Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (apeliantų) M. V. ir J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovų M. V. ir J. V. ieškinį atsakovams F. Š. ir D. Š. dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, S. Š., Ž. Ž. ir G. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. V. ir J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams F. Š. ir D. Š., prašydami: 1) iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini): pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5/8 dalies pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5/8 dalies pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5/8 dalies pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5/8 dalies pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinierinių tinklų – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5/8 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas); 2) priteisti ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis 2 322,58 Eur nuostolių atlyginimo; 3) priteisti ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis 1 000 Eur už kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki atsakovų iškeldinimo (išsikėlimo) dienos; 4) priteisti ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2016 m. balandžio 19 d. su trečiuoju asmeniu S. Š. sudarė nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, registro Nr. DJ-2122 (toliau – Mainų sutartis arba sutartis), pagal kurią mainų būdu nuo sutarties pasirašymo momento ieškovai įgijo nuosavybės teisę į Turtą. Nurodė, kad atsakovai minėtame turte gyvena, neturėdami jokio teisinio pagrindo, kliudo ieškovams naudotis Turtu bei gauti pajamų iš Turto nuomos.

2. Ieškovų ieškinys priimtas 2016 m. spalio 13 d. teisėjo rezoliucija ir išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepimams pateikti.

3. Atsakovai F. Š. ir D. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kol Turtas nėra faktiškai perduotas ieškovams, nuosavybės teisė į jį ieškovams neperėjo, nepaisant nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovai sutartį sudarė, neįsitikinę, kad sutartis nepažeis trečiųjų asmenų teisių bei interesų. Turtas perleistas mainų sutarties pagrindu, už ženkliai mažesnės vertės turtą, ieškovams galimai apgavus itin garbaus amžiaus kartais neadekvačiai mąstančią senutę S. Š.

4. 2017 m. vasario 8 d. byloje gautas atsakovų prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo. Atsakovai nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-3288-560/2017 pagal ieškovės V. P. – atsakovo F. Š. sesers ieškinį atsakovams S. Š., M. V., J. V. dėl ginčo Mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kurioje trečiaisiais asmenimis dalyvauja F. Š., J. S. ir notarė D. J.. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama ir civilinė byla Nr. e2-3125-614/2017 pagal ieškovės V. P. ieškinį S. Š. dėl 215 801 Eur skolos ir palūkanų priteisimo, kurioje trečiasis asmuo F. Š.. Išnagrinėjus minėtas civilines bylas, paaiškės Mainų sutarties teisėtumo klausimas, todėl šių bylų išsprendimas turės prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.

5. 2017 m. vasario 14 d. teismo nutartimi byla sustabdyta iki kol įsiteisės galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3288-560/2017 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00155-2017-6). Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi.

6. 2020 m. sausio 23 d. nutartimi teismas priėmė ieškinio atsisakymą dalyje dėl reikalavimų: 1) priteisti ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis 2 322,58 Eur nuostolių atlyginimo; 2) priteisti ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis 1 000 Eur už kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki atsakovų iškeldinimo (išsikėlimo) dienos; 3) priteisti ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

7. 2020 m. kovo 4 d. byloje gautas atsakovų prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo. Atsakovai nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-918-912/2020 pagal ieškovo F. Š. ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo, paveldėjimo ir Mainų sutarties panaikinimo, pareikštas atsakovams S. Š. (šioje civilinėje byloje – trečiasis asmuo), M. V. (šioje civilinėje byloje – ieškovas) ir J. V. (šioje civilinėje byloje – ieškovė). Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-918-912/2020 bus sprendžiama dėl fakto, ar F. Š. po jo tėvo N. Š. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo 3/16 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 3/16 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei Mainų sutarties teisėtumo ir panaikinimo, ar panaikinimo iš dalies bei restitucijos taikymo, todėl Vilniaus apygardos teismo byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šiai civilinei bylai.

