Kauno apygardos teismo nutartis

2021-01-28 · Civilinė byla Nr. e2A-67-230/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-28
Bylos Nr.
e2A-67-230/2021
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00476-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Marius Bartninkas, Dalė Burdulienė
Ieškovas
PlusPlus Capital AS
Atsakovas
E. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-67-230/2021Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00476-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė PlusPlus Capital AS ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo E. J. 3 814,23 Eur negrąžintą kreditą, 189,46 Eur sutarties sudarymo mokestį, 24,27 Eur sutarties administravimo mokestį, 815,28 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, 17 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 3 814,23 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 17 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2024 m. sausio 15 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas E. J. su Bigbank AS filialu sudarė sutartį Nr. 1844856/96pa, pagal kurią bankas suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų bankui, bankas su atsakovu sudarytą sutartį 2019 m. liepos 1 d. nutraukė. 2018 m. lapkričio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp banko ir ieškovės PlusPlus Capital AS, visos iš sutarties kylančios reikalavimo teisės (įskaitant, bet neapsiribojant teise į palūkanas bei netesybas) į atsakovą 2019 m. liepos 8 d. buvo perleistos ieškovei. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Atsakovas savo įsiskolinimo nepadengė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei PlusPlus Capital AS iš atsakovo E. J. 3 814,23 Eur negrąžintą kreditą, 189,46 Eur sutarties sudarymo mokestį, 24,27 Eur sutarties administravimo mokestį, 202,39 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,83 Eur žyminį mokestį, kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus Bigbank AS filialo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1844856/96pa, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 6 622,17 Eur kredito suma. Atsakovas sutartimi įsipareigojo pasinaudoti kreditu ir per nustatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovas savo prievolių pagal sutartį tinkamai neįvykdė, todėl 2019 m. liepos 1 d. pradinis kreditorius vienašališkai sutartį nutraukė. 2018 m. lapkričio 8 d. periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu pradinis kreditorius 2019 m. liepos 8 d. perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą PlusPlus Capital AS. Kadangi atsakovas sutartyje nurodytu laiku ieškovei negrąžino suteikto kredito ir nesumokėjo palūkanų, tai ieškovės reikalavimai dėl 3 814,23 Eur negrąžinto kredito sumos, 189,46 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 24,27 Eur sutarties administravimo mokesčio, laikytini pagrįstais ir tenkinami.

5. Teismas pažymėjo, kad pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą dar 2019 m. liepos 1 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, kadangi nepateikti duomenys, jog ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad atsakovas tinkamai įvykdys sutartines prievoles: kaip suteikdama kreditą ieškovė įvertino atsakovo kreditingumą, ar elgėsi protingai, sąžiningai aiškindama sutarties sąlygas ir t. t. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina 202,39 Eur pelno (mokėjimo) palūkanos, o dėl 612,89 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

6. Teismo vertinimu, iš ieškinio ir sutarties turinio, darytina išvada, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 17 proc. metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, kaip matyti iš naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįsto ir tikėtino. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis reikalavimas atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė PlusPlus Capital AS prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą už akių ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, nors ir pripažinęs ieškovės teisę į negautų pajamų atlyginimą, laikė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų fakto bei dydžio, todėl ieškinį tenkino tik iš dalies, tačiau tokios teismo išvados visiškai nepagrįstos. Tarp pradinio kreditoriaus Bigbank AS Lietuvos filialo, kurio teisių perėmėja yra ieškovė, ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas sutartyje sulygto dydžio kreditas, o atsakovas prisiėmė įsipareigojimą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti gautą kreditą bei sumokėti kitas sutartyje numatytas įmokas, tame tarpe ir pagrindinėse kredito sutarties sąlygose šalių sulygtas 17 proc. dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžinto kredito sumos likučio.

1.2. Byloje nėra nustatyta, kad pradinio kreditoriaus Bigbank AS Lietuvos filialo, kurio teisių perėmėja yra ieškovė, ir atsakovo sudaryta kredito sutartis ar atskiros jos nuostatos, tame tarpe ir nuostata dėl 17 proc. dydžio metinių palūkanų, apskaičiuotų nuo negrąžintos kredito sumos likučio, mokėjimo kreditoriui, prieštarautų kokioms nors imperatyvioms įstatymo normoms ar būtų nesąžiningos kurios nors iš šalių atžvilgiu.

