- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- e2-2531-600/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemė ūkio ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemė ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovas A. K. prašo įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išduoti ieškovui sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el/b. l. 1-5, t. I).
2. Reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovui su sutuoktine V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas – 99,68 kv. m. ploto boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri stovi ant 0,0168 ha ploto valstybei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas žemės sklypas 2003 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 406 N01/2003-27205 ir 2014 m. balandžio 18 d. Susitarimu „Dėl 2003 m. birželio 6 d. sutarties Nr. 406 N01/2003-27205 „Dėl valstybinės žemės nuomos“ pakeitimo“ buvo išnuomotas ieškovui. Ieškovas su sutuoktine nusprendė parduoti pastatą ir 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, tačiau atsakovė informavo atsisakanti tai padaryti. Ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovę duoti ieškovui sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, atsižvelgiant į tai, kad jis ketina perleisti šiame žemės sklype stovintį jam nuosavybės teise priklausantį pastatą bei kaip nuomininkas tinkamai vykdė pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovas pažymi, kad nuo 2007 m. nenaudojamą boilerinę, kurioje buvo išmontuota visa įranga, skirta karšto vandens ruošimui, ieškovas 2014 m. kovo 7 d. viešame aukcione įsigijo iš akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“. Atsakovė 2013 m. gruodžio 6 d. davė sutikimą dėl nekilnojamojo daikto ir nuomos teisių perleidimo bei 2014 m. balandžio 18 d. sudarė susitarimą su ieškovu, pagal kurį visos valstybinės žemės nuomos teisės perėjo ieškovui. Ieškovo teigimu, nuomojamas sklypas yra 70 proc. užstatytas boilerine, todėl laikomas užstatytu ir negali būti naudojamas pagal kitą paskirtį bei turi būti išnuomojamas ne aukciono būdu. Ieškovas nurodo tinkamai vykdęs savo kaip nuomininko pareigas.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, V. K. pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį tenkinti (e/bylos l. 47-48, t. I, e/bylos priedo l. 4-5). Atsiliepime antrinama ieškinio motyvams bei papildomai nurodoma, kad boilerinė buvo naudojama sandėliavimui, buvo surastas pirkėjas, kuris ketino boilerinę pertvarkyti į kavinę, tačiau dėl atsakovės veiksmų sandoris neįvyko.
4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti (e/b. l. 56-61, t. I). Atsiliepime nurodoma, kad valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas boilerinės statiniui pagal paskirtį naudoti, todėl ir valstybinės žemės sklypas, skirtas boilerinei eksploatuoti, gali būti išnuomotas lengvatine tvarka (be aukciono) tik tuo atveju, jei ant jo stovinti boilerinė būtų naudojama pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jos paskirtį. Atsakovė 2018 m. balandžio 20 d. atliko ginčo žemės sklypo patikrinimą ir nustatė, kad boilerinė nėra naudojama bei realiai funkcionuojanti, dėl ko atsakovė nurodo neturinti teisės išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi boilerinė. Atsakovė pažymi, kad yra suėję terminai apskųsti atsakovės veiksmus, atliktus pateikiant ieškovui atsakymus raštu 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. kovo 19 d., dėl ko atsakovė negali priimti kito individualaus akto, kuris prieštarautų galiojantiems (nepanaikintiems) kitiems individualiems aktams.
5. Byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovės atstovui, apie teismo posėdį šalis informuota tinkamai, t. y. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, išsiuntus atsakovui teismo šaukimą per EPP (CPK 175¹ straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Paaiškino, kad su sutuoktine nuosavybes teise turi pastatą – boilerinę, kuri stovi ant valstybei priklausančios žemės sklypo. Su atsakovės pozicija leisti parduoti pastatą be teisės į nuomos teisę į žemės sklypą nesutinka. Prašė įvertinti tai, kad kitų asmenų, kurie buvo įsigiję boilerines, atžvilgiu NŽT pozicija kitokia, t. y. buvo leista perleidžiant daiktines teises, perleisti ir nuomos teisę į žemę. Ieškovas inicijavo siūlymą ginčą baigti taikiai, tačiau atsakovė nurodė, kad taikos variantų negali svarstyti kol vyksta teismo procesas. Jis pats žemės sklypą, ant kurio stovi jam priklausanti boilerinė, tvarko, prižiūri.
