Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu T. M. paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, prieš tai ją pakeitus pagal BK 65 straipsnio taisykles, ir T. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas T. M. pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. baudžiamąjį įsakymą atliktas bausmės laikas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. M. ir N. M., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 14 d. 19.30 iki 2022 m. sausio 16 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, įgijo turtą ir jį realizavo, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent: laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 14 d., 19.30 iki 2022 m. sausio 15 d., 19.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, iš N. M. ir R. M. įgijo jų 2022 m. sausio 14 d. iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) pagrobtus: 233,81 Eur vertės monitorių „(duomenys neskelbtini)“, 412,00 Eur vertės stacionarų kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, 5,88 Eur vertės kompiuterinę pelę, 11,79 Eur vertės klaviatūrą, dvi (2 vnt.) garso kolonėles bendros 4,36 Eur vertės bei iš lopšelio -darželio „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobtą 550 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI 1:(duomenys neskelbtini) ir IMEI2: (duomenys neskelbtini), be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų, už aiškiai realios turto vertės neatitinkančią sumą ir kitų įgijimo aplinkybių suprasdamas nusikalstamą turto gavimo būdą. Po to, 2022 m. sausio 16 d. žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, jį realizavo, tai yra 2022 m. sausio 16 d. monitorių „(duomenys neskelbtini)“, stacionarų kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, kompiuterinę pelę, klaviatūrą, dvi (2 vnt.) garso kolonėles užstatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lombarde, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suteikusiame jam paskolą, o mobiliojo ryšio telefoną pardavė B. P..

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. T. M. pateiktu apeliaciniu skundu prašo iš naujo peržiūrėti jo bylą ir sušvelninti paskirtą bausmę, nes ji yra per griežta. Aiškina, jog nežinojo, kad jo nusipirktas telefonas yra vogtas, todėl savo kaltę pripažino iš dalies. Jo suradimo procesui netrukdė, apklausos metu tyrėjams nurodė iš ko pirko telefoną, kam jį pardavė, jo gyvenamąją vietą ir darbovietę. Mano, kad šiais veiksmais padėjo surasti telefoną.

3. Teismo posėdyje T. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl BK 189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo

6. Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje.

7. T. M. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 14 d., 19.30 iki 2022 m. sausio 15 d., 19.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, iš N. M. ir R. M. įgijo jų 2022 m. sausio 14 d. iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) pagrobtus: 233,81 Eur vertės monitorių „(duomenys neskelbtini)“, 412,00 Eur vertės stacionarų kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, 5,88 Eur vertės kompiuterinę pelę, 11,79 Eur vertės klaviatūrą, dvi (2 vnt.) garso kolonėles bendros 4,36 Eur vertės bei iš lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobtą 550 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI 1:(duomenys neskelbtini) ir IMEI2: (duomenys neskelbtini), be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų, už aiškiai realios turto vertės neatitinkančią sumą ir kitų įgijimo aplinkybių suprasdamas nusikalstamą turto gavimo būdą. Po to, 2022 m. sausio 16 d., žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, jį realizavo, tai yra 2022 m. sausio 16 d. monitorių „(duomenys neskelbtini)“, stacionarų kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, kompiuterinę pelę, klaviatūrą, dvi (2 vnt.) garso kolonėles užstatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lombarde, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suteikusiame jam paskolą, o mobiliojo ryšio telefoną pardavė B. P..

8. T. M. pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės neginčija savo kaltės dėl BK 189 straipsnio 1 dalyje padarymo, tačiau nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe dėl mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, IMEI 1:(duomenys neskelbtini) ir IMEI 2: (duomenys neskelbtini) įgijimo, aiškina, kad nežinojo, kad jis yra vogtas. Teisėjų kolegija šiuos jo argumentus vertina tik kaip jo pasirinktą gynybos būdą ir atmeta, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.