1.3. Šiuo atveju egzistuoja visi kriterijai, būtini negautų pajamų atsiradimo faktui konstatuoti, t. y. teisėtai sudarant kredito sutartį kreditorius pagrįstai, realiai ir nehipotetiškai numatė ne tik atgauti kreditą, bet ir gauti sutartyje sulygtas pajamas (pelno palūkanas), kas ir būtų įvykę, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus (mokėjęs sutarties grafike numatytas įmokas). Tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (sutartinių įsipareigojimo nesilaikymo) kredito sutartis buvo nutraukta ir kreditorius iki šiol nėra gavęs iš skolininko to, ko pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal kredito sutartį. Ta aplinkybė, kad po sutarties nutraukimo iš jo kylančias reikalavimo teises į atsakovą pradinis kreditorius perleido ieškovei, neturi jokios įtakos atsakovo civilinei atsakomybei ar jos apimčiai.

1.4. Kada atsakovas įvykdys savo sutartines prievoles (ir ar apskritai jas įvykdys) ieškovei nėra žinoma, todėl tiek pateikiant ieškinį, tiek ir šiuo metu nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius ieškovė patirs ateityje. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės negautoms pajamoms kompensuoti ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas priteisti 17 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. birželio 17 d.) iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2024 m. sausio 15 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

8. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi pasiūlė ieškovei PlusPlus Capital AS ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 22 d. pateikti teismui papildomus įrodymus (duomenis) ir su tuo susijusius rašytinius paaiškinimus.

9. Ieškovė PlusPlus Capital AS 2021 m. sausio 22 d. pateikė teismui duomenis apie atsakovo atliktus mokėjimus (įmokas) pagal vartojimo kredito sutartį, mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2019 m. liepos 1 d.), paskaičiavimą, negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. liepos 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 15 d.), paskaičiavimą.

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai yra aktualūs sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus, atsakovas turėjo galimybę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl šių pateiktų naujų įrodymų, minėtų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertina spręsdamas ginčo klausimą.

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinis kreditorius Bigbank AS filialas ir atsakovas E. J. 2018 m. gruodžio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1844856/96pa, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4 000 Eur dydžio vartojimo kreditas 61 mėnesio terminui, atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 006,17 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 17 proc.), 196 Eur sutarties sudarymo mokestį, 420 Eur administravimo mokestį iki 2024 m. sausio 15 d. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to pradinis kreditorius 2019 m. liepos 1 d. vienašališkai sutartį nutraukė. 2018 m. lapkričio 8 d. periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu pradinis kreditorius 2019 m. liepos 8 d. perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovei PlusPlus Capital AS. Duomenų, kad atsakovas po sutarties nutraukimo ar reikalavimo teisės perleidimo būtų atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi/ieškove, byloje nėra.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo E. J. 3 814,23 Eur negrąžintą kreditą, 189,46 Eur sutarties sudarymo mokestį, 24,27 Eur administravimo mokestį, 202,39 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (iki 2019 m. liepos 8 d., t. y. iki reikalavimo perleidimo dienos), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,83 Eur žyminį mokestį, kitą ieškinio dalį atmetė.

15. Apeliaciniu skundu ieškovė PlusPlus Capital AS nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 612,89 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo reikalavimo perleidimo dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 17 d.) ir 17 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 814,23 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 15 d.).

16. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

17. Kaip jau nustatyta iš bylos duomenų, pradinis kreditorius Bigbank AS filialas 2019 m. liepos 1 d. sutartį su atsakovu E. J. nutraukė, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau, akcentuotina, kad šios nutarties 16 pastraipoje aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės PlusPlus Capital AS reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 17 proc. sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo reikalavimo perleidimo dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 15 d.), t. y. negautų pelno palūkanų forma, atmetė, motyvuodamas tuo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 naujai suformuotą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento, o ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

19. Apeliantės PlusPlus Capital AS nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. sausio 15 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. sausio 15 d.

20. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas E. J. pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2019 m. liepos 1 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

24. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad faktas, jog pradinis kreditorius už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinęs atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukęs vartojimo kredito sutartį, tačiau neatgavęs nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė ieškovė, negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 61 mėnesio laikotarpiui suteikiama už 17 proc. metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 2 006,17 Eur. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, kad ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2024 m. sausio 15 d.).