8. 2020 m. kovo 4 d. teismo nutartimi byla sustabdyta iki kol įsiteisės galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-918-912/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01361-2019-8). Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2023 m. liepos 10 d. nutartimi.

9. 2023 m. rugpjūčio 29 d. byloje gautas atsakovų ir trečiojo asmens S. Š. prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1551-1097/2023. Prašymuose nurodyta, kad šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu esanti S. Š. kreipėsi kaip ieškovė į Vilniaus apygardos teismą, ginčydama Mainų sutartį, pagal kurią mainų būdu nuo Mainų sutarties pasirašymo momento M. V. ir J. V., esantys ieškovais šioje civilinėje byloje, įgijo nuosavybės teisę į ginčo Turtą, taip pat prašydama taikyti restituciją.

10. 2023 m. rugsėjo 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovų atstovė ir trečiojo asmens S. Š. atstovė prašymą dėl bylos sustabdymo palaikė, ieškovai su prašymu nesutiko, nurodydami, jog tokiu prašymu yra siekiama užvilkinti bylos nagrinėjimą; taip pat ieškovai nurodė, jog teismui nustačius, jog ši byla negali būti nagrinėjama iki kitos civilinės bylos išnagrinėjimo, abi bylos turėtų būti sujungtos ir nagrinėjamos kartu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi prašymą dėl bylos sustabdymo patenkino, civilinę bylą sustabdė iki kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1551-1097/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00036-2023-1).

10.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovų ir trečiojo asmens atstovių prašymuose nurodytas aplinkybes dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1551-1097/2023 patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, iš kurių taip pat nustatyta, kad minėta civilinė byla nagrinėjama pagal šios bylos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, S. Š. patikslintą ieškinį atsakovams M. V. ir J. V., be kita ko, ir dėl Mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kuriuo prašoma: pripažinti, kad 2016 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo daikto mainų sutartis, sudaryta tarp S. Š., M. V. ir J. V., yra niekinė ir negaliojanti, taikyti restituciją ir iš atsakovų valdymo grąžinti ieškovei pastatą – gyvenamąjį namą, 5/8 dalis garažo, 5/8 dalis ūkinio pastato, 5/8 dalis šiltnamio, 5/8 dalis šiltnamio, kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius, ir 5/8 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini); atsakovams grąžinti iš ieškovės 45 500 Eur, sudarančius kito Mainų sutarties objekto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutarties sudarymo momentu buvusią vertę, ir sumokėtą 139 000 Eur priemoką. Taigi, minimoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje yra ginčijama Mainų sutartis, kurios pagrindu šioje teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštas ieškovų M. V. ir J. V. reikalavimas dėl iškeldinimo. Teismo vertinimu, iki bus išspręstas ginčas Vilniaus apygardos teisme, ši civilinė byla dėl iškeldinimo negali būti išnagrinėta, nes Mainų sutarties panaikinimo atveju Vilniaus apygardos teismo sprendimas byloje turėtų esminės reikšmės šioje byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui.

