Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-830-803/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-05
Bylos Nr.: e2A-830-803/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05899-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos
Atsakovas: Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-830-803/2020Teisminio proceso Nr.

2-68-3-05899-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato žalos atlyginimą dėl atsakovo prievolės išskaičiuoti iš darbuotojų darbo užmokesčio profesinės sąjungos nario mokestį nevykdymo. 2019 m. birželio 5 d. patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad prašomų priteisti nuostolių suma sudaro 13638,35 EUR.

2. Ieškovė paaiškino, kad didžioji dalis, t. y. daugiau nei 50 proc., profesinės sąjungos narių yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Kiekvienas asmuo, norintis stoti į profesinę sąjungą, pildo prašymą įstoti į profesinę sąjungą bei pildo prašymą darbdaviui, kad iš jo darbo užmokesčio būtų išskaičiuojamas profesinės sąjungos nario mokestis ir pervedamas tiesiai į profesinės sąjungos sąskaitą banke. Ieškovės teigimu, visus prašymus išskaičiuoti nario mokestį iš darbo užmokesčio ieškovė pateikė atsakovui. Iki 2019 m. vasario mėnesio atsakovas pervesdavo visų pas atsakovą dirbančių profesinės sąjungos narių nario mokestį. Tuo tarpu 2019 m. vasario 14 d. atsakovas pervedė tik 2002,28 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. sausio mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. kovo 13 d. – 2936,81 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. vasario mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. balandžio 9 d. – 4178,68 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. kovo mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. gegužės 14 d. – 4754,32 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. balandžio mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio. Atsakovas, neteisėtai nepervesdamas dalies profesinės sąjungos narių nario mokesčio ieškovei padarė žalą (negautos pajamos), todėl profesinės sąjungos narių nario mokesčio dalis yra priteistina iš atsakovo.

3. Ieškovės nuomone, darbuotojo prašymo darbdaviui išskaičiuoti iš darbo užmokesčio ir pervesti profesinei sąjungai nario mokestį laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai. Reikalauti vykdyti prievolę turi teisę tiek sutarties šalis, tiek asmuo, kurio naudai sudaryta sutartis. Ieškovės žiniomis, atsakovas 2019 metais negavo iš profesinės sąjungos narių jokių pareiškimų ar prašymų, kad profesinės sąjungos nario mokestis nebebūtų išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio ir pervedamas į profesinės sąjungos sąskaitą, todėl galima konstatuoti, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė savo pareigos, numatytos Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje.

4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad darbuotojai nebuvo pateikę darbdaviui prašymo išskaičiuoti iš jų darbo užmokesčio profesinės sąjungos nario mokestį. Atsakovo teigimu, profesinės sąjungos pateiktų narių sąrašų ir profesinės sąjungos narių prašymų dėl įstojimo į profesinę sąjungą nepakanka darbdaviui vykdyti nario mokesčio išskaičiavimą iš darbo užmokesčio. Atsakovas 2018 m. spalio 29 d. visoms Lietuvos policijos teritorinėms įstaigoms (apskričių vyriausiems policijos komisariatams) ir profesinėms sąjungoms, tame tarpe ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai išsiuntė raštą Nr. 5-S-9977 „Dėl prašymų buhalterinės apskaitos valdybai teikimo“, kuriuo buvo informuojama, kad Lietuvos policija 2018 metais įgyvendino buhalterinės apskaitos centralizavimo paskutinį etapą. Atsakovas nusprendė vykdyti darbuotojų prašymų pateikimą ir apskaitą per atitinkamą savitarnos sistemą, apie ką buvo pranešta darbuotojams net tris kartus. Darbuotojams taip pat buvo suteiktas net trijų mėnesių laikotarpis prašymams dėl profesinės sąjungos nario mokesčių išskaičiavimo iš darbo užmokesčio pateikti per savitarnos svetainę. Dalis darbuotojų tokius prašymus pateikė, dalis nurodė, kad nepageidauja, jog nario mokestis būtų išskaičiuotas iš darbo užmokesčio, dalis darbuotojų apskritai savo nuomonės šiuo klausimu neišreiškė. Atsakovas išskaičiavo nario mokestį iš tų darbuotojų, kurie pateikė darbdavio nustatyta tvarka prašymus, iš likusių darbuotojų darbo užmokesčio nario mokesčio išskaitos nebuvo daromos, laikant, jog minėti darbuotojai atitinkamo prašymo darbdaviui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 5,13 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

6. Teismo vertinimu tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo darbuotojų valios išskaičiuoti iš darbo užmokesčio profesinės sąjungos nario mokestį išreiškimo tinkamumo.

7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesumokėto profesinės sąjungos nario mokesčio laikyti žala, t. y. negautomis pajamomis, nes darbo užmokesčio sumos, kurios nebuvo išskaičiuotos iš darbuotojo darbo užmokesčio, perėjo darbuotojo nuosavybėn, o profesinė sąjunga turi teisę reikalauti, kad nariai sumokėtų atitinkamą nario mokestį. Neginčijama yra aplinkybė, jog atsakovas ieškiniu reikalaujamo dydžio sumos iš darbuotojų, t. y. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio neišskaičiavo, minėtos sumos buvo išmokėtos darbuotojams kaip darbo užmokestis ir perėjo darbuotojų nuosavybėn.

8. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3KT-8/98), Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalies bei 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis nurodė, kad pagrindą atitinkamą darbuotojo darbo užmokesčio dalį laikyti profesinei sąjungai priklausančiu nario mokesčiu sudaro dviejų aplinkybių visuma: atitinkamas darbuotojo ir darbdavio susitarimas, išreikštas darbuotojo prašymu darbdaviui išskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio atitinkamą profesinės sąjungos nario mokestį, ir darbdavio atliktas faktinis atitinkamos dalies darbo užmokesčio išskaičiavimas. Tuo atveju, jeigu esant atitinkamam darbuotojo ir darbdavio susitarimui darbdavys neišskaičiuoja iš darbo užmokesčio nario mokesčio arba išskaičiuoja tokį mokestį nesant tam pagrindo – darbdavio ir darbuotojo susitarimo, tokios išskaičiuotos sumos išlieka darbuotojui priklausančiu darbo užmokesčiu ir nesitransformuoja į profesinės sąjungos nario mokestį, o profesinė sąjunga neįgyja teisių į atitinkamą jos nario darbo užmokesčio, kaip nario mokesčio, dalį. Tokiu atveju profesinė sąjunga jokios reikalavimo teisės darbdaviui neįgyja; ji galėtų reikalauti nario mokesčio tik tiesiogiai iš savo nario – darbuotojo.

9. Teismas pažymėjo, kad nesumokėto profesinės sąjungos nario mokesčio, kaip nuostolių priteisimas iš darbdavio, kai toks mokestis iš darbuotojo darbo užmokesčio nebuvo išskaičiuotas, pažeistų ir profesinės sąjungos narių teises, įtvirtintų atitinkamą jų nelygybę, nes iš dalies narių nario mokestis būtų išskaičiuotas iš jų darbo užmokesčio, kai kita dalis narių atitinkamas lėšas sutaupytų, nes jiems priklausantis mokėti nario mokestis būtų sumokėtas darbdavio lėšomis. Tai prieštarautų ir paties profesinės sąjungos nario mokesčio paskirčiai bei narystės profesinėje sąjungoje savanoriškumo principui.

10. Teismas sprendė, kad ieškovė taip pat neįrodė ir neteisėtų atsakovo kaip darbdavio veiksmų. Teismo vertinimu, pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje apibrėžtas sutarties sąlygas profesinės sąjungos prašymas darbdaviui išskaičiuoti jos nario mokestį iš darbuotojo darbo užmokesčio nesuponuoja atitinkamos darbdavio pareigos. Darbuotojo prašymas profesinei sąjungai dėl įstojimo į atitinkamą profesinę sąjungą yra pagrindas jo narystei profesinėje sąjungoje, tačiau jis nesukuria darbdaviui pareigos išskaičiuoti iš darbo užmokesčio nario mokestį ir pervesti jį profesinei sąjungai, nes nario mokestis gali būti mokamas ir kitais būdais, t. y. paties darbuotojo pavedimu ar grynaisiais pinigais tiesiogiai profesinei sąjungai, netarpininkaujant darbdaviui.

11. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių darbuotojų prašymą, adresuotą darbdaviui, kuriuo būtų prašoma darbdavio išskaičiuoti iš darbuotojų darbo užmokesčio ir pervesti ieškovei profesinės sąjungos nario mokestį, o į bylą pateikti darbuotojų, esančių profesinės sąjungos nariais, sąrašai, atsakovo darbuotojų prašymai, pateikti profesinei sąjungai dėl priėmimo į profesinę sąjungą ir sutikimo mokėti nurodyto dydžio nario mokestį nesuponuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje numatyto susitarimo ir nesudaro pagrindo darbdaviui išskaičiuoti nario mokestį iš darbuotojų, profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio, nes jie pateikti ne darbdaviui, o profesinei sąjungai; juose išreikštas prašymas dėl įstojimo į profesinę sąjungą ir įsipareigojimas mokėti nario mokestį. Teismo vertimu ieškovės pateikti į bylą įrodymai patvirtina tik atitinkamų atsakovo darbuotojų narystės profesinėje sąjungoje pagrindą, tačiau ne darbuotojo ir darbdavio susitarimą dėl nario mokesčio išskaičiavimo iš darbo užmokesčio. Susitarimas dėl nario mokesčio išskaičiavimo iš darbo užmokesčio turi būti sudarytas darbuotojo ir darbdavio, o jo turinys išreikštas darbuotojo prašymu, adresuotu darbdaviui, išskaičiuoti atitinkamą nario mokestį iš darbo užmokesčio.

12. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas nereglamentuoja, kokia forma turi būti pateiktas darbuotojo prašymas darbdaviui išskaičiuoti profesinės sąjungos nario mokestį iš darbo užmokesčio. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio nuostatas darbuotojų prašymų darbdaviui pateikimo forma ir tvarka gali būti reglamentuota lokaliniai teisės aktais, t. y. darbdavio įsakymais ir pan., įskaitant ir prašymų dėl profesinės sąjungos nario mokesčio išskaičiavimo iš darbo užmokesčio pateikimo formą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13. Ieškovė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1. teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisės normą. Šioje teisės normoje įtvirtinta privaloma elgesio taisyklė susideda iš dviejų pareigų, t. y. darbdavio pareigos išskaičiuoti profesinės sąjungos nario mokestį iš darbo užmokesčio ir darbdavio pareigos nario mokestį pervesti profesinei sąjungai;

13.2. darbuotojo prašymas darbdaviui išskaičiuoti profesinės sąjungos nario mokestį iš jo darbo užmokesčio ir pervesti jį į profesinės sąjungos sąskaitą yra traktuojamas kaip sutartis trečiojo asmens naudai, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, ar atsakovas tinkamai vykdė tokioje sutartyje nustatytas savo pareigas, t. y. ar atsakovas išskaičiavo profesinės sąjungos nario mokestį iš ieškovės narių darbo užmokesčio, ir ar atsakovas pervedė visą ieškovės narių nario mokestį ieškovei. Nors vienos iš minėtų pareigų neatlikimas privalėjo būti traktuojamas kaip sutarties pažeidimas;

13.3. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalies tikslas yra kuo labiau palengvinti profesinių sąjungų nario mokesčio mokėjimą. Įstatymų leidėjas šia teisės norma įpareigojo darbdavius, esant darbuotojo prašymui, apskaičiuoti profesinės sąjungos mokestį, jį išskaičiuoti iš darbo užmokesčio ir pervesti jį į profesinės sąjungos sąskaitą. Tokiu būdu profesinės sąjungos vienu mokėjimu iš darbdavio gauna visą savo narių nario mokestį, todėl neprivalo vesti sudėtingos nario mokesčio mokėjimų apskaitos, kadangi ši apskaita yra vykdoma darbdavio tuo pačiu vykdant darbo užmokesčio apskaitą. Iš esmės darbdavys papildomų sąnaudų dėl to nepatiria;

13.4. ieškovė patikslintu ieškiniu kėlė reikalavimą įpareigoti atsakovą pervesti nepervestą profesinės sąjungos nario mokesčio dalį nuo 2019 m. birželio mėn. iki sprendimo visiško įvykdymo, t. y. reikalavimas nukreiptas į ateitį, įpareigojimas atsakovui tinkamai vykdyti sutartį trečiojo asmens naudai, bet dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš viso nepasisakė;

13.5. atsakovas nuo 1999 metų tinkamai vykdė prašymus išskaičiuoti nario mokestį iš darbo užmokesčio ir jį pervesti į profesinės sąjungos sąskaitą, t.y. išskaičiuodavo visų profesinės sąjungos narių nario mokestį. Iki 2019 m. sausio mėnesio niekada nekilo jokių problemų dėl prašymų vykdymo, tačiau tokio atsakovo elgesio, kuris truko labai ilgai, teismui nepakako, kad būtų įrodyta, kad atsakovas buvo gavęs prašymus išskaičiuoti nario mokestį;

13.6. ieškovė į šią bylą pateikė atsakovo 2019 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 10-S-718943 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo vykdymo administracinėje byloje Nr. el-2299-809/2019“, kuriuo atsakovas nurodė, jog atsakovas visus profesinės sąjungos narių prašymus išskaičiuoti nario mokestį iš darbo užmokesčio ir jį pervesti profesinei sąjungai yra gavęs ir juos perdavęs trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris centralizuotai vykdo policijos įstaigų, taigi ir atsakovo, buhalterinę apskaitą. Šis raštas teismo turėjo būti įvertintas kaip atsakovo patvirtinimas fakto, kad atsakovas yra gavęs visų profesinės sąjungos narių prašymus išskaičiuoti nario mokestį iš darbo užmokesčio, todėl teismas turėjo nustatyti, kad ieškovei nereikėjo įrodinėti papildomai aplinkybių, ar visi profesinės sąjungos nariai yra pateikę prašymus išskaičiuoti nario mokestį iš darbo užmokesčio;

13.7. atsakovas nei procesiniuose dokumentuose nei posėdžių metų neginčijo tos aplinkybės dėl visų profesinės sąjungos narių prašymų išskaičiuoti nario mokestį gavimo ar negavimo. Atsakovas tik nurodė, kad tokio pobūdžio prašymų saugojimo terminas galimai yra trumpas, todėl nėra aišku, ar visi profesinės sąjungos narių prašymai yra išlikę. Tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokio dokumento, pagrindžiančio, kad tokie prašymai būtų perduoti į archyvą ar sunaikinti. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu patvirtino, kad Policijos departamentas netikrino ar visi profesinės sąjungos narių prašymai atsakovui dėl nario mokesčio išskaitos yra išlikę kai buvo priimtas sprendimas išskaičiuoti tik tų profesinės sąjungos narių prašymus, kurie pateikė prašymus iš naujo per policijos savitarnos portalą;

13.8. teismas dėl neaiškių priežasčių nesumokėto nario mokesčio nelaiko negautomis pajamomis. Akivaizdu, kad jei atsakovas nebūtų pažeidęs pareigos išskaičiuoti nario mokestį ir jį pervesti ieškovei, ieškovės pajamos nebūtų sumažėjusios, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės negautų pajamų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Žalos dydis buvo visiškai įrodytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad žalos fakto ieškovė neįrodė;

13.9. teismas sprendime nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurios ratio decidenti iš esmės skiriasi nuo šios bylos. Teismo nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp dviejų profesinių sąjungų dėl nario mokesčio priteisimo. Toje byloje nebuvo taikoma Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalis.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pritaria teismo motyvams ir iš esmės juos pakartoja savo atsiliepime.

3. Trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

15.1. pirmosios instancijos teismas aiškiai pagrindė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatos aiškinimą ir taikymą, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika;

15.2. aiškinimas, kad profesinė sąjunga turi teisę reikalauti iš darbdavio taip pat ir darbuotojo darbo užmokesčio dalies, perėjusios darbuotojo nuosavybėn, reikštų, kad profesinė sąjunga turi teisę nukreipti reikalavimą sumokėti narystės mokestį į darbdavio turtą, nors, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nei įstatymai, nei sutartis nenumato darbdavio prievolės sumokėti už darbuotoją profesinės sąjungos nario mokestį;

15.3. priešingai nei teigia ieškovė, profesinė sąjunga nagrinėjamu atveju turi visus būtinus teisinius svertus įgyvendinti savo kreditorinius reikalavimus, nukreipdama juos į tinkamą subjektą – profesinės sąjungos narį;

15.4. Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta norma nesukuria pagrindo kilti trišaliams (profesinės sąjungos, darbuotojo – profesinės sąjungos nario ir darbdavio) santykiams. Sutarties, sudarytos tarp profesinės sąjungos ir profesinės sąjungos nario, bei susitarimo, sudaryto tarp darbuotojo – profesinės sąjungos nario ir darbdavio, pagrindu susidarę santykiai išlieka dvišaliais. Dvišaliai sutartiniai santykiai reiškia, kad šalis sieja abipusiai įsipareigojimai. Profesinės sąjungos nariai, kaip darbuotojai, privalo paklusti darbdavio nustatytai tvarkai. Nagrinėjamu atveju turi būti vertinami kiekvienos iš šalių veiksmai dėl dvišalio susitarimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Byloje yra pateikti įrodymai, kad įgyvendinant pokyčius suinteresuotiems asmenims buvo suteikta pakankamai laiko ir informacijos pasirengti pokyčiams. Vis dėlto, dalis darbuotojų, įskaitant dalį ieškovės narių, prašymo dėl profesinės sąjungos nario mokesčio išskaičiavimo iš darbo užmokesčio nustatyta tvarka ir nustatytu laiku nepateikė ir nėra jo pateikę iki šiol. Toks darbuotojų neveikimas vertintinas kaip netinkamas savo įsipareigojimų darbdaviui vykdymas;

Šalies argumentai

15.5. galimas profesinės sąjungos nario atsikirtimas į jam profesinės sąjungos tiesiogiai pareikštą reikalavimą sumokėti narystės mokestį, jog jis nieko nepažeidė, nes yra pateikęs darbdaviui prašymą kažkada anksčiau, ir dėl to neprivalo savarankiškai sumokėti narystės mokesčio, nors jis ir nebuvo išskaičiuotas iš jo darbo užmokesčio ir perėjo jo nuosavybėn – nėra teisinis argumentas ir savaime nesukuria teisinio pagrindo reikalavimą nukreipti išskirtinai į darbdavį;

15.6. ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pasisakė, jog dalis darbuotojų prašymų nustatyta tvarka neteikia sąmoningai ir tokį sprendimą yra suderinę su ieškove, kuri savo ruožtu tokį neveikimą toleruoja ir nesiekia gauti jai priklausančių narystės mokesčių tiesiogiai iš savo narių. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, civilinė atsakomybė policijos įstaigos atžvilgiu negali būti taikoma, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens ar paties nukentėjusiojo veiksmų, nesvarbu, ar nagrinėjamu atveju nukentėjusiąją šalimi būtų laikoma profesinė sąjunga ar jos narys, kadangi tik vieno, tiek kito subjekto veiksmai nėra suderinami su atidaus ir rūpestingo elgesio standartu;

15.7. ieškovė netinkamai interpretuoja Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą normą, teigdama, kad jos tikslas yra „kuo labiau palengvinti profesinių sąjungų nario mokesčio mokėjimą. Normos dispozicija („Jeigu yra <...> prašymas“) nesudaro prielaidų kilti profesinių sąjungų lūkesčiams gauti jiems priklausančius narystės mokesčius išskirtinai iš jų narių darbdavių ir tokiu būdu paprastinti profesinės sąjungos vidaus administravimą. Be to, normos dispozicija („Jeigu yra <„.> prašymas“), be kita ko, atspindi Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą – šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Profesinių sąjungų nariai vienareikšmiškai turi teisę teikti (arba neteikti) prašymus darbdaviui dėl narystės mokesčių išskaitymo iš darbo užmokesčio savo nuožiūra, atitinkamai šios normos paskirtis nėra ir negali būti lengvatinių sąlygų sudarymas profesinėms sąjungoms, tvarkant savo narių ir jų mokamų narystės mokesčių apskaitą;