26. Pagal apeliantės PlusPlus Capital AS į bylą pateiktus 2021 m. sausio 22 d. rašytinius paaiškinimus ir papildomus duomenis, ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2019 m. liepos 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. sausio 15 d.) sudaro 1 660,65 Eur (2 006,17 Eur (paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma) – 154,28 Eur (atsakovo sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma) – 191,24 Eur (mokėjimo (pelno) palūkanų suma už laikotarpį iki sutarties nutraukimo). Apeliantė klaidingai nurodo, kad jos negautos pajamos (už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 15 d.) sudaro 1 662,44 Eur, kadangi atsakovas iš viso sumokėjo 154,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, o už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. liepos 1 d. turėjo sumokėti 191,24 Eur (55,45 Eur + 54,82 Eur + 54,19 Eur + 26,78 Eur (53,55 Eur / 28 dienų x 14 dienų)), todėl likusi negautų pajamų suma sudaro 1 660,65 Eur. Kita šalis (atsakovas) nepateikė savo atsikirtimų dėl ieškovės skaičiavimų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

27. Nors ieškovė byloje ir nurodo negautų pajamų konkrečią sumą, tačiau tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde prašo priteisti 17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 814,23 Eur) nuo 2020 m. birželio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 15 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (3 814,23 Eur), negautų pajamų suma ženkliai viršytų (nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos sudarytų 2 953,02 Eur (1 659 dienos x 1,78 Eur/dieną (648,42 Eur/metus)) nurodytą 1 660,65 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2024 m. sausio 15 d.). Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję bendros 2 006,17 Eur sumos. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

28. Taigi atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 15 d.), galėjo tikėtis gauti 17 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2019 m. liepos 1 d. – 3 825,36 Eur; 2019 m. liepos 15 d. – 3 780,14 Eur; 2019 m. rugpjūčio 16 d. – 3 734,28 Eur; 2019 m. rugsėjo 16 d. – 3 687,77 Eur; 2019 m. spalio 15 d. – 3 640,60 Eur; 2019 m. lapkričio 15 d. – 3 592,77 Eur; 2019 m. gruodžio 16 d. – 3 544,26; 2020 m. sausio 15 d. – 3 495,06 Eur; 2020 m. vasario 17 d. – 3 445,16 Eur; 2020 m. kovo 16 d. – 3 394,56 Eur; 2020 m. balandžio 15 d. – 3 343,24 Eur; 2020 m. gegužės 15 d. – 3 291,19 Eur; 2020 m. birželio 15 d. – 3 238,41 Eur; 2020 m. liepos 15 d. – 3 184,88 Eur; 2020 m. rugpjūčio 17 d. – 3 130,59 Eur; 2020 m. rugsėjo 15 d. – 3 075,53 Eur; 2020 m. spalio 15 d. – 3 019,69 Eur; 2020 m. lapkričio 16 d. – 2 963,06 Eur; 2020 m. gruodžio 15 d. – 2 905,63 Eur; 2021 m. sausio 15 d. – 2 847,38 Eur; 2021 m. vasario 15 d. – 2 788,31 Eur; 2021 m. kovo 15 d. – 2 728,40 Eur; 2021 m. balandžio 15 d. – 2 667,64 Eur; 2021 m. gegužės 17 d. – 2 606,02 Eur; 2021 m. birželio 15 d. – 2 543,53 Eur; 2021 m. liepos 15 d. – 2 480,15 Eur; 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 2 415,88 Eur; 2021 m. rugsėjo 15 d. – 2 350,69 Eur; 2021 m. spalio 15 d. – 2 284,58 Eur; 2021 m. lapkričio 15 d. – 2 217,53 Eur; 2021 m. gruodžio 15 d. – 2 149,54 Eur; 2022 m. sausio 17 d. – 2 080,58 Eur; 2022 m. vasario 15 d. – 2 010,64 Eur; 2022 m. kovo 15 d. – 1 939,71 Eur; 2022 m. balandžio 15 d. – 1 867,78 Eur; 2022 m. gegužės 16 d. – 1 794,83 Eur; 2022 m. birželio 15 d. – 1 720,85 Eur; 2022 m. liepos 15 d. – 1 645,82 Eur; 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 1 569,73 Eur; 2022 m. rugsėjo 15 d. – 1 492,56 Eur; 2022 m. spalio 17 d. – 1 414,29 Eur; 2022 m. lapkričio 15 d. – 1 334,92 Eur; 2022 m. gruodžio 15 d. – 1 254,42 Eur; 2023 m. sausio 16 d. – 1 172,78 Eur; 2023 m. vasario 15 d. – 1 089,98 Eur; 2023 m. kovo 15 d. – 1 006,01 Eur; 2023 m. balandžio 17 d. – 920,85 Eur; 2023 m. gegužės 15 d. – 834,49 Eur; 2023 m. birželio 15 d. – 746,90 Eur; 2023 m. liepos 17 d. – 658,07 Eur; 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 567,98 Eur; 2023 m. rugsėjo 15 d. – 476,62 Eur; 2023 m. spalio 16 d. – 383,96 Eur; 2023 m. lapkričio 15 d. – 289,99 Eur; 2023 m. gruodžio 15 d. – 194,69 Eur; 2024 m. sausio 15 d. – 98,04 Eur), kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. sausio 15 d.) negali viršyti 1 660,65 Eur sumos.