Šalies argumentai
7. Ieškovo advokatas prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad šilumos skirstymo tinklams, savivaldybėms parduoti leidžiama, be to, iš pateiktų įrodymų matyti, kad kai kuriems kitiems subjektams leidžiama, o ieškovui neleidžiama. Advokato vertinimu, atsakovas neturi tikrinti pastato paskirties. Pastatui eksploatuoti turi būti suformuotas žemės sklypas. Atstovas kelia klausimą, kaip realizuoti aukciono būdu žemės sklypo išnuomojimo teisę, į ką nukreipia atsakovė, kai pats pastatas priklauso ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis vertinimas.
8. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas, ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad konkrečioje situacijoje siekiant nustatyti, ar NŽT pažeidė ieškovo kaip nuomininko teises neduodama sutikimo perleisti valstybinės žemės nuomos teisę, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar konkrečiu atveju galimas išimtinis valstybinės žemės nuomos teisės perleidimas ne aukciono tvarka, bei išsamiai išanalizuoti šalių tarpusavio santykius, iš jų kylančias pasekmes ir atsižvelgdamas į nuomojamo žemės sklypo paskirtį įvertinti galimą sutarties pažeidimą (apeliacinės instancijos nutarties 16 punktas)
9. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2014 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PJ-1032 pagrindu priklauso 99,98 kv. m. ploto pastatas – boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14-16). Nurodytas pastatas stovi ant valstybinės žemės, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11-12). Nekilnojamojo turto registro išraše yra įregistruotas juridinis faktas, kad su ieškovu yra sudarytas susitarimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, terminą nurodant nuo 2003 m. birželio 6 d. iki 2102 m. birželio 6 d. (7.1. punktas, t. 1, b. l. 11).
10. Ieškovas su atsakove 2014 m. balandžio 18 d. sudarė susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-94 Dėl 2003 m. birželio 6 d. sutarties Nr. 406 N01/2003-27205 „Dėl valstybinės žemės nuomos“ pakeitimo, kuriuo ieškovui buvo išnuomotas žemės sklypas, ant kurio stovi ieškovui ir jo sutuoktinei priklausanti boilerinė, t. y. 168 kv. m. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymą Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-347 (t. 1, b. l. 27-28, 17-18, 29-31). Kaip matyti iš pradinės sutarties, kurios 2 punktas nebuvo keičiamas, žemės sklypas išnuomojamas 99 metams. 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punkte nurodoma, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas – kitos paskirties žemė (boilerinės statiniui eksploatuoti). 2014 m. balandžio 18 d. su ieškovu sudarytoje sutartyje dėl nurodyto žemės sklypo nuomos nurodyta, kad 2003 m. birželio 6 d. sutartis papildoma 3 punktu, numatančiu, kad galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą nurodant paskirtį ir (ar) būdą, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą: Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 27).
11. Kaip matyti iš NŽT 2013 m. gruodžio 6 d. sutikimo Dėl Nekilnojamojo daikto ir nuomos teisių ir pareigų perleidimo, išduoto akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, atsakovė 2013 m. gruodžio 6 d. sutiko, kad būtų perleistas valstybinės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantis pastatas – boilerinė (t. 1., b. l. 33). Taip pat neprieštaravo, kad kartu būtų perleistos ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuomos teisės ir pareigos pagal 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį į nurodytą valstybinį žemės sklypą, reikalingą perleidžiamam statiniui eksploatuoti.
12. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ieškovas iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nupirko nurodytą pastatą-boilerinę, III dalyje nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 6 d. gautas NŽT sutikimas Dėl nekilnojamojo daikto ir nuomos teisių ir pareigų perleidimo, pažymint, kad neprieštaraujama, kad kartu būtų perleistos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuomos teisės ir pareigos į valstybinės žemės sklypą pagal 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (t. 1, b. l. 112-113).