15.8. ieškovė be pagrindo teigia, jog atsakovo 2019 m. rugsėjo 23 raštas Nr. 10-S- 718943 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-05-09 sprendimo vykdymo administracinėje byloje Nr. eI-2299-8092019“ turi būti vertinamas kaip atsakovo patvirtinimas, kad jis yra gavęs visu profesinės sąjungos narių prašymus išskaičiuoti nario mokestį iš darbo užmokesčio. Šiame rašte yra tik nurodyta, kad yra teikiama informacija, atsakant į profesinės sąjungos klausimą: „ar Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariatas yra gavęs iš profesinės sąjungos narių prašymus išskaičiuoti profesinės sąjungos nario mokestį iš darbo užmokesčio pagal profesinės sąjungos pateiktą sąrašą.“ Atsakydamas į šį klausimą, atsakovas informavo ieškovę, kad: „Vilniaus apskr. VPK yra gavęs iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos valdybos patvirtinimą, kad yra gavusi profesinės sąjungos narių prašymus išskaičiuoti profesinės sąjungos nario mokestį iš darbo užmokesčio.“, ir pateikė Policijos departamento Buhalterinės apskaitos valdybos sudarytus sąrašus. Minėti sąrašai nurodo, patvirtintos informacijos apimtį. Sąrašuose pateikti tų profesinių sąjungų narių duomenys, kurie prašymus pateikė nustatyta tvarka, t. y. per Policijos darbuotojų savitarnos portalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Byloje kilo ginčas, ar atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tinkamai vykdė pareigą pervesti į profesinės sąjungos sąskaitą profesinės sąjungos narių nario mokestį, išskaičiuojant jį iš profesinės sąjungos nario darbo užmokesčio. Tiek ieškovė, tiek atsakovas neginčija aplinkybės, kad profesinė sąjunga įgyja teisę reikalauti iš darbdavio pervesti jai išskaičiuotą iš darbuotojų darbo užmokesčio nario mokestį, kai yra atsakovui pateiktas darbuotojo prašymas pagal Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatas (CPK 178 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

5. Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė tokio prašymo faktinio pagrindo. Atsakovas su pateiktu prašymu nesutiko.

6. Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo klausimu, pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

7. Kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės grindžia tuo, kad tik tokiu būdu bus galima nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, kai byloje apeliantė kelia materialiosios normos tinkamo aiškinimo klausimą, tai yra nekeliamas faktinių aplinkybių papildomo išsiaiškinimo klausimas, tai teisės aiškinimas yra šią bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintas (CPK 185, 322 straipsniai).

Dėl nesumokėto nario mokesčio nelaikymo dėl atsakovo kaltės negautomis pajamomis

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad tuo atveju, kai atsakovas iš Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio neišskaičiavo nario mokesčio, tai minėtos sumos buvo išmokėtos darbuotojams kaip darbo užmokestis ir perėjo darbuotojų nuosavybėn, todėl laikė, jog profesinė sąjunga turi galiojančią reikalavimo teisę dėl nario mokesčio sumokėjimo į darbuotoją – profesinės sąjungos narį, o ne į darbdavį. Taigi teismas sprendė, kad ieškovė nepatyrė žalos dėl atsakovo nepervesto nario mokesčio.

9. Apeliantė nesutinka su tokia išvada ir nurodo, kad teismas nepagrįstai nesumokėto nario mokesčio nelaiko negautomis pajamomis, nes ieškovės pajamos sumažėjo negauto nario mokesčio suma, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės negautų pajamų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

10. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta, kaip neįrodytus, nes nuostolių dydis nėra preziumuojamas (CK 6.249 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra teisinio pagrindo sutapatinti prievolę mokėti nario mokestį su prievole padaryti šio mokesčio pervedimą iš darbo užmokesčio, nes šių prievolių prigimtis yra skirtinga. Atsakovė pervedimą atlikdavo remdamasi Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi, CK 6.191 straipsnio 1 dalimi, o nario mokestis yra mokėjimas, atsiradęs narystės profesinėje sąjungoje pagrindu.

11. Pagal CK 6.191 straipsnio 1 dalį, jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė.

12. Nagrinėjamos bylos kontekste minėtas teisinis reguliavimas suteikia teisę tiek ieškovei, tiek profesinės sąjungos nariui reikalauti įvykdyti prievolę atlikti pervedimą, esant prašymui, bet ne reikalauti vykdyti paties nario prievoles. Profesinė sąjunga gali reikalauti nario mokesčio tiesiogiai iš savo nario – darbuotojo.

13. Byloje nustatyta, kad iki 2019 m. vasario mėnesio atsakovas pervesdavo visų pas atsakovą dirbančių profesinės sąjungos narių nario mokestį: 2018 m. vasario mėnesį pervedė 5390,44 EUR, 2018 m. kovo mėn. – 5379,35 EUR, 2018 m. balandžio mėn. – 5375,06 EUR, 2018 m. gegužės mėn. – 5642,53 EUR, 2018 m. birželio mėn. – 5595,39 EUR, 2018 m. liepos mėn. – 5636,01 EUR, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 5578,45 EUR, 2018 m. rugsėjo mėn. – 5345,83 EUR, 2018 m. spalio mėn. – 5582,93 EUR, 2018 m. lapkričio mėn. – 5755,17 EUR, 2018 m. gruodžio mėn. – 6003,53 ir 8134,67 (iš 2018 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio) EUR).

