Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. Z. atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimo, kuriuo L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 1 dalį 2 896 Eur bauda ir kontrabandos daiktų – 202 vienetų gintaro dirbinių – konfiskavimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 30 d. L. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 4LK1008784 už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 30 d., apie 10.15 val., LK10 Nidos kelio poste vykdamas iš Rusijos Federacijos srities per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, per muitinės Nidos kelio postą maršrutiniu autobusu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paklausus, ar jis turi deklaruojamų prekių, atsakė, kad deklaruojamų prekių negabena. Atlikus bagažo patikrinimą rasti nedeklaruoti, kontrabandos būdu – išslapstyti lagamine, kuprinėje, rūbuose – gabenami įvairūs gintaro dirbiniai, iš viso 202 vnt. Bendra sulaikytų prekių vertė 3 951,71 Eur (13 644,47 Lt). Šiais savo veiksmais nedeklaruodamas ir slėpdamas prekes nuo muitinio patikrinimo L. Z. įvykdė kontrabandą, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas L. Z. teigė, kad jis tik šiek tiek supranta šnekamąją rusų kalbą, tačiau bendrauja ne rusų kalba; jo rusų kalbos žinių nepakako procesinėms teisėms įgyvendinti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad L. Z. dėl šių aplinkybių klaidintų teismą, priešingai, tokius jo teiginius patvirtina byloje esantis jo paaiškinimas, kuris surašytas iškraipytais rusų kalbos žodžiais. Ir nors byloje yra rašytinis šio paaiškinimo vertimas į lietuvių kalbą, tačiau duomenų apie vertėjo dalyvavimą surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nėra, t. y. L. Z. jam suprantama kalba nebuvo paaiškinta, kuo jis yra kaltinamas ir dėl ko traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindo teigti, kad veiksmingam administracinėn atsakomybėn traukiamo L. Z. dalyvavimui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą užtikrinti buvo būtina sudaryti jam galimybę naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog tokia galimybė jam buvo sudaryta.

Pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį kitų privalomų pateikti muitinei daiktų (šiuo atveju – gintaro dirbinių) konfiskavimas nėra privalomas, šį klausimą sprendžia teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes. Nutarime teismas nėra nurodęs jokių motyvų, kodėl šiuo konkrečiu atveju yra būtina taikyti gintaro dirbinių konfiskavimą.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Šioje byloje, kai konfiskavimas skiriamas tik kaip papildoma nuobauda, būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principo reikalavimus, kurie kildinami iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai sąlygoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Šiuo atveju L. Z. pritaikyta per griežta sankcija nustatant ir papildomą bausmę –gintaro dirbinių konfiskavimą. Tokia nuobauda neatitinka jai keliamų tikslų ir, kaip minėta, L. Z. teises suvaržo labiau negu to šiuo atveju reikia.

L. Z. įsitikinimu, svarbiausia yra tai, kad jis jokiu būdu nesiekė per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną kontrabanda gabenti gintaro dirbinių. L. Z. jokiais savo veiksmais nevengė muitinės kontrolės patikros. Gintaro dirbinius, įgytus, jo paties teigimu, kaip dovanas Kinijos Respublikoje esantiems draugams ir pažįstamiems, jis gabeno savo rankiniame bagaže, kurio niekaip nesiekė nuslėpti nuo muitinės kontrolės. Byloje kaip liudytojas apklaustas M. A. nesugebėjo aiškiai paaiškinti, kaip jis paaiškino ir paprašė L. Z. muitinės kontrolei pateikti gabenamus daiktus, nes to visų pirma turėtų būti siekiama tokio patikrinimo metu. Byloje liko nenustatyta, kaip po prašymo pateikti muitinės patikrai daiktus atsirado keleivio žodinė deklaracija, leidusi teismui teigti, kad L. Z. deklaruotinų prekių nedeklaravo. Teisme liudytojas M. A. aiškiai neparodė, kad jis gerai kalba šnekamąja rusų kalba, kad galėtų aiškiai ir sklandžiai paaiškinti Kinijos Respublikos piliečiui, ko iš jo yra prašoma. Tuo labiau, jog, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, administracinio teisės pažeidimo protokolą L. Z. išvertė žodžiu ne muitinės pareigūnas M. A., pasak jo, tiesiogiai dalyvavęs įvykių pradžioje, o kitas muitinės pareigūnas (pamainos viršininkas), kuris, pasak M. A., geriau už jį moka rusų kalbą.

