Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą dėl V. P. pareiškimo - Alytaus AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. atstovo adv. Vaido Rakausko skundą dėl Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato 2022-10-19 priimto nutarimo panaikinimo ir nuobaudos paskyrimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundas 2022-11-09 buvo gautas Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariate, kuris skundą perdavė nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams, skundas teisme buvo gautas 2022-11-11.

Pareiškėjos V. P. atstovas pateiktu skundu skundžia Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2022-10-19 nutarimą ,kuriuo buvo nutraukta(nepradėta) administracinio nusižengimo teisena pagal V. P. 2022-09-26 pateiktą pareiškimą dėl galimai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 str. (savavaldžiavimo), padarymo.

Pareiškime buvo nurodyta, kad šių metų rugsėjo 23 d., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjai priklauso apie 80 proc. žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, pareiškėja neturėjo jokios galimybės patekti į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą), kadangi kita bendraturtė, turinti mažą dalį gyvenamojo namo nuosavybės teisės, R. K., pakeitė durų spyną ir atsisakė įleisti V. P. į jai priklausančią nuosavybę. Gerai žinodama, kad su analogiškomis minėto asmens veikomis ne kartą anksčiau susidūrė ir ankstesnis minėto nekilnojamojo turto savininkas R. K., iš karto buvo kreiptasi bendruoju pagalbos numeriu 112, kad būtų užfiksuotas šis eilinis R. K. savavaldžiavimo atvejis tikintis, kad policijos pareigūnai arba padės pareiškėjai patekti į jos nuosavybę, arba bent jau skirs nuobaudą atsakingam už tokias sudarytas kliūtis asmeniui.

Pareiškėjai padavus pareiškimą, su ja daugiau policijos pareigūnai nesusisiekė ir pareiškėja 2022-10-19 gavo skundžiamą nutarimą, kad administracinio nusižengimo bylos teisena (ROIK: (duomenys neskelbtini)) yra nutraukiama.

Skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta (paskutinė pastraipa), kad tarp bendrasavininkų kilęs ginčas dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo yra sprendžiamas teisme, civilinė byla nėra baigta, todėl R. K. veiksmuose nėra nustatyta ANK 518 str. numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Kaip galima suprasti iš skundžiamo nutarimo turinio, skundžiamą nutarimą surašęs tyrėjas skundžiamame nutarime tiesiog pažodžiui perrašė R. K. atstovės A. Ikasalienės surašyto (tik R. K. pasirašyto) skundo teiginius, kuriame buvo aiškinama apie policijos pareigūnų kompetencijos viršijimą, policijos dalyvavimą trečiuoju asmeniu V. P. pusėje, policijos pareigūnų atliktus užsakomuosius veiksmus ir pan. Neįtikėtina, kad tokių išsigalvotų ir neprofesionalių samprotavimų kontekste parengto skundo argumentai buvo perkelti į skundžiamą nutarimą.

Be to, skundžiamame nutarime nebuvo nagrinėti ANK 518 str. numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Akivaizdu, kad vykstančios bylos faktas nėra tas požymis, kuris sudaro minėto administracinio nusižengimo sudėtį ar yra sąlyga automatiškai eliminuojanti administracinės atsakomybės kilimą.

Pirmiausiai būtina pažymėti, kad prie pareiškėjos pareiškimo pradėti administracinio nusižengimo teiseną buvo pridėtas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas su išsamiu nekilnojamojo turto sąrašu, patvirtinančiu, koks nekilnojamasis turtas ir kokios jo dalį priklauso pareiškėjai ir kokios – R. K..

Kaip matyti iš VĮ Registrų Nekilnojamojo turto registro duomenų, konkreti naudojimosi tvarka nekilnojamuoju turtu nėra nustatyta. Vadinasi, šis nekilnojamasis turtas visiems bendraturčiams priklauso neišskiriant patalpų, kurios priklausytų vien tik R. K.. Dėl to R. K. neturi teisės užimti kokių nors konkrečių patalpų tiek gyvenamajame name, tiek ir kituose statiniuose ar žemės sklype.

Antra, ankstesnis nekilnojamojo turto bendraturtis R. K., turimais duomenimis, dar 2019 metais kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu 112 dėl to, kad negali patekti į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą tuo pačiu adresu. Buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl tokių R. K. veiksmų. 2021 m. tas pats bendraturtis taip pat kreipėsi bendruoju pagalbos numeriu dėl to, kad bendraturtė R. K. savavališkai, nederinusi to su kitais bendraturčiais, apšiltino dalį gyvenamojo namo. Dėl to taip pat buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Taigi, toks bendraturtės R. K. elgesys yra nuolatinis, tęstinis savavaldžiavimas, kuris nėra niekaip užkardomas jau ne vieni metai ir tokiu atitinkamų institucijų neveikimu yra įteisinamas savavaldžiavimas.