29. Ieškovei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. liepos 1 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. sausio 28 d.), kuri sudaro 886,74 Eur (26,77 Eur (53,55 Eur / 28 dienų x 14 dienų) + 52,90 Eur + 52,24 Eur + 51,58 Eur + 50,90 Eur + 50,21 Eur + 49,51 Eur + 48,81 Eur + 48,09 Eur + 47,36 Eur + 46,63 Eur + 45,88 Eur + 45,12 Eur + 44,35 Eur + 43,57 Eur + 42,78 Eur + 41,98 Eur + 41,16 Eur + 40,34 Eur + 16,56 Eur (39,50 Eur / 31 dienos x 13 dienų)), taip pat 17 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 15 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 28 pastraipoje. Atitinkamai patikslintina ieškovei iš atsakovo priteistina mokėjimo (pelno) palūkanų suma, t. y. ne 202,39 Eur, o 191,24 Eur (už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, o ne iki reikalavimo perleidimo dienos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 109 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 82 proc. (7 169,70 Eur (bendra ginčo suma: 3 814,23 + 189,46 + 24,27 + 815,28 + 2 326,46), 5 879,85 Eur (patenkintų reikalavimų suma: 3 814,23 + 189,46 + 24,27 + 191,24 + 1 660,65)). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistinos 89,38 Eur (109 Eur x 82 proc.) bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis).

33. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 56,50 proc. (2 939,35 Eur (bendra ginčo suma: 612,89 + 2 326,46), 1 660,65 Eur (patenkintų reikalavimų suma: 1 660,65)), ieškovei priteistina 8,48 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (15 Eur x 56,50 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo už akių dalis, kuriomis atmestas ieškovės PlusPlus Capital AS reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo ir priteistos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti ieškovei PlusPlus Capital AS (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovo E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 191,24 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą ir 24 euro centus) mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (2019 m. liepos 1 d.), 886,74 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 74 euro centus) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. liepos 1 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. sausio 28 d.).

Priteisti ieškovei PlusPlus Capital AS (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovo E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 15 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio 28 d. – 2 847,38 Eur; 2021 m. vasario 15 d. – 2 788,31 Eur; 2021 m. kovo 15 d. – 2 728,40 Eur; 2021 m. balandžio 15 d. – 2 667,64 Eur; 2021 m. gegužės 17 d. – 2 606,02 Eur; 2021 m. birželio 15 d. – 2 543,53 Eur; 2021 m. liepos 15 d. – 2 480,15 Eur; 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 2 415,88 Eur; 2021 m. rugsėjo 15 d. – 2 350,69 Eur; 2021 m. spalio 15 d. – 2 284,58 Eur; 2021 m. lapkričio 15 d. – 2 217,53 Eur; 2021 m. gruodžio 15 d. – 2 149,54 Eur; 2022 m. sausio 17 d. – 2 080,58 Eur; 2022 m. vasario 15 d. – 2 010,64 Eur; 2022 m. kovo 15 d. – 1 939,71 Eur; 2022 m. balandžio 15 d. – 1 867,78 Eur; 2022 m. gegužės 16 d. – 1 794,83 Eur; 2022 m. birželio 15 d. – 1 720,85 Eur; 2022 m. liepos 15 d. – 1 645,82 Eur; 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 1 569,73 Eur; 2022 m. rugsėjo 15 d. – 1 492,56 Eur; 2022 m. spalio 17 d. – 1 414,29 Eur; 2022 m. lapkričio 15 d. – 1 334,92 Eur; 2022 m. gruodžio 15 d. – 1 254,42 Eur; 2023 m. sausio 16 d. – 1 172,78 Eur; 2023 m. vasario 15 d. – 1 089,98 Eur; 2023 m. kovo 15 d. – 1 006,01 Eur; 2023 m. balandžio 17 d. – 920,85 Eur; 2023 m. gegužės 15 d. – 834,49 Eur; 2023 m. birželio 15 d. – 746,90 Eur; 2023 m. liepos 17 d. – 658,07 Eur; 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 567,98 Eur; 2023 m. rugsėjo 15 d. – 476,62 Eur; 2023 m. spalio 16 d. – 383,96 Eur; 2023 m. lapkričio 15 d. – 289,99 Eur; 2023 m. gruodžio 15 d. – 194,69 Eur; 2024 m. sausio 15 d. – 98,04 Eur).

Priteisti ieškovei PlusPlus Capital AS (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovo E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 89,38 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei PlusPlus Capital AS (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovo E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,48 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasDalė BurdulienėNijolia Indreikienė