Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. V. galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta A. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintas.

Proceso išlaidomis pripažintos išlaidos, patirtos vykdant A. V. ekstradiciją iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką ir iš A. V. priteista Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai 2 963,45 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt trys eurai 45 ct) (Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama A. V. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skundu nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas ją švelninti arba paskirti jam lygtinę laisvės atėmimo bausmę, kartu su švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama pateikto apeliacinio skundo ribų, pasisako tik skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimu.

5. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Apylinkės teismas įvertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas, įvertino A. V. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis teistas šešis kartus, taip pat baustas administracine tvarka. Teismas atsižvelgė į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), lengvinančia aplinkybe pripažino nuoširdų gailėjimąsi bei prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas A. V. skyrė 2 metų laisvės atėmimą ir vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais visiškai sutinka ir atkreipia dėmesį, kad A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sankcija numato tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę nuo 2 iki 8 metų, todėl pirmosios instancijos teismas skirdamas A. V. minimalią laisvės atėmimo bausmę baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Bylos duomenys patvirtina, jog A. V. niekur nedirba, administracine tvarka baustas 7 kartus, ne kartą teistas, po šios nusikalstamos veikos įvykdymo buvo pasislėpęs užsienyje, ko pasėkoje buvo išduotas Europos arešto orderis. Pirmojo teistumo metu jam buvo skirtas laisvės apribojimas, kuris vėliau buvo pakeistas į arešto bausmę, kitus kartus apeliantui buvo skirtos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės, tačiau jas atlikęs A. V. ir toliau darė nusikalstamas veikas, o tai tik įrodo, kad pasirinkto gyvenimo modelio nuteistasis nekeitė. Pažymėtina ir tai, kad A. V. šią nusikalstamą veiką padarė 2019 m. sausio 16 d., tuo tarpu 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus apylinkės teismo buvo nuteistas arešto bausme taip pat už nusikalstamą veiką susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Teisėjų kolegijos vertinimu aptartų duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines A. V. nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl nenustačius jokių A. V. realių pastangų savo elgesio korekcijai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo skirta bausmė ir jos dydis yra tinkami bei motyvuoti, ir keisti ar dar labiau švelninti paskirtąją bausmę, nėra teisinio pagrindo.

8. Pagal suformuluotą apelianto prašymo esmę matyti, jog jis prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymą ar bent bausmės dalį atidėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2019 m. sausio 16 d. dar galiojo 2017 m. spalio 6 d. įstatymo redakcija, kuri nenumatė bausmės vykdymo atidėjimo už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus baudžiamojo kodekso redakcijai pakito ir BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas. Kadangi BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog švelninantis bausmę ar kitu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, todėl BK 75 straipsnio pakeitimai galioja ir asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki šio įstatymo (pakeitimų) įsigaliojimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo A. V. atžvilgiu.

9. BK 75 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taigi iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad asmeniui padariusiam sunkų nusikaltimą ir nuteistam ne didesne kaip 5 metų laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, išskyrus už BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose numatytus nusikaltimus. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad A. V. padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, patenka į BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytą XXXVII skyrių, kai dalinis bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas, A. V. prašymo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą, netenkina.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas įvertinęs tai, jog nuteistasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir byla buvo baigta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pagrįstai taikė BK 64¹straipsnį ir paskirtąją bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo už sunkaus nusikaltimo padarymą nėra aiškiai per griežta bausmė, kurią apeliacinės instancijos teismas galėtų dar labiau švelninti. Apeliantui bausmės parinkimą lėmė jo paties veiksmai, tai yra išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymas, todėl A. V. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas. Įvertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį A. V. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

11. Tačiau, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Tokiu būdu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti aplinkybę, kad A. V. laisvės atėmimo bausmę privalo atlikti pataisos namuose.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.