Pažymėtina, kad apie ankstesnius R. K. savavaldžiavimo veiksmus pareiškėja buvo nurodžiusi ir savo pareiškime, tačiau, manytina, šie duomenys nebuvo nei papildomai gauti, nei surinkti atliekant šią administracinio nusižengimo teiseną. Dėl šios priežasties yra prašoma teismo iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato išreikalauti ir prie nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos prijungti visus priimtus nutarimus (nutarimus pripažinti nukentėjusiuoju ir kt. nutarimus), kurie nuo 2019 metų buvo priimti sprendžiant ginčus tarp bendraturčių R. K. ir R. K.. Kaip bus minima toliau šiame skunde, tyčios buvimas yra būtinas požymis, kad asmens elgesį pripažinti administraciniu nusižengimu pagal ANK 518 straipsnio dispoziciją. Dėl to prašomi išreikalauti duomenys būtent ir patvirtins subjektyviąją šio administracinio nusižengimo sudėtį – nuolatinius, sąmoningus tyčinius veiksmus, siekiant užkirsti kelią asmeniui naudotis jam priklausančia nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Trečia, R. K. veiksmų piktybiškumą patvirtina ir teikiama durų, pro kurias galima patekti į gyvenamąjį namą (jo dalį, kurią yra užėmusi R. K.), nuotrauka iš vidaus. Kaip matyti, patalpos viduje yra įrengti kabliai, kuriuos užkabinus iš vidaus, net ir esant nepakeistai spynai, nėra galimybės patekti į gyvenamojo namo vidų. Šie būtent R. K. atlikti veiksmai taip pat yra savavališki ir atlikti su aiškiu tikslu – užkirsti kelią pareiškėjai patekti į jai priklausantį gyvenamąjį namą.

Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar suvaržytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

Sekant šios skundžiamo nutarimo pagrindu susidarančios teisinės situacijos logika, pareiškėja taip pat galėtų nebaudžiamai patekti į gyvenamąjį namą, pasikeisti spyną, susidėti kablius prie durų ir „įsikurti“ toje vietoje, kurioje savavališkai yra įsikūrusi R. K.: pastaroji tokiu būdu į gyvenamąjį namą patekti negalėtų, o pareiškėjai už tokį elgesį jokia atsakomybė nekiltų, nes, anot skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos, civilinė byla dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra nagrinėjama teisme. Daugiau nei akivaizdu, kad tokia ydinga bei nebaudžiama situacija nėra galima, kadangi pamina visus nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo, sąžiningumo, teisėtumo ir protingumo principus.

Tyrimo metu R. K. nurodė, kad sodyboje – (duomenys neskelbtini), V. P. asmeninės nuosavybės teisėmis iki 2022-07-08 ir šiuo metu priklauso šis turtas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), konkrečiai: patalpos, pažymėtos indeksais 1-4 ir 1-5, pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į jas įrengtas iš kiemo atskiras įėjimas į patalpą 1-5, Pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu turtu naudojasi tik V. P., niekas jai kliūčių nesudaro. Kita namo pusė, kiti sodyboje esantys ūkiniai statiniai, pusė žemės sklypo priklausė V. P. broliui K. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini) dieną. Jo turtą paveldėjo: R. K. – sutoktinė, V. K. – dukra, atsakovas R. K. – mirusiojo K. K. sūnus iš ankstesnės santuokos. 2022-01-04 dieną R. K. padavė teismui ieškinį dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, atsakovais nurodęs V. K., R. K., V. P.. Bylos eigoje, 2022-07-08 dieną, ieškovas R. K. perleido savo paveldėtas iš K. K. nuosavybės dalis į statinius ir sklypą V. P., pastaroji sutiko perimti ieškovo teises ir pareigas. Pagal ieškinį V. P. pretenduoja ne į visus ūkinius pastatus, o tik į tuos, kurie nurodyti ieškinyje. R. K. ir V. K. pateikė priešieškinį, reikalaudamos atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės, priteisiant joms iš V. P. natūra tas dalis, kurias ji 2022-07-08 dieną įgijo iš R. K., išmokant V. P. kompensaciją. Nelaukdama teismo sprendimo, neaišku kokiais pagrindais V. P., pasitelkusi policiją, siekia užimti ūkinius statinius, kuriais naudojasi R. K. ir V. K., reikalauja įsileisti ją į pastarosioms priklausančią gyvenamojo namo pusę.