14. Atsakovas 2019 m. vasario 14 d. pervedė tik dalies darbuotojų nario mokestį – 2002,28 EUR, apskaičiuoto nuo 2019 m. sausio mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. kovo 13 d. – 2936,81 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. vasario mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. balandžio 9 d. – 4178,68 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. kovo mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. gegužės 14 d. – 4754,32 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. balandžio mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio. Pervedimas iš visų profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio nebuvo padarytas, nes atsakovas pareikalavo darbuotojus pateikti prašymus išskaičiuoti nario mokestį iš darbo užmokesčio per atsakovo savitarnos svetainę. Taigi iš tų darbuotojų, kurie nepateikė prašymų, atsakovas neišskaičiavo ir nepervedė ieškovei nario mokesčio.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neginčija atsakovo sprendimo, įpareigojančio profesinės sąjungos narius teikti prašymus per atsakovo savitarnos svetainę. Taip pat neįrodinėja, kad būtent šis sprendimas buvo neteisėtas (CK 6.246 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės sprendimas – įpareigoti pateikti prašymus per atsakovo savitarnos svetainę, paveikė dalies narių mokesčio neišskaičiavimą iš darbo užmokesčio. Apeliantei nenuginčijus minėto sprendimo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės veikos neteisėtumą.

16. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17. Taigi, ieškovei įrodinėjant nuostolių faktą, ji turėjo pagrįsti visas atsakovo teisinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius atsakovo neteisėtos veikos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovei turint teisę reikalauti nario mokesčio iš paties nario, negali būti sutapatinamas nesumokėtas nario mokestis su negautomis pajamomis dėl neatlikto pervedimo. Apeliantės planuotos pajamos yra susijusios su nario mokesčio dydžiu nuo narių skaičiaus, tačiau nėra priežastinio ryšio tarp šių pajamų ir pervedimo, kaip techninio pobūdžio funkcijos vykdymo (CK 6.247 straipsnis). Atsakovo pareiga pervesti mokestį yra susijusi su nario jam pateiktu prašymu atlikti šį veiksmą. Jei atsakovas sudarytų neteisėtas kliūtis pateikti prašymą arba gavęs prašymą neatliktų išskaičiavimo ir / ar nepervestų mokesčio, tuomet kiltų atsakovo teisinė atsakomybė. Tačiau ir šiuo atveju ieškovė turėtų pareigą įrodyti nuostolių faktą ir dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisės normą, nes nurodė, kad jei darbuotojas profesinės sąjungos nario mokesčio nesumokėjo, tai profesinė sąjunga turi galiojančią reikalavimo teisę dėl nario mokesčio sumokėjimo į darbuotoją profesinės sąjungos narį, o ne į darbdavį. Toks aiškinimas, anot apeliantės, gali paralyžiuoti profesinių sąjungų veiklą Lietuvoje, nes įprastai profesinės sąjungos vienu mokėjimu iš darbdavio gauna visą savo narių nario mokestį, todėl neprivalo vesti sudėtingos nario mokesčio mokėjimų apskaitos, kadangi ši apskaita yra vykdoma darbdavio tuo pačiu vykdant darbo užmokesčio apskaitą.

19. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo pareigos pervesti nario mokestį, jį išskaičius iš darbo užmokesčio. Byloje ir apeliantė pripažįsta, kad tam, jog būtų galima atlikti išskaitą, būtinas darbuotojo sutikimas, išreikštas prašymo forma. Taigi argumentas dėl nario mokesčio mokėjimų apskaitos yra nesusijęs su ginčo esme, nes atsakovas pervedė visus narių mokesčius, kurie pateikė prašymus.

20. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, „jeigu yra profesinės sąjungos nario prašymas, darbdavys privalo kiekvieną mėnesį išskaičiuoti iš profesinės sąjungos nario darbo užmokesčio nustatyto dydžio nario mokestį ir pervesti jį į profesinės sąjungos sąskaitą“.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad išskaitos legalizavimas įvyksta pateikus darbuotojui prašymą pervesti iš darbo užmokesčio nario mokestį, nes tai eksplicitiškai nurodyta įstatyme. Taigi išskaičiuoti iš profesinės sąjungos nario darbo užmokesčio nustatyto dydžio nario mokestį galima tik esant nario prašymui.

22. Teisėjų kolegija nurodo ir tai, kad apeliantė neteisingai interpretuoja teismo išvadas. Nepagrįstas jos teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, normą sukūrė labai pavojingą precedentą, nes nurodė, jog jei darbuotojas profesinės sąjungos nario mokesčio nesumokėjo, tai profesinė sąjunga turi galiojančią reikalavimo teisę dėl nario mokesčio sumokėjimo į darbuotoją profesinės sąjungos narį, o ne į darbdavį. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl galiojančios reikalavimo teisės dėl nario mokesčio sumokėjimo į darbuotoją profesinės sąjungos narį padarė ne aiškindamas įstatymą, o pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolių dydį, lygų nario mokesčiui.

23. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pagal Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalies dispoziciją darbdaviui yra įtvirtintas reikalavimas, susidedantis iš dviejų pareigų, t.y. darbdavio pareigos išskaičiuoti profesinės sąjungos nario mokestį iš darbo užmokesčio ir darbdavio pareigos nario mokestį pervesti profesinei sąjungai. Tačiau darbdavio pareigos vykdymas priklauso nuo fakto, ar yra paties darbuotojo valia sumažinti jam priklausantį išmokėti darbo užmokestį nario mokesčio dydžio suma.

24. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė yra neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai.