Taigi nors L. Z. muitinės patikros nevengė, nesuprato, ko iš jo reikalaujama, tačiau iš karto jam buvo taikomos administracinio poveikio priemonės, o ne siekiama paaiškinti, ko iš asmens reikalaujama. L. Z. gintaro dirbinių (ne gintaro žaliavos gaminti gaminius, išimtus iš civilinės apyvartos, ar ribotos civilinės apyvartos daiktus, ne daiktus, kurių apyvartai yra reikalinga licencija) nuo muitinės kontrolės neslėpė, gabeno su savimi rankiniu bagažu, niekaip specialiai to neslėpdamas, pareigos pateikti apžiūrai nevengė. Gintaro dirbiniai buvo gabenami specialiai tam skirtame rankiniame bagaže, jokių specialių slėpimo vietų nebuvo įrengta. Todėl, L. Z. nuomone, jam negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė dėl kontrabandos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

L. Z. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskiriant pažeidėjui šio straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą – 2 896 Eur – ir konfiskuojant kontrabandos daiktus – 202 vienetus gintaro dirbinių.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje surinktų įrodymų vertinimą ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad L. Z. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 1 dalyje. Pripažindamas L. Z. kaltu, apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Nors L. Z. neigia padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, iškėlė versiją, kad neva nežinojo, jog per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną kontrabanda gabena gintaro dirbinius, kuriuos, jo teigimu, įsigijo dovanų Kinijos Respublikoje esantiems draugams ir pažįstamiems, juos gabeno savo rankiniame bagaže, kurio neslėpė nuo muitinės kontrolės, nežinojo, kad privalo šias prekes deklaruoti, be to, nesuprato muitinės pareigūnų reikalavimų, nes prastai moka rusų kalbą, tačiau tokia jo versija paneigta byloje surinktais įrodymais.

Byloje kaip liudytojo apklausto muitinės pareigūno M. A. parodymais nustatyta, kad atliekant L. Z. patikrą, pastarasis buvo informuotas rusų kalba, kad, be kitų deklaruotinų prekių, būtina deklaruoti ir gintarą. L. Z. tai suprato, nes laisvai kalbėjo rusiškai, ir teigė, kad deklaruotinų prekių neturi, tačiau patikrinus jo bagažą skirtinguose lagaminuose, kuprinėje ir jo drabužiuose buvo rasti gintaro dirbiniai. L. Z. net du kartus buvo pasiūlyta pateikti deklaruojamas prekes, tačiau net ir radus pas jį viename iš lagaminų gintaro gabaliukus, jis tvirtino, kad daugiau gintaro dirbinių neturi. Muitinės pareigūno D. T. paaiškinime nurodyta, kad surašant L. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą, šis tai daryti trukdė ir nuolatos replikavo rusų kalba. Netikėti minėtų muitinės pareigūnų paaiškinimais nėra pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad jie anksčiau pažinojo L. Z. ir būtų suinteresuoti jį neteisingai apkaltinti. Pažymėtina, kad netrukus po patikrinimo L. Z. savo pasiaiškinime rusų kalba aiškiai nurodė, kad gintaro dirbinius įsigijo Kaliningrade, juos pirko draugams dovanų, o tai, kad patikrinus vieną iš jo lagaminų jame buvo rasti gintaro gabaliukai, jis ir toliau tvirtino, kad deklaruotinų prekių neturi, rodo, kad L. Z. suprato gabenantis deklaruotinas prekes, tačiau jas sąmoningai slėpė skirtinguose lagaminuose, kuprinėje, rūbuose, taip muitinės pareigūnams apsunkindamas jų radimą.