9. Ikiteisminiame tyrime apklausti N. M. ir R. M. patvirtino, kad iš lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“ patalpų pavogtą telefoną bei turėtą vogtą kompiuterį ir jo priedus pardavė T. M. už 20 Eur. Šios aplinkybės neneigia ir pats T. M., kuris papildomai nurodė, kad N. ir R. M. dar davė 3-4 Eur už taksi paslaugas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog įgydamas aptariamą mobiliojo ryšio telefoną T. M. suprato, kad jis yra pavogtas. Nėra duomenų, kad T. M. būtų teiravęsis iš kur N. ir R. M. gavo tą telefoną ir kam jis priklausė. Taip pat jam nekilo klausimų, kodėl telefonas ir kiti kartu parduodami daiktai – kompiuteris ir jo priedai, jam parduodami už tokią mažą ir aiškiai realios vertės neatitinkančią pinigų sumą. Jis tiesiog sutiko su pasiūlymu juos įsigyti už 20 Eur ir taksi paslaugas. Įgyjamas telefonas buvo be jokių dokumentų, gamyklinės dėžutės, pakrovėjo. Be to, T. M. negalėjo nežinoti, kad R. ir N. M. turi reikalų su policija, o kiti iš jų įgyjami daiktai taip pat yra vogti. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad T. M. suvokė, jog įsigyjamas mobiliojo ryšio telefonas į R. ir N. M. rankas pateko neteisėtais būdais ir jis to nepaisė. Be kita ko, T. M. patvirtino, kad po telefono įgijimo, jam nepavykus prisijungti prie „(duomenys neskelbtini)“ paskyros, kadangi buvo prašoma prijungti ankstesnio naudojo paskyrą, jau prieš tai buvusios prijungtos, jis kalbėjosi su R. M., kuris nurodė, kad telefonas yra vogtas. Nepaisant šios aplinkybės, T. M., kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ir toliau aktyviai veikė – minėtą mobiliojo ryšio telefoną realizavo – pardavė B. P., pas kurį jis ir buvo rastas. Parduodamas telefoną B. P. už 20 Eur, jam sakė, kad telefonas tikrai nevogtas, yra jo draugės, o užblokuotas dėl to, kad ji pamiršo atrakinimo kodą.

10. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pripažinta, kad T. M. įgijo ir realizavo 550 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI 1:(duomenys neskelbtini) ir IMEI2: (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu.

11. Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 priimti BK pakeitimai ir papildymai, įsigalioję 2023 m. birželio 1 d., nuteistojo T. M. veikos kvalifikacijai, jo teisinei padėčiai ir atsakomybei įtakos neturi, todėl nėra priežasčių šioje byloje juos taikyti.

Dėl T. M. paskirtos bausmės

12. BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Pirmosios instancijos teismas T. M. už šio nusikaltimo padarymą skyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu T. M. paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir T. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas T. M. teisingai parinko ir paskyrė bausmę, nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti T. M. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

14. T. M. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Nei lengvinančių, nei sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nustatyta nebuvo. Jis ankščiau teistas, turi neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, buvo eilę kartų baustas administracine tvarka, niekur nedirba ir nesimoko. Ankstesniais nuosprendžiais T. M. buvo taikytos švelnesnės, su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau nepaisė įstatymų, darė nusikalstamas veikas.

15. Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus tikslus už padarytą BK 189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, įmanoma pasiekti T. M. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis būtų mažesnis už sankcijos vidurkį. Pažeidimų, paskirtą bausmę bendrinant su 2022 m. gruodžio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu T. M. paskirta bausme, nenustatyta. Tiek už aptariamą jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta.

16. Įvertinus byloje esančius T. M. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, matyti, kad jis apklausos metu nurodė iš ko nusipirko mobiliojo ryšio telefoną, taip pat kam jį pardavė. Tačiau to pripažinti jo atsakomybe lengvinančią aplinkybe, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, jei teismas nustato dvi faktines aplinkybes, t.y. kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenims. Nagrinėjamu atveju T. M. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino tik iš dalies, ginčijo aplinkybę, susijusią su minėto mobiliojo ryšio telefono įgijimu, taigi nesant visų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų, ši lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota.

Dėl proceso išlaidų

17. 2023 m. birželio 14 d. Panevėžio apygardos teisme, jau po įvykusio bylos nagrinėjimo, buvo gauta 2023 m. birželio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Joje nurodoma, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą T. M. teikė advokatas A. Šukaitis ir jo gynybos išlaidos sudaro 231,67 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai. BPK nuostatos reglamentuoja, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams sudaryta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, tokiu būdu užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant jų priteisimo klausimą, nuteistajam būtų užkirstas kelias pateikti duomenis, sudarančius pagrindą spręsti apie jo turtinę padėtį, bei išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatyme suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisių bei teisėtų lūkesčių į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Šiuo atveju tarnybai pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant T. M. apeliacinės instancijos teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, šią jai deleguotą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku. Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo, apeliacinės instancijos teismui priimant šią nutartį, nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.