R. K. ir V. K. pateikė priešieškinį, reikalaudamos atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės, priteisiant joms iš V. P. natūra tas dalis, kurias ji 2022-07-08 įgijo iš R. K., išmokant V. P. kompensaciją. Tuo labiau, kad V. P. sodyboje negyvena, tik apsilanko, niekada nesinaudojo tais ūkiniais pastatais, kuriuose atitinkamą dalį paveldėjo R. K. ir perleido V. P.. Ji turi savo ūkinius pastatus, kiti anksčiau jos broliui priklausę ūkiniai pastatai, jai nereikalingi, ji niekada jais nesinaudojo, juose yra K. K. šeimos turtas. R. K., V. K. nekelia grėsmės turtui, jos pareiškusios byloje savo poziciją, patikslintą priešieškinį, kuriuo, kaip minėta, prašo natūra atidalinti iš bendros nuosavybės su V. P.. Pastaroji sodyboje negyvena, atvyksta tik laisvalaikiu, niekada nesinaudojo tais ūkiniais statiniais, kuriuose įgijo nuosavybės dalis iš R. K.. V. P. brovimasis į ūkinius pastatus, kur laikomas K. K. šeimos - sutuoktinės ir dukros turtas, yra neteisėtas. Gyvenamojo namo dalies, kuria naudojasi R. K., V. K., įėjimo durų spyna buvo sulaužyta, galimai buvo brautasi į gyvenamąjį namą.

Iš surinktos medžiagos matosi, kad tarp bendrasavininkių – V. P. ir R. K. kilęs ginčas ir šiuo metu vyksta teismo procesas dėl turto esančio adresu -(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismo procesas sprendžiamas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-716-308/2022. Civilinė byla nebaigta, turto naudojimosi tvarka teismo nenustatyta, dėl to R. K. veiksmuose nėra nusižengimo numatyto LR ANK 518 str. požymių.

Skundas tenkintinas iš dalies , priimtas nutarimas panaikintinas ir byla gražintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Iš institucijos, priėmusios nutarimus - Alytaus AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir teismo posėdyje surinktų įrodymų galima padaryti išvadą, kad nutarime nurodomas nusižengimas galimai galėjo būti padarytas ir šiuo atveju teismas laiko,kad yra pagrindas panaikinti nutarimą nutraukti(nepradėti) administracinio nusižengimo tyrimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Iš pateiktų byloje įrodymų matosi, kad tiek skundo pareiškėja V. P., tiek R. K. ir V. K. 2022 m rugsėjo 23 d. buvo dalies gyvenamojo namo, bei dalies ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini),bendrasavininkės, kur dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų V. P. yra paveldėta po jos tėvų mirties arba įgytų kitų sandorių pagrindu ir nesudaro bendrosios dalinės nuosavybės su R. K. ir V. K., o ginčo objektu yra kita gyvenamojo namo ir ūkinių statinių dalis, kuri po K. K. mirties buvo paveldėta jo buvusios sutuoktinės R. K., dukros V. K. ir sūnaus iš ankstesnės santuokos R. K.,kuris savo paveldėto turto dalį 2022 m perleido V. P..

Iš šių aplinkybių galima konstatuoti,kad V. P. , R. K. ir V. K. dalinės nuosavybės teise valdo dalį aukščiau nurodyto gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo. Esant tokiai situacijai bendrasavininkų veiksmus dėl naudojimosi bendrai priklausančiu turtu reglamentuoja LR Civilinis kodeksas. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas)valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį.

Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Šių institutų taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1-2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.

Naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis.<...>. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020).

Institucija, priėmusi nutarimą, iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje nepateikė įrodymų, jog jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu iki 202-09-26 būtų buvusi nustatyta naudojimosi tvarka nurodytam gyvenamajame name į V. P., R. K. ir V. K. bendrai priklausančią gyvenamojo dalį, kadangi civilinė byla Nr.e2-716-308/2002 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose dar nėra išnagrinėta.

Tokiu būdu neesant teismo sprendimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienas bendrosios dalinės nuosavybės savininkas turi teisę naudotis visu bendrąja dalinę nuosavybę sudarančiu turtu, jeigu nėra bendratučių susitarimo dėl tvarkos, pagal kurią bendraturčiai naudotųsi atskiromis izoliuotomis patalpomis(CK 4.81 str.1d.). Bylos medžiagoje nėra pateikta įrodymų,kad iki 2022-09-23 būtų buvęs sudarytas susitarimas tarp bendraturčių V. P., R. K. ir V. K. dėl naudojimosi izoliuotomis patalpomis bei bendro naudojimo patalpomis. Taigi galima padaryti išvadą,jog tiek pareiškėja V. P., tiek R. K. ir V. K. turi teisę patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamojo namo patalpas ir šiuo atveju kiti bendrasavinkai neturi teisės kliudyti kitam bendrasavininkui patekti į šias patalpas iki nebus nustatyta ar teismo sprendimu ar bendrasavininkų sutarimu šių patalpų naudojimo tvarka.