10.2. Netenkindamas ieškovų prašymo dėl bylų sujungimo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog negali nagrinėti civilinės bylos, kurios teismingumas yra Vilniaus apygardos teismo, todėl teismo vertinimu, konkrečiu atveju prašymas dėl bylų sujungimo galėtų būti reiškiamas Vilniaus apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Ieškovai J. V. ir M. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį. Apeliantai atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi spręsdamas sustabdyti civilinę bylą, nenustatydamas abiejų civilinių bylų įrodinėjimo dalykų, nenustatydamas prejudicinio ir/ar kitokio teisino ryšio tarp civilinių bylų, iš esmės nepateikdamas jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas neturi galimybės išspręsti ginčo dėl atsakovų F. Š. ir D. Š. iškeldinimo, iki kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1551-1097/2023, tik deklaratyviai konstatavo, jog šios civilinės bylos dėl iškeldinimo nėra galimybės išspręsti, nes Mainų sutarties panaikinimo atveju, tai turės esminės reikšmės pareikštų reikalavimų išsprendimui. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokios esminės reikšmės turės Mainų sutarties panaikinimas, sprendžiant ginčą/reikalavimą dėl atsakovų F. Š. ir D. Š. iškeldinimo, tačiau akivaizdu, kad atsakovų F. Š., D. Š. ir trečiojo asmens S. Š. prašymai dėl civilinės bylos sustabdymo buvo tenkinti vien tik tuo pagrindu, jog kitoje civilinėje byloje galbūt panaikinus Mainų sutartį, kartu galbūt išnyktų ieškovų teisinis pagrindas iškeldinti atsakovus F. Š. ir D. Š. iš ginčo nekilnojamojo turto, t. y. akivaizdu, kad civilinė byla buvo sustabdyta vien tik dėl galbūt ateityje išnyksiančiu ieškinio tikslingumu ir prasmingumu, kas akivaizdžiai prieštarauja civilinės bylos sustabdymo tikslams.

11.2. Siekiant tinkamai išspręsti klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo, pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalykus ir jų ryšį abiejose civilinėse bylose. Šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo nekilnojamojo turto. Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai CK 4.98 straipsnis įtvirtina vieną iš kelių savarankiškų savininko teisių gynimo būdų – negatorinį ieškinį. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008). Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurios pagrindu buvo nuspręsta sustabdyti šią civilinę bylą, sprendžiamas S. Š. pareikštas reikalavimas dėl Mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, kuria apeliantai įgijo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą. Tačiau, nagrinėjamos civilinės bylos įrodymai patvirtina, kad šiai dienai, ginčo nekilnojamojo turto, iš kurio apeliantai siekia iškeldinti atsakovus nuosavybės teisė yra įregistruota apeliantų vardu, t. y. apeliantai yra teisėti ginčo nekilnojamojo turto savininkai. Minėtų priežasčių pagrindu, pirmosios instancijos teismui, sprendžiant šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo, reikia tik nustatyti apeliantų nuosavybės teisių pažeidimą patvirtinančius arba paneigiančius faktus, kuriuos pirmosios instancijos teismas neabejotinai gali nustatyti pats šioje byloje, t. y. pirmosios instancijos teismui Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1551-1097/2023 neužkerta galimybės nustatyti, ar apeliantų teisės buvo pažeistos, ar šios teisės turi būti apgintos. Vien tas faktas, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1551-1097/2023 S. Š. siekia nuginčyti su apeliantais sudarytą Mainų sutartį yra visiškai nereikšminga faktinė ir teisinė aplinkybė, kuri trukdytų išspręsti šalių ginčą nagrinėjamoje byloje dėl pažeistų apeliantų, kaip teisėtų ginčo nekilnojamojo turto savininkų, teisių ir teisėtų interesų.

11.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje jokie su nuosavybės teisės įgijimo pagrindu susiję klausimai nėra sprendžiami, taip pat ir nagrinėjant Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1551-1097/2023 dėl Mainų sutarties pripažinimo nebus nustatinėjamos jokios aplinkybės (prejudiciniai faktai), kurie pateisintų atsakovų daromą apeliantų nuosavybės teisės pažeidimą. Civilinė byla visiškai nepagrįstai sustabdyta vien tuo pagrindu, jog ateityje gali išnykti apeliantų pareikšto ieškinio tikslingumas, kas prieštarauja tiek civilinės bylos sustabdymo tikslams, tiek ir suformuotai teisminei praktikai analogiškose byloje, pavyzdžiui: Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-910-889/2022.

