Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-03-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-7649-454/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-24
Bylos Nr.
2YT-7649-454/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02977-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Pareiškėjas
T. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-7649-454/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02977-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/06497, suinteresuoti asmenys antstolis Raimundas Stanislauskas, UAB „Kauno autobusai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, kuriame prašo panaikinti patvarkymą dalyje, kurioje yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; sugrąžinti nurašytas lėšas, panaikinti tokių lėšų areštą.

Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas apriboja jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, nes antstolis vykdo išieškojimą nesilaikydamas teisės normų. Pagal antstolio patvarkymą yra išieškomos visos lėšos, esančios jo sąskaitoje, nepaisant ar jos viršija MMA ar ne, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galėtų naudoti savo reikmėms.

Antstolis Raimundas Stanislauskas 2017 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymą netenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad jo kontoroje vykdomas (vykdomoji byla perimta iš antstolės G. Kunickienė) AB „Autrolis“ nutarimas Nr. 162304/2010-02-01 dėl 28,96 Eur išieškojimo iš skolininko T. B. išieškotojui UAB „Kauno autobusai“. 2017 m. vasario 6 d. antstolio kontoroje gautas skolininko T. B. skundas dėl antstolio patvarkymo. Nurodė, kad civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 str. numato, iš kokio turto išieškojimas negali būti vykdomas. Antstolė G. Kunickienė, vykdydama vykdomąjį dokumentą, 2014-04-30 išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo į Kybartų pataisos namus, tačiau piniginių lėšų iš nuteistojo nebuvo išskaičiuota, kadangi skolininkas buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus. Antstolis R. Stanislauskas 2016-07-20 išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo į Marijampolės pataisos namus. Abiejuose patvarkymuose nurodoma, vadovaujantis LR CPK 611 str., 733-743 str. daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų. Marijampolės pataisos namai iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiavo ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 48,66 Eur. Taip pat, nurodė, kad skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios priklauso skolininkui, nėra areštuotos ir jomis skolininkas gali laisvai disponuoti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Kauno autobusai“ atsiliepime į skundą nurodė, kad antstolio veiksmų teisėtumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūrai bei prašė skundą atmesti.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolės Gaivilės Kunickienės kontorai buvo pateiktas AB „Autrolis“ nutarimas Nr. 162304/2010-02-01 dėl išieškojimo iš skolininko T. B. (vykdomosios bylos l. 1). Antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą, 2014-04-30 išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo į Kybartų pataisos namus, bei areštavo skolininko sąskaitas (vykdomosios bylos l. 27, 20-22). Tačiau piniginių lėšų iš nei Kybartų pataisos namų, nei iš areštuotų sąskaitų gauta nebuvo. Antstolis Raimundas Stanislauskas, perėmęs vykdomąją bylą, 2016-07-20 į Marijampolės pataisos namus išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų (vykdomosios bylos l. 34). Reikalavimą panaikinti patvarkymą pareiškėjas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje kasacinis teismas sprendė dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo. CPK atskirai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto (CPK XLVII skyrius) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733 –743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Pagal CPK 736 str. 1 d. iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų; išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog tiek antstolė G. Kunickienė 2014 m. balandžio 30 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-3564, tiek antstolis Raimundas Stanislauskas 2016 m. liepos 20 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-75107511 nustatė, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį būtų išskaitoma 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstoliams nurodžius, kad reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kas mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies viršijančios 1 MMA ir 20 proc. nuo skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (CPK 736 str.), antstoliai laikėsi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad iš skolininko neišskaitoma 100 proc. pajamų, todėl likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad būtų priimti patvarkymai dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo asmeninėje sąskaitoje buvo ar yra piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį nėra galimas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir išsakytus motyvus konstatuotina, kad vykdymo proceso metu antstolio padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Artūras Šafronas