias sprendimas būtų palaipsniui didinti laiką, praleidžiamą su tėčiu, pradedant nuo nakvynių vienai nakčiai, vėliau savaitgaliais ar kelioms dienoms, kartu užtikrinant reguliarų ryšį su mama“.
49. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl šalių pareikšto prašymo pakeisti nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nurodė, kad dažnas bendravimo tvarkos keitimas gali neigiamai paveikti vaiką. Pabrėžė tai, kad jeigu vaikas atsisako nutartyje numatytu metu vykti pas vieną iš tėvų, jis ir neprivalo vykti, tai nebus teismo nutarties pažeidimas, tačiau abu tėvai turėtų stengtis palaikyti artimą ryšį su vaiku, kad šis ryšys ateityje nenutrūktų ir vaikas jaustųsi abiem tėvams vienodai svarbus. Iš 2024-08-30 Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos „Dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo“ Nr. SU-12810 matyti, kad specialistai tėvams rekomendavo stengtis laikytis dienotvarkės, rutinos, vienodų reikalavimų visose aplinkose.
50. Pažymėtina, kad viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
51. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktą 2024-09-17 psichologės D. O., Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos išvadas, bei įvertinęs tai, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu šie duomenys teismui nebuvo pateikti, sprendžia, kad siekiant užtikrinti vaiko interesus bei sudaryti sąlygas vaiko adaptacijai prie ilgesnių (su nakvynėmis) pasimatymų su tėčiu, yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką sekančiai: tėvas E. A. su vaiku V. A. bendrauja kas antrą savaitę (porinėmis kalendorinių metų savaitėmis) nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 16.00 val., pasiimdamas vaiką atitinkamai iš jo ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Tėvas E. A. su vaiku V. A. bendrauja kas antrą savaitę (porinėmis kalendorinių metų savaitėmis) nuo šeštadienio 10.30 val. iki sekmadienio 19 val. Vaiką V. A. tėvui E. A. į jo gyvenamąją vietą porinės kalendorinės metų savaitės šeštadienį 10.30 val. atveža motina L. A., o pasibaigus bendravimo laikui, t. y. porinės kalendorinių metų savaitės sekmadienio 19 val. motinai L. A. į jos gyvenamąją vietą atveža E. A..
52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal atskirojo skundo nagrinėjimo metu pateiktus duomenis, tokia laikina bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgus į emocinius vaiko sutrikimus, poreikį į kuo stabilesnę aplinką ir kasdieninės rutinos pastovumą, labiausiai atitiks mažamečio vaiko interesus ir poreikius, nepažeis ieškovo interesų bei suteiks galimybę palaipsniui, nesukeliant neigiamų emocinių pokyčių, didinti vaiko laiką, praleidžiamą su tėčiu. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl esant pasikeitusioms aplinkybėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, asmuo turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taikymo (panaikinimo).
53. Pažymėtina, kad kitos ieškovo bei atsakovės nurodomos aplinkybės, susijusios su šalių tarpusavio santykiais, nėra aptariamos, kadangi šioje bylos stadijoje yra sprendžiamas tik teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su kiekvienu iš tėvų. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti vaiko interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
54. Vadovaujantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą pagal tuo metu byloje pateiktus duomenis, tačiau atsakovei pateiktus papildomus įrodymus dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarko neatitikimo geriausiems vaiko interesams, yra pagrindas iš dalies pakeisti skundžiamą nutartį ir nustatyti, kad tėvas E. A. su vaiku V. A. bendrauja kas antrą savaitę (porinėmis kalendorinių metų savaitėmis) nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 16.00 val., pasiimdamas vaiką atitinkamai iš jo ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Tėvas E. A. su vaiku V. A. bendrauja kas antrą savaitę (porinėmis kalendorinių metų savaitėmis) nuo šeštadienio 10.30 val. iki sekmadienio 19 val. Vaiką V. A. tėvui E. A. į jo gyvenamąją vietą porinės kalendorinės metų savaitės šeštadienį 10.30 val. atveža motina L. A., o pasibaigus bendravimo laikui, t. y. porinės kalendorinių metų savaitės sekmadienio 19 val. motinai L. A. į jos gyvenamąją vietą atveža E. A..
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo E. A. atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovės L. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
1) tėvas E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) su vaiku V. A. bendrauja kas antrą savaitę (porinėmis kalendorinių metų savaitėmis) nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 16.00 val., pasiimdamas vaiką atitinkamai iš jo ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val.
2) Tėvas E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) su vaiku V. A. bendrauja kas antrą savaitę (porinėmis kalendorinių metų savaitėmis) nuo šeštadienio 10.30 val. iki sekmadienio 19 val.
3) Vaiką V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvui E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į jo gyvenamąją vietą porinės kalendorinės metų savaitės šeštadienį 10.30 val. atveža motina L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) o pasibaigus bendravimo laikui, t. y. porinės kalendorinių metų savaitės sekmadienio 19 val. motinai L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į jos gyvenamąją vietą atveža E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.