Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistojo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. D. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vienerių ) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikytos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta 1 metų terminuota laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

BK 64 str. 1, 2 d. tvarka bausmės subendrintos jas visiškai sudedant, kur prie 2006 m. spalio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 19 metų ir 1 mėnesio ir neatliktos 9 metų 6 mėnesių ir 17 dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėta naujai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 10 (dešimt) metų, 2 (du) mėnesiai ir 17 (septyniolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2014 m. gegužės 13 d. apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia ranka sudavė vieną smūgį V. R. į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundo netenkinti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. D. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Teismas nuodugniai aptarė visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. Nuosprendyje pažymėta, kad nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose už labai sunkaus, pavojingo nusikaltimo padarymą, taigi, apeliantas nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, dėl ko teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas laikytinas recidyvistu (BK 11, 27 str.). Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir pagrįstai iš straipsnių sankcijose numatytų kelių alternatyvių bausmės rūšių parinko pačią griežčiausią, laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad sunkinančių apelianto atsakomybę aplinkybių byloje nėra, pagrįstai pastarajam paskyrė mažesnę už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį bausmę.

Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2015m. kovo 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių matyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2006 m. spalio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės neatlikta dalimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., bausmes visiškai sudedant, prie 2006 m. spalio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 19 metų ir 1 mėnesio ir neatliktos 9 metų 6 mėnesių ir 17 dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėta naujai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė 8 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 10 (dešimt) metų, 2 (du) mėnesiai ir 17 (septyniolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo. Tačiau aprašomojoje nuosprendžio dalyje (4 lapas) padaryta rašybos klaida, nurodant, kad bausmės bendrinamos BK 64 str. 1 ir 3 dalies pagrindu, kuri numato bausmių sudėjimo iš dalies taisyklę, todėl šis apsirikimas taisytinas ir patikslinama, kad L. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirta ir 2006 m. spalio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalis yra bendrinamos BK 64 str. 2 d. pagrindu, jas visiškai sudedant.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos L. D., iki 2015-05-26 turėtas išlaidas, kurias sudaro 28,95 (dvidešimt aštuonis eurus, 95 euro ct) euro dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014).). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo L. D. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo L. D., nepriteisti.

Ištaisyti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašybos klaidą ir nurodyti taip:

„kaltinamajam BK 64 str. 1, 2 d. d. tvarka bausmės subendrintinos jas sudedant, kur prie 2006 m. spalio 5 d. Šiaulių apygardos teismo paskirtos 19 metų ir 1 mėnesio ir neatliktos 9 metų 6 mėnesių ir 17 dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėti naujai šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę 8 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 10 (dešimt) metų, 2 (du) mėnesius ir 17 (septyniolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atliekant pataisos namuose“.