11.4. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1551-1097/2023 reikalavimą dėl Mainų sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė tik šios bylos trečiasis asmuo S. Š. Taigi net ir tuo atveju, jeigu Mainų sutartis būtų pripažinta negaliojanti, tai nedarys jokios įtakos šios bylos atsakovų teisėms ir pareigoms, t. y. automatiškai nepašalins atsakovų daromo nuosavybės teisės pažeidimo. Į bylos medžiagą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog prieš tai buvęs savininkas - S. Š., kokiu nors teisiniu pagrindu, suteikė teisę atsakovams gyventi, naudotis turtu iki Mainų sutarties sudarymo. Todėl bet kuriuo atveju, atsakovai neteisėtai naudojosi, naudojasi ir naudosis ginčo nekilnojamuoju turtu.

11.5. Apeliantų nuomone, tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareikšti reikalavimai abiejose bylose yra panašaus pobūdžio, tarpusavyje susiję ir priešpriešiniai, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl civilinių bylų sujungimo, nes tokiu būdu būtų užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai. Nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad pagrindinis atsakovų tikslas yra kuo ilgiau neteisėtai, neatlygintinai naudotis ginčo turtu, vilkinant bylos nagrinėjimą, iškeliant vis naujas bylas, susijusias su Mainų sutartimi. Iš pradžių tai darė pats atsakovas F. Š., šiuo metu, tai daroma trečiojo asmens S. Š. pagalba, reiškiant visiškai nepagrįstus ieškinius apeliantams kitose civilinėse bylose. Ši civilinė byla sustabdoma jau trečiąjį kartą, todėl negali būti toleruojamas akivaizdus atsakovų nesąžiningumas, siekis neteisėtai ir neatlygintinai naudotis ginčo turtu, todėl civilinių bylų sujungimas neužvilkintų atskirų bylų nagrinėjimo. Taip būtų išvengta civilinės bylos sustabdymo, užkirstas kelias atsakovams vilkinti šią civilinę bylą ir abu ginčai butų išspręsti vienoje byloje. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog egzistuoja pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau nesprendus civilinių bylų sujungimo klausimo, yra pažeisti civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai.

13. Atsakovai F. Š. ir D. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas toliau nurodomais pagrindiniais argumentais:

12.1. Apeliantai reikalavimą iškeldinti atsakovus grindžia kitoje civilinėje byloje ginčijama Mainų sutartimi, todėl teismas teisingai sprendė, jog panaikinus Mainų sutartį, apeliantai šioje byloje neturės pagrindo reikšti reikalavimo ginti neva pažeistą jų nuosavybės teisę, kadangi nebebus nei namo, nei kito turto, (duomenys neskelbtini), savininkais. Vadinasi, nėra jokių abejonių, jog teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu bylos sustabdymo pagrindu, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1551-1097/2023 nustatytas faktas, ar apeliantai yra minėto turto savininkai, turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šiai bylai.

12.2. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad į bylos medžiagą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog prieš tai buvęs savininkas – S. Š. kokiu nors teisiniu pagrindu suteikė teisę atsakovams gyventi, naudotis turtu iki Mainų sutarties sudarymo, todėl bet kuriuo atveju atsakovai neteisėtai naudojosi, naudojasi ir naudosis ginčo nekilnojamuoju turtu. S. Š. 2023 m. rugpjūčio 29 d. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose ne tik aiškiai išdėstė savo poziciją dėl atsakovų pozicijos palaikymo ir ketinimo panaikinti apgaule sudarytą Mainų sutartį, bet ir nurodė, jog atsakovai ginčo turtą valdo, kaip jo valdytojai ir naudotojai. Pažymėtina, jog atsakovas gyvenamąją vietą ginčo name yra deklaravęs 2001 m. birželio 19 d., nors realiai gyvena daugiau kaip trisdešimt metų, o atsakovė – nuo 2007 metų. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartyje taip pat yra pažymėjęs, jog atsakovas yra prisidėjęs gerindamas motinai S. Š. priklausantį turtą ir netgi gali už juos reikalauti atlyginimo. Praktikoje tokią situaciją teismai vertina kaip tarp šalių faktiškai susiklosčiusius panaudos teisinius santykius. Vienok, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1551-1097/2023 priimtam sprendimui, galutinai paaiškės, ar apeliantai apskritai turi teisę spręsti dėl atsakovų ir jų motinos tarpusavio (sutartinių) santykių dėl naudojimosi namu ir kitu jos turtu.