13. Ieškovas 2017 m. lapkričio 2 d. pateikė prašymą NŽT dėl sutikimo perleisti nuomos teisę į valstybinį žemės sklypą, kuris reikalingas perleidžiamam pastatui – boilerinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuoti (t. 1, b. l. 10).
14. Atsakovė 2017 m. gruodžio 14 d. raštu sutiko išduoti sutikimą perleisti valstybinės žemės sklype esantį pastatą, tačiau atsisakė išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi perleidžiamas pastatas, nuomą (t. 1, b. l. 7-9). Atsisakymą perleisti nuomos teisę motyvavo tuo, kad ieškovas įsigijo boilerinę, kuri pagal savo atliekamą funkciją buvo inžinerinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis, o po šio sandorio sudarymo boilerinė neruošė ir neteikė šilumos nei vienam šalia jos esančiam pastatui, t. y. nebeatliko jokios funkcijos, todėl tokiam pastatui žemės sklypas ne aukciono būdu negali būti išnuomotas.
15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei kyla pareiga išduoti sutikimą ieškovui perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą ieškovui turint tikslą parduoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį statinį (boilerinę), stovintį ant valstybinės žemės sklypo. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovė, atsisakydama išduoti sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, pažeidė ieškovo kaip pastato (boilerinės) savininko nuosavybės teises, nes toks atsakovės neveikimas užkirto kelią ieškovui pastarąjį pastatą parduoti. Atsakovė atsikerta, kad ieškovo įsigytas pastatas po jo įsigijimo nebeatliko pastatui skirtos funkcijos.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
17. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).
18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklių) 45 punkte nustatyta, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas.
19. Nurodytų Taisyklių 45 punkto turinio analizė sąlygoja išvadą, kad įstatymo leidėjas (priešingai nei teigia atsakovė) nenumatė pareigos rengti viešą aukcioną siekiant perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą naujajam pastato, stovinčio ant valstybinės žemės sklypo, savininkui. Vieninteliai statinio savininkui (turinčiam tikslą jį perleisti) keliami reikalavimai – statinio savininkas turi būti tinkamai vykdęs valstybinės žemės sklypo nuomininko įsipareigojimus bei turi būti nustatyta, kad reikia viso žemės sklypo (o ne konkrečios jo dalies) ant žemės sklypo stovinčiam pastatui eksploatuoti.
20. Atsakovės nurodyti teiginiai, kad ginčo pastatas (boilerinė) nėra naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, turi būti vertinami sistemiškai kartu su pačios atsakovės tiek 2013 m. gruodžio 6 d. akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ išduotu sutikimu kartu su perleidžiamu pastatu (boilerine) perleisti ir nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, tiek su papildomais teismo reikalavimu (grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui) pateiktais rašytiniais įrodymais – valstybinės žemės sklypų, iš pradžių nuomotų AB „Vilniaus šilumos tinklams“, o bendrovei leidus perleisti boilerines, perleistų kartu su NŽT sutikimu perleisti ir nuomos teises į valstybinę žemę, o vėliau ir leidus parduoti. Į bylą pateiktų rašytinių įrodymų analizė rodo, kad atsakovė, būdama valstybinės žemės patikėtinė, priėmė skirtingus sprendimus ir nebuvo pati nuosekli aiškindama šioje byloje taikytinus teisės aktus. Pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 14 d. rašte Dėl informacijos pateikimo ieškovui atsakovė nurodė, kad vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos nuostatas gali būti išnuomotas ar parduotas tik tas valstybinės žemės sklypas ir tokio pločio, kiek jo reikia tinkamam pastato eksploatavimui ir valstybinė žemė išnuomojama ar parduodama tokiam pastatui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Jei laikyti tokią atsakovės poziciją pagrįsta ir teisinga, tai sąlygotų išvadą dėl CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos pažeidimo, t. y. kad naujajam nekilnojamojo daikto savininkui nepereina to daikto pardavėjo turėtos (suteiktos) teisės naudotis atitinkama žemės sklypo, skirto nekilnojamajam daiktui naudoti, dalimi (CPK 12, 178, 179, 185 straipsniai).