25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, darbo užmokestis yra darbuotojo nuosavybė. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalis, kuri yra specialioji norma, numato teisinį pagrindą – profesinės sąjungos nario prašymą, išskaičiuoti nario mokestį iš darbo užmokesčio, kuris yra darbuotojo nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nuginčyta aplinkybė, jog atsakovas neišskaičiavo nario mokesčio iš profesinės sąjungos narių, kurie nepateikė prašymo per atsakovo savitarnos svetainę, nėra teisinio pagrindo atsakovo teisinei atsakomybei kilti, nes ieškovė neįrodė vieno iš teisės pažeidimo sudėties elemento – atsakovo veikos neteisėtumo (CK 6.246 straipsnis).

26. Teisėjų kolegija nevertina apeliantės hipotetinių pasvarstymų dėl to, kad „jeigu atsakovas nevykdytų savo pareigos dėl visų narių nario mokesčio, tai ieškovė, pagal pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, turėtų virš 500 ginčų dėl nario mokesčio mokėjimo, o kiekvienas ieškovės narys nurodytų, kad jis nieko nepažeidė, nes yra pateikęs darbdaviui prašymą išskaičiuoti nario mokestį iš darbo užmokesčio“. Teismas tiria faktines aplinkybes dėl įrodinėjamo asmens teisių arba įstatymų saugomas intereso pažeidimo, bet nepareiškus prevencinio ieškinio dėl būsimos grėsmės asmens teisėms nepasisako (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

27. Primintina, kad mokėti profesinės sąjungos nario mokestį yra paties profesinės sąjungos nario pareiga, kylanti iš jo narystės profesinėje sąjungoje (Profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Jei darbdavys nepadarė nario mokesčio išskaitymo iš darbo užmokesčio, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad prievolė mokėti mokestį pasibaigė.

28. Pagal CK 6.44 straipsnio 1 dalį prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. CK 6.123 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą.

29. Taigi prašymo (ne) pateikimas, išskaitos nepadarymas ir mokesčio nepervedimas, nėra aplinkybės, atleidžiančios narį nuo mokesčio ieškovei sumokėjimo, todėl ji nepagrįstai tapatina negauto nario mokesčio dydį su nuostoliais, nes aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas aiškiai pagrindžia, kad profesinės sąjungos narys laikomas tinkamai įvykdęs pareigą sumokėti nario mokestį, kai įmoką gauna profesinė sąjunga, kuri yra jo kreditorius.

Dėl įrodymų vertinimo

30. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 177 straipsnio 2 dalyje pateiktas bylos faktinėms aplinkybėms nustatyti nebaigtinis įrodinėjimo priemonių sąrašas, kuriame išvardytos įrodinėjimo priemonės, tarp jų ir rašytiniai įrodymai, bei nurodoma, kad faktinės aplinkybės gali būti nustatomos ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

31. Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Dėl to teismas nustato reikšmingas faktines aplinkybes teisingam bylos išnagrinėjimui įvertinęs bylos įrodymų visumos ir kiekvieno iš jų atskirai įrodomąją reikšmę.

32. Apeliantė teigia, kad teismas iš esmės neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Taip pat neįvertino, kad pirmojo parengiamojo posėdžio metu ieškovė teismui nurodė, kad pagal nusistovėjusią praktiką, asmuo siekiantis narystės Profesinėje sąjungoje tuo pačiu metu pasirašo du prašymus: prašymą įstoti į Profesinę sąjungą, kuris yra adresuojamas Profesinei sąjungai, ir prašymą išskaičiuoti nario mokestį iš darbo užmokesčio ir jį pervesti į Profesinės sąjungos sąskaitą, kuris yra adresuojamas atsakovui. Profesinė sąjunga prašymus adresuotus atsakovui, lydraščiais vieną ar du kartus per mėnesį persiųsdavo atsakovui, kuris nuo 1999 metų tinkamai tuos prašymus vykdė, t.y. išskaičiuodavo visų Profesinės sąjungos narių nario mokestį. Anot apeliantės, toks atsakovo elgesys, kuris truko labai ilgai, buvo pagrindas išvadai, kad atsakovas buvo gavęs prašymus išskaičiuoti nario mokestį.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teisinio santykio interpretacija, nes pagal Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalies dispoziciją prašymas, o ne šalių faktinis nusistovėjęs elgesys yra teisinis pagrindas padaryti išskaitą iš darbo užmokesčio. Ši teisės norma gina ne tik ieškovės teisę gauti nario mokestį, bet ir saugo darbuotojo teisę tvarkyti nuosavybę savo nuožiūra. Pati apeliantė nurodė, kad PD prie VRM atstovė nurodė, jog PD prie VRM centralizuotai perėmus policijos įstaigų buhalterinę apskaitą, paaiškėjo, kad policijos įstaigos skirtingai saugojo profesinių sąjungų narių prašymus išskaičiuoti nario mokestį. Atstovė paliudijo, kad tai ir viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl buvo priimtas sprendimas, kad nuo šiol visi profesinių sąjungų nariai tokius prašymus pildys per policijos savitarnos portalą. Vadinasi, atsakovo siekis užsitikrinti išskaitų darymo teisėtumą negali būti pripažįstamas neteisėta veika. Apeliantė neįrodinėjo, kad atsakovas netinkamai informavo profesinių sąjungų narius apie pasikeitusią prašymų teikimo tvarką ir nesiejo nuostolių fakto su šia aplinkybe. Bet kuriuo atveju, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalį nėra reglamentuota prašymų pateikimo tvarka, t. y. ar asmeniškai darbdaviui prašymą pateikia darbuotojas, ar per profesinę sąjungą. Minėta, ieškovei nenuginčijus atsakovo sprendimo, kuriuo nustatyta, kad policijos įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi prašymus pildyti per policijos savitarnos portalą, nėra pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis).