Nors L. Z. atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog kadangi L. Z. yra Kinijos Respublikos pilietis ir nelabai gerai kalba rusiškai, todėl patikrinimo metu nesuprato, ką muitinės pareigūnai reikalauja deklaruoti, tačiau, kaip minėta, L. Z. netrukus po patikrinimo pirminiame savo pasiaiškinime rusų kalba aiškiai nurodė, kad gintaro dirbinius įsigijo Kaliningrade, juos pirko draugams dovanų. Muitinės pareigūnas M. A., apklausiamas kaip liudytojas, teisme patvirtino, kad L. Z. laisvai kalbėjo rusiškai, o muitinės pareigūno D. T. paaiškinime nurodyta, kad surašant L. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą, šis nuolatos replikavo rusų kalba. Todėl daryti prielaidas, kad L. Z. nesuprato, ko iš jo reikalauja muitinės pareigūnai bei savo pareigos gabenamus daiktus pateikti muitinės kontrolei, nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog L. Z. 2014 m. gruodžio 30 d., apie 10.15 val., vykdamas iš Rusijos Federacijos srities per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną per muitinės Nidos kelio postą maršrutiniu autobusu kontrabandos būdu gabeno nedeklaruotas prekes – 202 vienetus gintaro dirbinių, kurių vertė – 3951,71 Eur (13 644,47 Lt), tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 1 dalyje.

Pripažindamas L. Z. kaltu padarius ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesniosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog L. Z. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai visiškai paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik pažeidėjo gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Be to, L. Z. atstovo apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju L. Z. nepagrįstai buvo taikyta papildoma sankcija – gintaro dirbinių konfiskavimas. Tokia nuobauda, apelianto teigimu, neatitinka jai keliamų tikslų ir L. Z. teises suvaržo labiau negu to šiuo atveju reikia. Su tokiais apelianto argumentais sutikti negalima.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia baudą su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi papildomos nuobaudos – konfiskavimo – skyrimas priskirtas teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, diskrecijai.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo daiktų konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams.

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas klausimą dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pritaikius pažeidėjui L. Z. kontrabandos daiktų – 202 vienetų gintaro dirbinių – konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nepažeista. Tokios nuobaudos paskyrimas yra proporcinga siekiamam teisėtam tikslui kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, priemonė.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo motyvai, jog gabentos prekės buvo legaliai įsigytos ir jos nebuvo slepiamos specialiai tam tikslui įrengtose vietose, nelaikytini pakankamais daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo pažeidėjui paskirta alternatyvi papildoma administracinė nuobauda – kontrabandos daiktų konfiskavimas – yra neproporcingai didelė. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, todėl skiriama nuobauda turi sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinės teisės pažeidimas yra padaromas tyčiniais veiksmais, todėl pažeidėjas turėjo numatyti galimas savo neteisėtų veiksmų pasekmes. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą, kad būtų laikomasi įstatymų, už asmens, padariusio administracinės teisės pažeidimą, ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su administracinės teisės pažeidimo padarymu. Ta aplinkybė, kad gabentos prekės nebuvo slepiamos specialiai tam tikslui įrengtose vietose, turi reikšmę sprendžiant klausimą dėl ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti, konfiskavimo, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas transporto priemonės konfiskavimo netaikė.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų aplinkybių visumą, mano, kad kontrabandos daiktų konfiskavimas neviršija neigiamų padarinių, neišvengiamai kylančių įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 straipsnis), todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje jam suteiktus įgaliojimus konfiskuoti kontrabandos daiktus, neperžengdamas valstybei suteiktos vertinimo laisvės ribų ir laikydamasis pagrįsto proporcingumo tarp siekiamo teisėto tikslo ir taikomos priemonės, nepažeidė bendrojo intereso ir pažeidėjo nuosavybės teisių apsaugos pusiausvyros principo ir pagrįstai taikė kontrabandos daiktų – 202 vienetų gintaro dirbinių – konfiskavimą.

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nesant prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. Z. atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.