21. Aukščiau nurodytą išvadą sąlygoja tai, kad atsakovės 2013 m. gruodžio 6 d. akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ išduotas susitikimas perleisti specializuotai bendrovei priklausantį pastatą – boilerinę kartu perleidžiant ir nuomos teisę į valstybinę žemę pagal 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį sąlygoja išvadą, kad atsakovė nereikalavo pateikti duomenų, ar naujasis pastato – boilerinės savininkas vykdo tokią veiklą, kuri sąlygoja įsigyjamo pastato eksploatavimą pagal pastatui įregistruotą paskirtį, t. y. nebuvo nustatyta apribojimų parduodant pastatus - boilerines. Pateikti rašytiniai įrodymai sąlygoja priešingą išvadą, kad duodant sutikimą boilerinę perleisti ieškovui, kartui perleidžiant ir nuomos teisę į valstybinę žemę, atsakovei turėjo būti žinoma ir suprantama aplinkybė, kad akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ (tiekiančiai šilumos ir karšto vandens paslaugas Vilniaus miesto gyventojams, www.chc.lt) perleidus daiktines teises į boilerinę, ji nebus naudojama pagal jos NTR įregistruotą paskirtį, t.y. neruoš ir neteiks šilumos nei vienam šalia esančių pastatui. Tokią teismo išvadą patvirtina papildomai 2020 m. balandžio 6 d. pateiktų rašytinių įrodymų analizė, kada AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo leista perleisti boilerines ir nuomos teises į valstybinę žemę, ant kurios stovi perleidžiamos boilerinės, o vėliau leista parduota atitinkamų boilerinių savininkams pastatams eksploatuoti reikalingo ploto žemės sklypus (t. 2, 43).
22. Be to, pažymėtina, kad atsakovės pozicija, kad esant 2017 m. gruodžio 14 d. jos priimtam sprendimui neleisti perleisti ieškovui priklausančiai boilerinei skirto valstybinės žemės sklypo nuomos teisės, ji negali priimti kitokio sprendimo (t. 1, b. l. 7-9), lyginant ją su atsakovės į bylą pateiktu pareiškimu, kad nebeatliekančių savo tiesioginių funkcijų boilerinių bei transformatorinių problema yra aktuali visam Vilniaus miestui, tačiau esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui, teisės aktai nenumato galimybės tokiam statiniui nuomoti/parduoti valstybinį žemės sklypą, vertintina kritiškai ir laikytina formalia, bei neatitinkančia Viešojo administravimo įstatymo paskirties bei šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų viešojo administravimo principų – objektyvumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo, naujovių ir atvirumo permainoms, draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius), nes nesiekiama formuoti nuoseklią ir vieningą praktiką visų boilerinėms išnuomotų valstybiėns žemės sklypų atžvilgiu bei ginčo atveju spręsti situaciją iš esmės (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Minėta, kad tokiu atveju pačios atsakovės pozicija tokiu atveju turėtų būti bent jau nuosekli. Pateikti įrodymai tai paneigia. Be to, leidimas perleisti nuomos teisę boilerines įsigyjantiems subjektams, galint bei turint pareigą įvertinti, kad naujieji savininkai nevykdys buvusio nuomininko vykdytos veiklos ir atitinkamai pastatai negalės ir nebus naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį. Tokiu atveju susidaro situacija, kad įsigyti ginčo pastatą (boilerinę) galima iš esmės be apribojimų, tačiau tuo atveju, kai boilerinę perleidžia nebe AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuomos teisė į valstybinę žemę nebegali būti perleidžiama. Situacija, kad pati atsakovė skirtingai taiko ir interpretuoja tuos pačius norminius aktus, yra nepateisinama ir nesuderinama su atsakovės kaip viešojo subjekto veikla. Teismas, konstatuodamas ieškovo nuosavybės teisės pažeidimą, įvertino ir tai, kad pati atsakovė buvo priėmusi sprendimą ieškovą pakeisti kaip naująjį valstybinės žemės nuomininką, kuomet pastarasis įsigijo nenaudojamą boilerinę iš pradinio pardavėjo, šie sandoriai bei viešojo administravimo subjekto individualaus pobūdžio aktai (sutikimai perleisti valstybinės žemės nuomos teisę) yra galiojantys/nenuginčyti (e / b. l. 7-9, 17-33, t. I). Teismo vertinimu, ginčo byloje atsakovė nepaneigė ieškovo teisėtų lūkesčių, kad pastarasis, įgydamas ginčo pastatą – boilerinę kartu su teise į valstybinės žemės nuomą turi teisę ir galimybę analogiškomis sąlygomis perleisti jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą su valstybinės žemės nuomos teise (CK6.193 straipsnis).