34. Byloje nustatyta, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 5-V-893 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 5-V-143 „Dėl policijos įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas Policijos įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos aprašas ir papildytas nauja nuostata: prašymai dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir šių sumų pervedimo kitų asmenų naudai įstatymo ir darbdavio nustatytais atvejais turi būti teikiami Policijos darbuotojų savitarnos portale. Toliau policijos įstaigose veikiančios profesinės sąjungos ir policijos sistemos darbuotojai apie numatytus pakeitimus buvo informuoti Policijos departamento 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. 5-S-997 „Dėl prašymų Buhalterinės apskaitos valdybai teikimo“. Visų darbuotojų, pageidaujančių mokėti narystės mokestį jį išskaitant iš darbo užmokesčio, buvo paprašyta iki 2018 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymus nustatyta tvarka. Laikytina, kad dviejų mėnesių trukmės pirminis laikotarpis prašymams nustatyta tvarka pateikti turėjo būti pakankamas ir apeliantė šios aplinkybės neginčijo.

35. Be kita ko, ieškovė aktyviai dalyvavo pasikeitusios prašymų tekimo tvarkos įgyvendinime. Vadinasi, ji buvo informuota apie pokyčius, galėjo teikti pastabas. Tai įrodo aplinkybė, kad reaguojant į profesinių sąjungų keliamus klausimus ir teikiamas pastabas, Policijos departamento ir profesinių sąjungų atstovų susitikimo, vykusio 2018 m. gruodžio 19 d., metu, buvo įsipareigota tikslinti Policijos darbuotojų savitarnos portalo funkcionalumus ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. pakartotinai informuoti darbuotojus apie poreikį pateikti prašymą Policijos darbuotojų savitarnos portale. Profesinių sąjungų atstovai savo ruožtu įsipareigojo skatinti narius teikti prašymus. Vykdant minėtus atsakovo įsipareigojimus, darbuotojai buvo papildomai asmeniškai informuoti 2018 m. gruodžio 20 d., 2019 m. sausio 18 d. ir 2019 m. vasario 5 d., tai yra tris kartus iki išmokant darbo užmokestį už 2019 metų sausio mėnesį. Taigi prašymų teikimo laikotarpis iki pradedant taikyti naująją tvarką apėmė virš trijų mėnesių, tai yra nuo pirminio informavimo 2018 m. spalio 29 d. iki darbo užmokesčio mokėjimo 2019 m. vasario 10 d. už 2019 m. sausio mėnesį. Tokiu atveju, konstatuojama, kad atsakovas ir trečiasis asmuo ėmėsi visų protingų ir proporcingų priemonių, pranešdami apie nustatomą tvarką ir suteikdami pakankamai laiko jai pasirengti. Kaip nurodė trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą, apie pasikeitusią prašymų teikimo tvarką informacijos viešinimas ir teikimas buvo tęsiamas ir po 2019 m. vasario 10 d.; buvo rengiamos rašytinės ir vaizdinės instrukcijos, profesinių sąjungų nariams, nepateikusiems prašymų Policijos darbuotojų savitarnos portale, siunčiami raginimai juos pateikti nustatyta tvarka, tuo pačiu darbuotojai buvo skatinami, kilus klausimų, kreiptis į kuruojantį Policijos departamento Buhalterinės apskaitos valdybos Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotoją. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, jog atsakovo elgesys buvo rūpestingas ir apdairus vykdant įsipareigojimus trečiųjų asmenų naudai (CK 6.38 straipsnis).

36. Nors apeliantė mano, kad atsakovo veikos neteisėtumas pasireiškė tuo, kad PD prie VRM netikrino, ar visi Profesinės sąjungos narių prašymai atsakovui dėl nario mokesčio išskaitos yra išlikę, nes jei buvo išlikę, tai turėjo būti atliekami išskaitymai ir pervedimai, tačiau tai nekeičia teisėjų kolegijos vertinimo, kad atsakovas priėmė organizacinio pobūdžio sprendimą, kuris pakeitė savaime susiformavusią faktinę tvarką, ir kol jis nėra nuginčytas, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo veikos neteisėtumo (CPK 13, 12, 178, 185 straipsniai).

37. Apeliantė taip pat mano, kad teismas be pagrindo rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurios ratio decidendi nėra panašios, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3KT-8/98 buvo sprendžiamas klausimas dėl profesinės sąjungos kreditorinio reikalavimo eilės bankroto procedūroje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-201/2011 buvo sprendžiamas profesinės sąjungos kaip juridinio asmens pareiga mokėti nario mokestį profesinių sąjungų susivienijimui.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtas kasacinio teismo nutartis nurodė kaip metodinius išaiškinimus, tačiau galutines išvadas suformulavo ne jų pagrindu, todėl aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurios ratio decidenti iš esmės skiriasi nuo šios bylos, nekeičia bylos teisinio rezultato. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl ieškovės ieškinys pagrįstai atmestas.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio motyvams iš esmės pritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

ieškovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė