Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Priteista V. ligonių kasai iš G. L. 2526,60 Eur žalos atlyginimo už E. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteista E. Š. iš G. L. 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 24 d., apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini), E. Š. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą peiliu įdūrė į kaklo sritį ir du kartus į pilvo sritį nukentėjusiajam E. Š., tuo nukentėjusiajam E. Š. padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę pilvaplėvės ertmės žaizdą su plonosios žarnos pasaito sužalojimu, pjautinę žaizdą dešinėje kaklo pusėje, durtinę žaizdą dešinėje pilvo pusėje tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. L. apeliacinis skundas atmetamas.

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas. BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendį, nurodydamas, kad yra neįgalus, todėl su nuosprendžiu nesutinka.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus, jam teisingai paskyrė bausmę ir teisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimą.

Nuteistojo G. L. kaltę padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtina byloje surinktų, teismo ištirtų ir tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertintų įrodymų visuma.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo E. Š. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, jis nurodė, kad įvykio metu jam gyvenant (duomenys neskelbtini), G. L., supykęs ant jo, dūrė jam peiliu į pilvą, taip pat pridėjęs jam prie gerklės peilį, „patraukė“ jo ašmenimis ir jis pajuto skausmą. Prisimena, kad gynėsi nuo G. L., stūmė jį rankomis nuo savęs (2 t. 14–15 b. l.). Nuteistasis G. L. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino, atsakydamas į prokurorės klausimus nurodė: „pripažįstu, kad visus inkriminuotus sužalojimus padariau aš“ (2 t. 34 b. l.). G. L. paaiškino, kad jis, eidamas pas E. Š., iš namų savigynai, jei užpultų koks šuo, pasiėmė peilį. Jam nuėjus pas E. Š., jį įsileido pastarojo sūnus E.. Kai E. Š. pradėjo jį įžeidinėti, jis susinervinęs čiupo atsineštą peilį, kurį buvo pasidėjęs kambaryje, ir juo dūrė E. Š., o po to E. Š. prie kaklo pridėjo peilį. Po kurio laiko nuklojęs nuo E. Š. antklodę ir pamatęs kraują, paskambino telefonu 112 ir pasakė, kad perdūrė žmogų. Peilis, kuriuo dūrė, buvo raudonomis kriaunomis, jį atpažino ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjai perskaičius G. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 73 b. l.), kai jis nurodė, jog paėmė didelį virtuvinį peilį raudona rankena ir juo du kartus dūrė E. Š. į pilvo sritį, o po to pridėjo prie kaklo peilį, G. L. patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi (2 t. 13 b. l.). Nuteistojo G. L. parodymus patvirtina ne tik minėti nukentėjusiojo parodymai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: policijos pateikti duomenys, patvirtinantys, kad G. L. 2014 m. vasario 24 d. 2.33 val. pranešė, jog peiliu „padūrė Š. E.“ (1 t. 7–10 b. l.), daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuoti duomenys, liudijantys, kad G. L. atpažino peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusįjį E. Š. (1 t. 23–24 b. l.), kompaktinio disko apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad G. L. telefonu 112 pranešė, jog papjovė žmogų – E. Š. (1 t. 29–31 b. l.), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys (1 t. 77–81 b. l.). Tai, kad G. L. pats nurodė, jog peiliu padūrė žmogų ir jie lovoje rado sužalotą E. Š., teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojai, policijos pareigūnai I. K. ir V. P. (2 t. 33–34 b. l.). Liudytojas, nukentėjusiojo sūnus E. Š., apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad išvežant G. L. į policiją, pastarasis jam pasakė, kad dėl to, jog jo tėvas pasakė kažką įžeidžiančio apie jo motiną A. L., jam (G. L.) neišlaikė nervai ir jis jo tėvą subadė (2 t. 32–33 b. l.). Liudytoja A. Š. nurodė, kad jai ryte pamačius kruviną lovą ir sūnaus paklausus, kas įvyko, jai sūnus E. pasakė, kad tėvą subadė G. L. (2 t. 32 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. Š. sužalojimai (kiauryminė durtinė-pjautinė pilvaplėvės ertmės žaizda su plonosios žarnos pasaito sužalojimu, pjautinė dešinėje kaklo pusėje, durtinė žaizda dešinėje pilvo pusėje) padaryti aštriu duriančiai pjaunančiu daiktu, galimai peiliu, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku (2014 m. vasario 24 d., apie 2.20 val.). E. Š. dėl kiauryminės durtinės-pjautinės pilvaplėvės ertmės žaizdos su plonosios žarnos pasaito sužalojimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 36 b. l.).

Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, kad G. L., du kartus įdurdamas nukentėjusiajam E. Š. į pilvo sritį ir vieną kartą peiliu įdurdamas E. Š. į kaklo sritį, šiais veiksmais sunkiai sutrikdė E. Š. sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad nuteistasis G. L. yra neįgalus, jo kaltės, esant nustatytoms aplinkybėms, nepaneigia. Akivaizdu, kad nuteistajam jo sveikatos problemos padaryti nusikaltimą nesutrukdė.

Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad apeliantui bausmė paskirta teisingai, ji nėra aiškiai per griežta, civilinių ieškinių klausimą teismas taip pat išsprendė nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, atsižvelgęs į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad tenkinti nuteistojo G. L. skundą ir naikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė apygardos teismui prašymą vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi priteisti iš G. L. valstybės naudai 57,90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Pažymima, kad pagal 106 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius prašymo priteisti turėtas išlaidas pirmosios instancijos teismui nepateikė. Taigi šiuo metu minėtas klausimas gali būti sprendžiamas BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka ir tik žinant konkrečią išlaidų sumą, nes iš pateiktos pažymos neaišku, kokią išlaidų dalį sudaro apmokėjimas advokatui už jo dalyvavimą pirmosios instancijos teisme, o kokią – apeliacinės instancijos teisme. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-371-197/2015). Dėl to, kas paminėta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo už gynėjo dalyvavimą teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 31punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo G. L. apeliacinį skundą atmesti.