- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- A15.-987-903/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00825-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S. (R. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. (R. S.) 2020 m. liepos 15 d. 15.35 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 226 punktų reikalavimus, vairavo be privalomosios techninės apžiūros automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,64 prom. ± 0,01%), bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. S. prisipažino vairavęs be privalomosios techninės apžiūros automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, t .y. atsidaužęs į jau stovėjusį automobilį, tačiau neigė vairavęs neblaivus. Paaiškino, kad jis tik per pietus apie 15.00 val. buvo išgėręs vieną bokalą alaus, todėl jis negalėjo būti tokio neblaivumo laipsnio kaip nustatė policijos pareigūnai. Jis nuvažiavo į ligoninę, ten jam buvo nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis, taip pat buvo paimtas kraujas ir ištirtas, tyrimo rezultatas - irgi mažesnis neblaivumo laipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
be R. S. prisipažinimo jo kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nors R. S. bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, t. y. jog vairavo automobilį būdamas neblaivus (0,64 prom. ± 0,01%), teismo nuomone, tokia jo versija yra paneigta 2020 m. liepos 15 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 31-ANR_P-3940-2020, policijos pareigūno A. P. 2020 m. liepos 15 d. tarnybiniu pranešimu, liudytojo K. B. 2020 m. liepos 15 d. paaiškinimu, Eismo įvykio schema bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis R. S. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARKA-0043“ rodmenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, alkotesterio atminties duomenų bei registracijos žurnalo matyti, jog R. S. 2020 m. liepos 15 d. 16.11 val. nustatytas 0,63 promilės ± 0,01%, girtumas. Iš R. S. į bylą pateikto Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad aparatu „Drager Alcotest 5510“ R. S. 18.05 val. iškvepiamame ore yra 0,16 promilės alkoholio, 18.12 val. – 0,15 promilės alkoholio (29 b. l.), o iš 2020 m. liepos 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3894/2020(01) matyti, jog atlikus kraujo, kuris buvo paimtas 2020 m. liepos 15 d. 18.05 val., tyrimą, R. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,15 promilės etilo alkoholio. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-534-255/2014 turinio matyti, kad ekspertas savo išvadoje be kita ko nurodė, kad per 1,5 val. alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje vidutiniškai sumažėja 0,23‰ (promilės), o daugiausiai gali sumažėti 0,3‰ (promilės). Esant išdėstytam, teismo nuomone, minėta specialisto išvada patvirtina tik tokias aplinkybes, kad alkoholio kiekis buvo būtent toks tik atliekant medicininį patikrinimą (praėjus maždaug 1.56 val. nuo pažeidimo fiksavimo), tačiau nepaneigia to, kad R. S. buvo neblaivus atliekant jo neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnams 2020 m. liepos 15 d. 16.11 val.
Teismo posėdžio metu R. S. patvirtino, kad pūtė į alkotesterį, buvo uždėtas naujas antgalis, alkotesterio parodymai buvo parodyti. Pažymėtina, jog asmens blaivumo faktas svarbus vairuotojo sustabdymo momentu, o ne praėjus maždaug dviem valandom nuo pažeidimo fiksavimo. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl R. S. atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.
Taigi nekyla abejonių, jog R. S. 2020 m. liepos 15 d. 15.35 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 226 punktų reikalavimus, vairavo be privalomosios techninės apžiūros automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,64 prom. ± 0,01%), bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, sudėtį - transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimas, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėtį - neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą).
R. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros bei būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį bei apgadino kito asmens automobilį, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, anksčiau baustas už kitokio pobūdžio KET pažeidimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Tokiu būdu teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad R. S. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti jam paskyrus ANK 415 straipsnio 2 dalies, 423 straipsnio 3 dalies sankcijų minimumą atitinkančias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. S. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytų dydžių minimumą atitinkančiam terminui.
Nors ANK 423 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, tačiau šiuo atveju automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas-savininkas yra R. S., konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš R. S. (ANK 29 straipsnio 5 dalis) netaikytinas, kadangi, teismo nuomone, gan didelės baudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas bus pakankamos priemonės, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų naujų administracinių nusižengimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 415 straipsnio 2 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
R. S. (R. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą
R. S. (R. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. S. (R. S.) paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.
Išaiškinti R. S. (R. S.), kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20119277075, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.