Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. A. skundą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarei A. G., V. M. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kada pareiškėja susiruošė pareikšti D. Ž. ieškinį ir teismo tvarka prisiteisti iš D. Ž. motinai negrąžintus pinigus, paaiškėjo, jog pareiškėja neturi reikalavimo teisės, kadangi paveldėjimo teisės liudijime ši turtinė teisė nenurodyta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pareiškėjos manymu tai reiškia, kad po motinos mirties priėmusi palikimą ir paveldėjusi jos materialaus turto dalį, automatiškai paveldėjo ir jos turtinę reikalavimo teisę. Todėl 2019 m. liepos mėnesį pateikė notarei A. G. prašymą išduoti man papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į M. D. M. reikalavimo teisę - teisę į grąžintinas pinigines lėšas, tačiau 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ notarė A. G. atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į reikalavimo teises į grąžintinas pinigines lėšas. Teigia, kad notarės A. G. 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

remiantis bylos, o taip Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. užvestos palikėjos M. D. M. paveldėjimo bylos duomenimis nustatyta, jog po M. D. M. mirties 2017 m. balandžio 26 d., pareiškėja kaip mirusiosios dukra ir mirusios sutuoktinis V. M. 2017 m. liepos 13 d. pateikė notarei A. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Testamentų registro duomenimis, įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų nėra. 2017 m. liepos 14 d. VĮ „Registrų centras“ įregistruotas palikimo priėmimo faktas po palikėjos M.D. M. mirties, palikimą priėmę asmenys – dukra L. A. ir sutuoktinis V. M. 2017 m. rugpjūčio 10 d. įpėdiniams išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriuo Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė A. G. patvirtino, kad V. M., sutuoktinis, paveldi ¼ dalį turto, ir L. A., duktė, paveldi ¾ dalis turto, kurio savininkė yra palikėja M. D. M. Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė A. G. 2019 m. rugpjūčio 7 d. priėmė skundžiamą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“, kuriuo atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į reikalavimo teises į grąžintinas pinigines lėšas, kylančias iš pateiktų 1996 m. gegužės 21 d. bei 1997 m. sausio 13 d. sutarčių, kurias pateikė pareiškėja L. A., nebent būtų pateiktas teismo sprendimas, patvirtinsiantis teises į aukščiau nurodytą mirusiajai galimai priklausiusį turtą.

Pareiškėja prašo panaikinti notarės A. G. 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į reikalavimo teises į grąžintinas pinigines lėšas, kylančias iš 1996 m. gegužės 21 d. ir 1997 m. sausio 13 d. sutarčių.

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2011, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į notarę dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Išnagrinėjusi pateiktus dokumentus M. D. M. turto paveldėjimo byloje dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į reikalavimo teises į grąžintinas pinigines lėšas, kylančias iš pateiktų 1996 m. gegužės 21 d. bei 1997 m. sausio 13 d. sutarčių, išdavimo notarė atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad negalima teigti, jog yra pateikti neginčijami dokumentai, besąlygiškai pagrindžiantys reikalavimo teisę apie prievolės egzistavimą. Notarės nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, jog notarei kilo abejonių dėl pateiktų dokumentų (1996 m. gegužės 21 d. bei 1997 m. sausio 13 d. sutarčių) turinio ir galimai - jų teisėtumo.

Teismui pateiktais duomenimis nustatyta, kad notarei pateiktos sutartys dėl galimai iš M. D. M. skolintų piniginių lėšų datuojamos 1996 m. gegužės 21 d. bei 1997 m. sausio 13 d., t. y. surašytos daugiau nei prieš dvidešimt metų. Be to, 1996 m. gegužės 21 d. sutartis nėra pasirašyta M. D. M. Iš šios sutarties matyti, kad nors pinigai galimai skolinami iš M. D. M., tačiau dokumente pasirašė pareiškėja L. A.

Pažymėtina ir tai, kad mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t.y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės. Šiuo konkrečiu atveju aktualu, jog pareiškėja priimdama palikimą po motinos M. D. M. mirties žinojo apie galimai egzistuojančias mirusios reikalavimo teises – teisę reikalauti iš D. Ž. grąžinti 2 605 JAV dolerių, nes 1996 m. gegužės 21 d. sutartyje pasirašė pati, tačiau kaip pati pareiškėja nurodo skunde, notarės apie tai neinformavo. Kreipdamasi į teismą su skundu pareiškėja priežasčių, kodėl šių aplinkybių nenurodė notarei dar 2017 m. priimdama palikimą po mamos mirties, taip pat nenurodė.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl notaro veiksmų ar atsisakymo juos atlikti, turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis (pvz., prašydamas atnaujinti praleistą terminą – CK 5.57 straipsnis), priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

Teismo vertinimu, skundo argumentai, jog pareiškėja neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį D. Ž. teismo tvarka, yra subjektyvūs ir teisiškai nepagrįsti. Duomenų, kad pareiškėja būtų reiškusi ieškinį ir jos ieškinį dėl negrąžintų pinigų priteisimo tuo pagrindu būtų atsisakyta priimti, nepateikta.

Notarė, spręsdama dėl tam tikrų notarinių veiksmų atlikimo, įskaitant ir papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, iš esmės nesprendžia klausimo dėl prievolės įvykdymo tinkamumo, skolos dydžio ir kitų su prievolės tinkamu įvykdymu susijusių aplinkybių. Ginčai dėl prievolės tinkamo vykdymo ar neįvykdymo yra nagrinėjami ginčo teisenos tvarka. Notarė, susipažinusi su pareiškėjos jai pateiktu prašymu išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą ir jį turinčiomis pagrįsti 1996 m. gegužės 21 d. bei 1997 m. sausio 13 d. sutartimis, sprendė, kad pareiškėjos pateikti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą. Tai sudaro pagrindą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, ką notarė ir padarė surašydama 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“, kuriame išdėstė atsisakymo priežastis bei išaiškino pareiškėjai šio atsisakymo apskundimo tvarką.

Pažymėtina, jog notaro funkcijos išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (taip pat ir papildomą) negali apsiriboti tik formalių veiksmų atlikimu, nes, kaip jau minėta, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalis.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, jog notaras nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus, t.y. notaras, nedisponuoja teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, taip pat įvertinęs įstatymo notarui suteiktas funkcijas bei kompetenciją, teismas sprendžia, kad notarė A. G. turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jai pateiktus dokumentus. Pareiškėjai pateiktas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ yra tinkamai motyvuotas ir atitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio nuostatoms.

Įvertinus išdėstytą, pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas, nustačius, kad notaras tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 443, 511 - 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos L. A. skundą dėl Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. , atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.