Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. K. (O. K.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Muitinės departamento Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atlikti veiksmus.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-2-00032-11 dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus TM 2018-07-13 sprendimu Nr. 2TR-19-0033 (b. l. 30–33) konstatavo, kad pareiškėjas, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo ir savo namų garaže laikė 2 850 pakelių cigarečių „Imperial Classic red“, paženklintų trečiųjų valstybių banderolėmis. Pareiškėjas 2018-08-17 kreipėsi į atsakovą su skundu dėl minėto Vilniaus TM 2018-07-13 sprendimo Nr. 2TR-19-0033 (b. l. 24–29). Skunde nurodė, Vilniaus TM sprendimas jam buvo įteiktas 2018-07-30, o Vilniaus TM sprendimu jam įregistruota 10 470 Eur mokestinė prievolė, kuri, jo manymu, skirta neteisėtai ir be pagrindo.

Atsakovas 2018-09-11 priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus TM 2018-07-13 sprendimo Nr. 2TR-19-0033 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį mokesčių mokėtojui (b. l. 6–7). Sprendime nurodoma, jog Vilniaus TM 2018-07-17 raštu Nr.(9.37/49)-2V-11842 sprendimą pareiškėjui išsiuntė registruotu laišku 2018-07-18. Lietuvos pašto duomenimis, siunta gavėjui buvo įteikia 2018-07-23. Sprendime pažymima, kad remiantis ant laiško voko esančiu Lietuvos pašto spaudu, pareiškėjas skundą išsiuntė tik 2018-08-20, todėl buvo praleistas MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų apskundimo terminas.

Teismas pažymi, kad skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAI; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-12) 152 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.

Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra nustatyti MAĮ 164 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad aptartomis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalies ir 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis siekiama garantuoti operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą, teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą bei užtikrinti teisinių santykių stabilumą. MAĮ nustatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama.

Vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė (MAĮ 152 straipsnio 3 dalis). Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-11-8 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010). Nepagristai atnaujinus terminus, gali būti pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, o nepagrįstai atsisakius terminą atnaujinti, gali būti užkirstas kelias į teisminę gynybą.

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pvz., sunki fizinio asmens liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2010-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, 2007-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-573/2007). Kaip minėta, vadovaujantis LVAT praktika, pripažindama termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodytų kriterijų taikymas ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai (žr., pvz., LVAT 2011-07-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2218/2011).

Pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs, jog MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (žr., pvz., 2011-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-422/2011, 2012-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012, 2017-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017 ir kt.).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-16 nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; 2006-06-02 nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006; 2006-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad 2018-07-18 Vilniaus TM sprendimas Nr. 2TR-19-0033 buvo išsiųstas pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini) (siuntos brūkšninio kodo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40). Pareiškėjui siunta buvo įteikta 2018-07-23 (b. l. 38). Pareiškėjas skunde nurodė, jog mano, kad atsakovė painioja Vilniaus TM sprendimus Nr. 2TR-19-0033 ir Nr. 2TR-19-0034. Tačiau iš į bylą pateiktų duomenų (b. l. 51, 57) matyti, kad sprendimo Nr. 2TR-19-0034 siuntos brūkšninio kodo Nr. (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas pareiškėjui buvo išsiustas 2018-07-19, o įtektas – 2018-07-21. Neregistruotais laiškais pareiškėjui buvo išsiusti Vilniaus TM sprendimai Nr. 10000411324 (2018-07-23) ir Nr. 10000411539 (2018-07-25) (b. l. 58–60, 61–63). Todėl atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, kad Sprendimas jam įteiktas pavėluotai ir netinkamai.

Kadangi nustatyta, kad pareiškėjui 2018-07-13 Vilniaus TM sprendimas Nr. 2TR-19-0033 įteiktas 2018-07-23, galimybę skųsti sprendimą jis turėjo per 20 dienų nuo įteikimo dienos, taigi paskutinė skundo Muitinės departamentui pateikimo diena buvo 2017-08-12, kadangi ši diena buvo poilsio diena, paskutinė diena skundui pateikti persikėlė į 2018-08-14 (MAĮ 152 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas skundą Muitinės departamentui išsiuntė tik 2018-08-20, taigi praleido terminą Vilniaus TM sprendimui apskųsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę apskųsti Vilniaus TM 2018-07-13 sprendimą, teikdamas skundą dėl šio sprendimo panaikinimo ir praleidęs įstatyme numatytą terminą, galėjo teikti prašymą dėl termino atnaujinimo, tačiau šia teise nepasinaudojo, o vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 5 dalimi, jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Vilniaus TM sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys laikytinos subjektyvaus pobūdžio. Taigi Muitinės departamentas pagrįstai laikė nepaduotu pareiškėjo skundą dėl Vilniaus TM 2018-07-13 sprendimo ir grąžino šį skundą pareiškėjui.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Muitinės departamento 2018-07-13 Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, o jo naikinti teismas neturi pagrindo. Kadangi ginčijamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, atmestinas išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus TM 2018-07-13 sprendimo Nr. 2TR-19-0033 priėmimo. Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo O. K. (O. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.