Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Jurgitos Mačionytės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-26 nuosprendžiu paskirta 25 MGL (2990 Lt) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 25 MGL (2990 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ir būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu. Šiuo nuosprendžiu priteista iš J. B. 6334,46 Lt turtinei žalai atlyginti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. gegužės mėn. 30 d., apie 14.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini), po su A. K. įvykusio žodinio konflikto tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam A. K. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam apatinio žandikaulio kairės pusės dvigubą lūžį ties 33 dantimi ir kairės pusės šakos srityje bei dvi muštines žaizdas ties dešinės akies išoriniu kampu, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo J. B. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, apeliaciniame skunde nesutinka tik su jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės paskirtis yra galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. B., atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka. Be paminėtųjų aplinkybių įvertino ir tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, J. B. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas žymiai mažesnis nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos 75 straipsnio nuostatas ir nuteistajam J. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. J. B. už jam inkriminuotą nusikaltimą paskirta bausmė, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė yra teisingos ir tinkamos įgyvendinti BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus, todėl jas mažinti nėra įstatyminio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, turi spręsti klausimą, ar be atitinkamų baudžiamojo poveikio priemonių tikslinga nuteistajam paskirti dar ir įpareigojimus, įvertinti jų tikslingumą, įvykdymo realumą, būsimą poveikį nuteistajam. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde prašo panaikinti jam paskirtą įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pakeisti įpareigojimo būti namuose laiką, tačiau nenurodo jokių šį prašymą pagrindžiančių motyvų, nepateikia jokių objektyvių duomenų dėl negalimumo vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus visa apimtimi, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. B. įpareigojimus neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ir būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, paskyrė pagrįstai, juolab, kad nuteistajam nepaskirta jokia baudžiamojo poveikio priemonė. Teismo paskirti įpareigojimai yra tikslingi, realiai įvykdomi ir galintys užtikrinti reikiamą poveikį nuteistajam.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo J. B. apeliacinį skundą.