Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AB „Citadele“ banko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Citadele“ banko ieškinį atsakovei D. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgusi į apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio tapatumą. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. M. P., bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. mokslinė–gamybinė AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė asmenų tapatumą šioje civilinėje byloje ir byloje, kurioje buvo patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas. CK 2.33 straipsnyje numatyta, jog juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Ieškovo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas įmonės, o ne atsakovės bankroto byloje. Vien tik faktas, kad reikalavimas buvo patvirtintas tuo pačiu pagrindu, kaip ir prašoma priteisti skolą šioje byloje, nėra pagrindas konstatuoti ieškinio tapatumo. Kaip minėta, pagrindas pripažinti esant ieškinio tapatumą yra visų trijų elementų buvimas: tos pačios ginčo šalys, toks pat ieškinio dalykas ir pagrindas. Nesant bent vieno iš jų nėra pagrindo pripažinti ieškinio tapatumo. Teismų praktikos nuostata, pagal kurią iškėlus bankroto bylą individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas, nesuponuoja pagrindo daryti išvados apie fizinio ir juridinio asmens tapatumą.

Esant nurodytų aplinkybių visetui pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškinio tapatumą ir ieškinį atmetė. Be to, pažymėtina, jeigu ir būtų konstatuotas procesinio dokumento tapatumas, teismas turėtų bylą nutraukti, o ne priimti sprendimą ir ieškinį atmesti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Byloje esant įrodymams apie ieškovo ieškinio pagrįstumą, jis tenkintinas visiškai priteisiant iš atsakovės 1 137,76 Eur skolą, 11 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 839,90 Eur kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2015-02-13) iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 137,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis, sumokėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tuo tarpu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą už akių panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Citadelė“ banko ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Citadelė“ bankui iš atsakovės D. Š. 1 137,76 Eur skolą, 11 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 839,90 Eur kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2015-02-13) iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 137,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60,17 Eur bylinėjimosi išlaidas.