Šiuo atveju,jeigu kuris bendrasavininkas įrengia užraktą patekimui į bendrai valdomas patalpas, tai jis privalo visiems kitiems bendrasavininkams perduoti užrakto raktus,kad ir jie galėtų patekti į bendrai valdomas patalpas.Iš V. P. pareiškimo matosi, kad 2022-09-23 jai atvykus prie nurodomo namo ji negalėjo patekti į bendrai valdomą namo dalį,kadangi buvo pakeista spyna ir jos nuomone tai galėjo padaryti tik ten gyvenanti R. K.. Tačiau atliekant pareiškimo tyrimą R. K. ir V. K. nebuvo apklaustos ir nebuvo išsiaiškinta, kuri iš jų įrengė naują spyną ir kodėl šios spynos rakto neperdavė naudotis kitai bendrasavininkei V. P..

Iš V. P. atstovo iki teismo posėdžio pateiktos administracinės medžiagos (ROIK: (duomenys neskelbtini)) kopijos matyti, kad vienas iš buvusių bendrasavininkų R. K. 2021-10-29 buvo kreipęsis su pareiškimu į Alytaus AVPK Varėnos raj.PK dėl kitų bendrasavininkių veiksmų ,kur nesuderinus su juo, dėl gyvenamojo namo dalies sienos apšiltinimo bei kiemo viduryje tvoros pastatymo,kur apklausta R. K. nurodė,kad ji buvo atlikusi šiuos darbus, bei dėl šių veiksmų 2021-11-07 nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

Taigi tiek iš skundo pareiškėjos V. P.,tiek iš jos atstovo paaiškinimų matosi,kad galimai 2022-09-23 buvo pažeista V. P. teisė naudotis jai kartu su kitais bendrasavininkais priklausančiu turtu,kadangi dėl kitų abiejų bendraturčių ar vieno iš jų veiksmų, buvo suvaržytos jos teisės naudotis bendru turtu, t.y.dėl naujai įrengto užrakto ji negalėjo patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas. Šiuo atveju tiriant pareiškėjos pareiškimą net nebuvo išsiaiškinta,kas (R. K. ar V. K. ar jos kartu) įrengė naują durų užraktą ir dėl kokių priežasčių po šio užrakto įrengimo raktas nebuvo perduotas kitai bendrasavininkei V. P., bei nebuvo išsiaiškinta dėl kokių paskatų buvo įrengtas naujas užraktas bei kodėl nebuvo perduotas raktas V. P., bei šioms aplinkybėms išsiaiškinti buvo reikalinga apklausti R. K. ir V. K.. Taip pat visų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio šiol turto bendrasavininką R. K.. Tik ištyrus šias aplinkybes būtų buvęs pagrindas spręsti, ar yra ar nėra kurio nors iš kitų bendrasavininkių (R. K. ar V. K.) veiksmuose savavaldžiavimo požymių, kadangi pats civilinės bylos dėl naudojimosi tvarkos ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjimo teisme faktas nesuteikia teisės bet kuriam iš bendrasavininkų apriboti kito ar kitų bendrasavininkų teisių naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl to yra reikalingi papildomi tyrimo veiksmai dėl V. P. pateikto 2022-09-26 pareiškimo ištyrimo. Tuo atveju, jeigu po paildomo tyrimo būtų nustatyti savavaldžiavimo veiksmų požymiai, tai šiuos veiksmus atlikusiam asmeniui turėtų būti surašomas administracinio nusižengimo protokolas ir priimamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju tokius veiksmus gali atlikti tik institucija, atlikusi V. P. pareiškimo tyrimą- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyrius,kadangi teismas nėra įgaliotas surašyti tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Dėl to teismas priimdamas šią nutartį neturi pagrindo tenkinti skundo prašymo antros dalies dėl administracinės nuobaudos paskyrimo R. K., o yra tik pagrindas panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2022-10-19 nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir bylą grąžinti insititucijai,kurios pareigūnai yra įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ,atlikti papildomą V. P. pateiktame pareiškime nurodytų aplinkybių dėl galimo savavaldžiavimo padarymo ištyrimą ir procesinių sprendimų priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 566 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2022-10-19 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai yra įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriui .

Nutartis per 20(dvidešimt)kalendorinių dienų gali skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.