Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (įteikta 2021 m. birželio 16 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimą yra tinkamai pranešta, teismas nutaria bylą išnagrinėti iš esmės (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje e1-517-880/2020 atsakovas V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – sutuoktinę E. K., kuriai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo. Dėl patirtų sužalojimų E. K. buvo suteiktos 102,23 Eur vertės asmens sveiktos priežiūros paslaugos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose ir VšĮ Širvintų ligoninėje. Minėtos suteiktų paslaugų išlaidos buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Atsakovui buvo siųstas raginimas (registracijos Nr. 3S-12733) savanoriškai atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui, tačiau ji iki šiol nėra atlyginta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš šio biudžeto lėšų.

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės patirta žala buvo sąlygota atsakovo veiksmų ir ieškovė, apmokėjusi už atsakovo veiksmais sužaloto asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas, priteisti iš atsakovo 102,23 Eur žalą yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 15 Eur žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783796) naudai iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 102,23 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur žyminį mokestį, kurį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą – 5660.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.