12.3. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantai, kai byla buvo sustabdyta teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi ir 2020 m. kovo 4 d. nutartimi, šių nutarčių neskundė, nors reikalavimas panaikinti Mainų sutartį abiem atvejais buvo išvestinis. Tai, kad apeliantai neskundė minėtų teismo nutarčių, reiškia, kad jie patys sutiko, kad turi būti sudaryta galimybė patikrinti Mainų sutarties teisėtumą ir pagrįstumą netgi tuo atveju, jeigu reikalavimą reiškė net ne turto savininkai, o atsakovas ir/ar jo sesuo. Šiuo atveju, civilinėje byloje Nr. e2-1551-1097/2023 reikalavimą panaikinti Mainų sutartį kaip pagrindinį reikalavimą pareiškė asmeniškai ginčijamo turto savininkė S. Š.. Todėl apeliantai yra nenuoseklūs – pirmaisiais atvejais jie nemanė, kad byla vilkinama, ar pažeidžiamas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas, o šiuo atveju jau mato pažeidimą ir netgi nemato ryšio tarp bylos ir civilinės bylos Nr. e2-1551-1097/2023. Toks pozicijos pakeitimas taip pat leidžia daryti prielaidą, jog apeliantų skundas yra ne tik nepagrįstas, bet ir ne visai sąžiningas.

12.4. Apeliantai nepagrįstai bylos sustabdymą sieja su jų prašymu sujungti bylą su Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1551-1097/2023. Nors teismas nurodė apeliantams dėl bylų sujungimo kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, tačiau atsakovų manymu, byla apskritai negali būti sujungta su civiline byla Nr. e2-1551-1097/2023, nes bylų šalys skirtingos, skirtingi bylų ieškovai ir nėra skirtingų ieškovų ieškinių tam pačiam atsakovui. Beje, ir apeliantų argumentai dėl bylų sujungimo yra prieštaringi, nes apeliantai teigia, kad tarp bylos ir civilinės bylos Nr. e2-1551-1097/2023 nėra absoliučiai jokio ryšio, nors sujungiamos gali būti tik vienarūšės bylos.

12.5. Atsakovų manymu, apeliantai apskritai negali reikšti reikalavimo juos iškeldinti, kadangi jie yra Mainų sutarties šalis, kuriai privalomos sutarties nuostatos. Sutarties IV dalies 1.2. punkte prievolė perduoti namą ir kitą išmainytą turtą priėmimo-perdavimo aktais iki 2016 m. birželio 20 d. yra numatyta būtent S. Š. Šiuo atveju, apeliantai ketina patys sau persiduoti išmainytą turtą. Tokios galimybės Mainų sutarties institutas nenumato. S. Š. išsivadavusi nuo ją galimai apgavusių asmenų, neturi ketinimo iškeldinti savo sūnaus šeimos, atvirkščiai, ji nori sugrįžti į savo namus, kuriuos ketina užvaldyti galimai nesąžiningi asmenys, turi interesą kartu su jais gyventi, pageidauja, kad visu turtu ir toliau rūpintųsi jos artimieji.

2. Trečiasis asmuo S. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Šiuo atveju sustabdžius bylą, akivaizdu, galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų. Taigi būtinumą sustabdyti bylą, kol teisme bus išnagrinėta kita byla, lemia tiek faktų prejudicinė reikšmė ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, tiek kiti įsiteisėjusių teismo sprendimų res judicata galios aspektai.

13.2. Kritiškai vertintinas ieškovų teiginys apie į šios civilinės bylos medžiagą nepateiktus įrodymus, kurie patvirtintų, jog S. Š. kokiu nors teisiniu pagrindu suteikė teisę atsakovams gyventi ir naudotis turtu iki Mainų sutarties sudarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog S. Š. iki Mainų sutarties sudarymo reiškė, teisminiu keliu gindama savo, kaip savininkės, teises, reikalavimą dėl F. Š. ir D. Š. iškeldinimo, nors pastarieji iki Mainų sutarties sudarymo, kaip artimi giminaičiai, gyveno su ja ne vienerius metus kartu: F. Š. su S. Š. gyveno nuo 1997 m., o 2001 m. birželio 19 d. deklaravo ginčo turto adresu savo gyvenamąją vietą, D. Š. su S. Š. gyveno nuo 2007 m., t. y. dar net neįregistravus su F. Š. santuokos (atsakovai santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Tokio reikalavimo (dėl atsakovų iškeldinimo) S. Š. nesirengia reikšti ir Mainų sutarties nuginčijimo bei ginčo turtui restitucijos taikymo atveju. Priešingai, S. Š., būdama garbingo amžiaus asmuo, turi kasdieninį poreikį pagalbai buityje, įskaitant maisto gaminimą, rūpinimąsi jos sveikata (S. Š. turi rimtų sveikatos sutrikimų), higiena ir pan. Tačiau pritaikius ieškovų prašymu šioje civilinėje byloje laikinąsias apsaugos priemones – uždraudus atsakovams leisti tretiesiems asmenims bet kokia forma naudotis ginčo turtu, S. Š. šiuo metu negali tikėtis reikiamos priežiūros, apsigyvenant tos pačios gyvenamosios vietos adresu, kaip ir jos sūnaus F. Š. šeima.

13.3. Pabrėžtina, kad įstatyme nustatyta teismo teisė, tačiau ne pareiga sujungti bylas į vieną bylą tuo atveju, jeigu, vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatomis, būtų nustatytas tam pagrindas. Taip pat ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovai pateikė raštu į bylą tokio pobūdžio prašymą, idant pagal galiojantį teisinį reguliavimą skundžiamą nutartį priėmęs teismas turėtų pagrindą kreiptis į subjektą, galintį spręsti pagal kompetenciją bylų sujungimo klausimą. Tokio pobūdžio aiškaus, žodine forma išreikšto prašymo, apart keliamo klausimo ar prielaidų dėl bylų sujungimo, ieškovų atstovas 2023 m. rugsėjo 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu taip pat nepareiškė. Tačiau, trečiojo asmens S. Š. manymu, civilinė byla Nr. e2-11-859/2023 ir civilinė byla Nr. e2-1551-1097/2023 negalėtų būti nagrinėjamos kartu, kadangi tik išnagrinėjus, kaip jau paminėta, S. Š. ieškinį dėl Mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir išsprendus subjektų, turinčių (turėsiančių) nuosavybės teisę į ginčo turtą, bus galima nagrinėti ieškovų ieškinio reikalavimą (dėl atsakovų iškeldinimo) ir spręsti dėl tokio reikalavimo pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

4. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria sustabdytas ieškovų ieškinio dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo turto nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, jog teismo žinioje esanti byla yra glaudžiai susijusi su Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. e2-1551-1097/2023, t. y. mano, jog šiuo atveju byla sustabdyta nepagrįstai, taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog egzistuoja pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau nesprendus civilinių bylų sujungimo klausimo, buvo pažeisti civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai.

5. CPK 162³ straipsnyje nustatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas. Tačiau privalomojo bylos sustabdymo pagrindai ne visada yra akivaizdūs. Be to, teismas neturi bylos sustabdymo pagrindus taikyti formaliai. Pažymėtina, kad net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005).

6. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Pažymėtina, kad minėtos normos formuluotė suponuoja išvadą, jog faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog sustabdoma byla, jų nenustačius, negali būti išnagrinėta.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė remdamasis minėtu CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu iki tol, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1551-1097/2023. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad tarp nagrinėjamų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, nes civilinėje byloje Nr. e2-1551-1097/2023 išspręstas klausimas dėl Mainų sutarties panaikinimo turės esminės reikšmės šioje byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

8. Remiantis faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo turtas ieškovams nuosavybės teise priklauso 2016 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo daikto mainų sutarties, sudarytos tarp ieškovų M. V. ir J. V. bei trečiojo asmens S. Š., pagrindu. Šiuo metu ginčo name gyvena atsakovai – trečiojo asmens S. Š. sūnus ir jo sutuoktinė. Ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį dėl atsakovų iš ginčo turto iškeldinimo, tuo tarpu trečiasis asmuo S. Š. Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį dėl Mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, grąžinant jai ginčo turtą. Akivaizdu, kad šios bylos tarpusavyje yra susijusios ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1551-1097/2023. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantų argumentais, kad nagrinėjama civilinė byla gali būti išnagrinėta ir atskirai, nelaukiant kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1551-1097/2023, tačiau sustabdžius nagrinėjamą civilinę bylą, kol įsiteisės joje teismo sprendimas, bus išvengta prieštaringų teismo sprendimų tuo pačiu klausimu. Išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-1551-1097/2023 ir teismui pripažinus Mainų sutartį negaliojančią, atitinkamai teismas neturėtų teisinio pagrindo tenkinti ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo iš minėtų patalpų, nes ieškovai neturėtų teisės tokį reikalavimą reikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1602-370/2015). Šios aplinkybės patvirtina, kad minėtoje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas turės prejudicinę reikšmę šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Todėl vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1551-1097/2023 nustatyti faktai bei išvados turės esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kadangi egzistuoja privalomasis bylos sustabdymo pagrindas iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1551-1097/2023.

9. Nors apeliantai atskirajam skunde remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-910-889/2022, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje teismas, pažymėdamas, jog civilinė byla dėl nuosavybės teisės pažeidimo (iškeldinimo byla) ir civilinė byla dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo pripažinimo negaliojančiu yra tarpusavyje susijusios: vienos iš jų reikalavimų patenkinimas, lemia kitos reikalavimų eliminavimą, ir nė viena iš jų neturi prioriteto prieš kitą, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo išnagrinėti susijusių bylų sujungimo klausimą ir tik nustatęs faktinius ir teisinius pagrindus, dėl ko jos negalėtų būti sujungtos, nuspręsti dėl civilinės bylos sustabdymo. Minimoje byloje teismas panaikino nutartį dėl bylos sustabdymo, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti ne bylos sustabdymo, o bylų sujungimo klausimą. Tokį klausimą apeliantai iškėlė ir nagrinėjamojoje byloje, pareikšdami prašymą dėl bylų sujungimo parengiamojo teismo posėdžio metu, taip pat bylų nesujungimo argumentu grindžia savo atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako šiuo klausimu.

10. Apeliantai atskirajame skunde iš esmės teigia, jog nagrinėjamu atveju bylos sustabdymas buvo netikslingas, nes tą patį tikslą galima ekonomiškiau ir operatyviau pasiekti sujungus Vilniaus apygardos teisme ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas bylas. Vertindamas atskirojo skundo argumentus dėl bylos sustabdymo netikslingumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas paprastai užsitęsia. Tokios neigiamos pasekmės kartais iš dalies gali būti išvengtos vietoje bylos sustabdymo naudojant bylų sujungimo institutą (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

11. CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai. Jei panašaus pobūdžio priešiniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, siekdamas greičiau išnagrinėti abi bylas, gali vienos iš jų nestabdyti, bet jas sujungti, taip realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), nes atskiras bylų nagrinėjimas gali užvilkinti ginčo išsprendimą ir taip būtų neužtikrintas vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką – įgyvendinimas (CPK 2 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008).