23. Pažymėtina, kad Taisyklių 45 punkte, kuriame įvardintos sąlygos, būtinos valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimui lengvatine tvarka (ne aukciono būdu), yra nurodyta, kad tokiu atveju turi būti nustatyta, jog žemės sklypas (jo dalis) yra būtinas statiniui eksploatuoti. Taisyklėse nėra numatyta (priešingai nei teigia atsakovė), kad statinio savininkas, jį perleisdamas, privalo realiai jį eksploatuoti, jame vykdyti konkrečią veiklą ir pan. Atsakovė nepagrįstai remiasi Taisyklių 2.4 punktu, kuriame apibrėžiamos sąlygos, būtinos asmeniui siekiančiam nusipirkti valstybinės žemės sklypą, kai tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių. Be to, nei pačioje valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje, nei jos pakeitime, sudarytame su ieškovu, nebuvo numatyta pareiga pastato savininkui privalomai vykdyti veiklą boilerinėje, naudoti ją pagal paskirtį ir pan. (e/b. l. 17-22, 27-28, t. I).
24. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą ieškovui perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, pažeidė ieškovo kaip pastato (boilerinės), stovinčio ant valstybinės žemės sklypo, konstitucinę teisę į nuosavybę, nepagrįstai ją savo neveikimu apribodama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1-2 dalys, CK 4.37 straipsnio 1-2 dalys, 4.39 straipsnio 1-2 dalys).
25. Teismui konstatavus, kad viešasis administravimo subjektas pažeidė imperatyvias įstatymo normas, susijusias su asmens disponavimu nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys tenkinamas ir atsakovė įpareigojama duoti leidimą (sutikimą) ieškovui perleisti 0,0168 ha žemės sklypo, priklausančio Lietuvos Respublikai, nuomos teisę, atsiradusią Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2003 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 406 N01/2003-27205 pagrindu (keistos 2014 m. balandžio 18 d. Susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-94) (CK 6.394 straipsnio 3 dalis, Taisyklių 45 punktas).
26. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos praktikos, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės riboti pastato savininko teisės parduoti ant valstybinės žemės sklypo stovinti pastatą, laikomasi ir šiuo klausimu besiformuojančioje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1511-881/2017).
27. CPK 273 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Vadovaujantis nurodyta nuostata, teismas nustato atsakovei 2 mėnesių terminą, per kurį turi būti įvykdytas teismo sprendimas dėl nurodyto sutikimo išdavimo įforminimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos ieškovo patirtos 555 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminio mokesčio ir 480 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 69, 70, CPK 88, 93, 98 straipsniai).
29. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro šalių ir teismo procesinių dokumentų siuntimas, viso 15,86 Eur (LR CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išduoti sutikimą ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti 0,0168 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio Lietuvos Respublikai, nuomos teisę, atsiradusią Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 406 N01-2003-27205 pagrindu, keistos 2014 m. balandžio 18 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-94, nurodant, kad teismo sprendimas dėl sutikimo išdavimo įforminimo turi būti įvykdytas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 555 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos į valstybės biudžetą 15,86 Eur teismo išlaidų, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, gavėju Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos, bei teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.