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-342/2012). Lietuvos apeliacinis teismas, taip pat yra išaiškinęs bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą ir bylų sujungimo pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį institutų santykį. Pirma, vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas. Antra, civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šiam institutui taikyti įstatymas nustato griežtas sąlygas. Bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Trečia, teismo pareiga stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Ketvirta, teismo pareiga rūpintis kuo greitesniu teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu įpareigojo teismą būti aktyviam ir spręsti, ar grėsmės, kylančios atskirai nagrinėjant aptariamas bylas, negali būti pašalintos taikant kitus, priimtinesnius nei bylos sustabdymas, civilinio proceso teisės institutus. Penkta, bylų sujungimas leistų greičiau išnagrinėti ginčą, nes, skirtingai nei bylos sustabdymo atveju, nereikėtų laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas. Sujungus bylas būtų pasiekti tie patys tikslai, kaip ir vieną bylų sustabdžius. Šešta, konstatavus, kad civilinės bylos sustabdymo galima išvengti sujungus susijusias bylas, negalima pripažinti, kad bylos išnagrinėjimui egzistuoja objektyvios kliūtys, nepriklausančios nuo teismo valios – bylų sujungimas yra teismo procesinė teisė ir pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974/2010; 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2011; 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884/2011; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-687/2014). Vien tai, jog šalys neprašė bylų sujungti, neatima galimybės tai padaryti pačiam pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2011). Atsižvelgiant į tai, kad bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, prioritetas teikiamas ne vienos iš susijusių bylų sustabdymui, o sujungimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2185/2014).

14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis paminėta teismų praktika ir išaiškinimais, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp abiejų civilinių bylų egzistuojantį teisinį ryšį, t. y. nustatęs, kad tenkinus Vilniaus apygardos teisme pareikštą ieškinį, išnyks ieškinio tenkinimo pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, nepagrįstai nesudarė šalims galimybės pasinaudoti bylų sujungimo institutu.

15. Kaip minėta, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Prašymas dėl civilinių bylų sujungimo turi būti pateiktas bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1340-798/2020 25 punktas), todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovų prašymo dėl bylų sujungimo, nepagrįstai nurodė, jog toks prašymas turėtų būti teikiamas Vilniaus apygardos teismui ir dėl to ieškovų prašymas liko neišspręstas CPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą trečiojo asmens S. Š. išdėstyta nuomone, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą skundžiamą nutartį priėmęs teismas turėtų pagrindą kreiptis į subjektą, galintį spręsti pagal kompetenciją bylų sujungimo klausimą tik tokiam prašymui esant išdėstytam raštu. Atkreiptinas dėmesys, jog prašymą dėl bylų sujungimo ieškovų atstovas pareiškė 2023 m. rugsėjo 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, atsikirtinėdamas į atsakovų ir trečiojo asmens prašymus dėl jau trečio bylos sustabdymo; toks ieškovų prašymas fiksuotas teismo posėdžio garso įraše, todėl sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui imtis veiksmų, kad toks prašymas būtų išnagrinėtas CPK nustatyta tvarka, t. y. kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į Vilniaus apygardos teismo pirmininką.

16. Nurodyti išaiškinimai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia spręsti, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai vertino aplinkybes, sudarančias bylos sustabdymo pagrindą, tačiau visų pirma, teismas privalėjo imtis veiksmų, kad būtų išnagrinėtas susijusių bylų sujungimo klausimas, ir tik paaiškėjus, kad bylos negali būti sujungtos, spręsti dėl civilinės bylos sustabdymo.

17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju klausimai dėl ginčo bylų (ne)sujungimo priklauso Vilniaus apygardos teismo pirmininko /Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytų argumentų, susijusių su pagrindo jungti ginčo bylas (ne)buvimu.

18. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylų sujungimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis naikintina ir klausimai dėl bylos sustabdymo ir civilinės bylos Nr. e2-11-859/2023 bei civilinės bylos Nr. e2-1551-1097/2023 sujungimo grąžintini spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovų M. V. ir J. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti, bylos sustabdymo bei sujungimo su Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. e2-1551-1097/2023 klausimus grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.