Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusiai Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK pareigūnei J. U., pareiškėjui D. S., jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei, išnagrinėjęs D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK pareigūnė J. U. 2016 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį paskyrė 57 Eur baudą, pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskyrė 173 Eur baudą su teisę vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, subendrinusi pagal ATPK 33 straipsnio nuostatas paskyrė galutines nuobaudas 173 Eur baudą su teisę vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, už tai, kad, 2016-03-26 apie 16.05 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribose D. S., vairavęs automobilį Volvo X90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūno N. A., neįjungė šio automobilio avarinės šviesos signalizaciją, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 91.3, 9 punktų reikalavimus; VSAT pareigūnui N. A. pareikalavus D. S. išjungti minėto automobilio variklį, to D. S. nepadarius, o staigiai pradėjus važiuoti minėtu automobiliu, privertė tikrinantį pareigūną (N. A.) staigiai pasitraukti nuo minėto automobilio, kad nebūtų kliudytas šio automobilio, t.y. tokiu būdu sukėlė pavojingą situaciją eismo saugumui; po to VSAT pareigūnams N. A. ir G. V. tarnybiniu automobiliu persekiojant D. S. vairuojamą minėtą automobilį šiuo D. S. pavojingai manevravo, t.y., išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, taip keldamas pavojų savo, kartu važiavusio keleivio ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei; po to toliau VSAT pareigūnams N. A. ir G. V. tarnybiniu automobiliu persekiojant D. S. vairuojamą minėtą automobilį šiuo D. S., išsukęs iš pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas žvyruotu keliu, važiavo dideliu greičiu, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, t.y. šiais veiksmais D. S., pažeisdamas KET 101 punkto reikalavimus, sukėlė pavojingas situacijas.

Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė teismo posėdžio metu iš esmės nurodė, jog jos priimtas nutarimas pagrįstas, teisėtas. Iš esmės atkreipė dėmesį į tai, jog gavusi iš VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos duomenis, šiuos įvertinusi, pagal kompetenciją surašė D. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą. Be to, dalyvaujant D. S. išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo medžiagą (bylą). Pagal administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarką priėmė skundžiamą nutarimą. Be to, skundžiamame nutarime nurodytas laikas apytikris, nes pagal gautus duomenis šio tiksliai nustatyti nebuvo galimybės. Prašo skundo netenkinti.

Liudytojas N. A. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis pasienietis, D. S. nepažįsta, jokių su šiuo asmeniškumų nėra. Iš esmės, D. S. važiavo automobiliu, šį jis sustabdė. Pareikalavo D. S., kad šis įjungtų automobilio avarinės šviesos signalizaciją, D. S. šios neįjungė. Jis tuo metu, t.y. D. S. dokumentų tikrinimo metu, stovėjo šalia D. S. automobilio. Jam D. S. paprašius pateikti be vairuotojo pažymėjimo dar automobilio registracijos liudijimą, draudimo polisą, bei įtarus, jog D. S. galimai vairuoja automobilį neblaivus, po ko D. S. pareikalavus užgesinti automobilio variklį ir paduoti automobilio užvedimo raktelius ir eiti į tarnybinį automobilį kol atvyks policijos pareigūnai, D. S. staiga automobiliu „metėsi“ į kairį kelkraštį (staiga automobiliu pradėjo važiuoti, šio automobilio vairą pasuko kairėn), dėl to jis (N. A.) turėjo atšokti atgal, nes jam D. S. automobilis vos per kojas nepervažiavo, ir po to D. S. automobiliu apie 200 metrų važiavo priešinga eismui kryptimi. Jis su kolega G. V. tarnybiniu automobiliu D. S. vairuojamą automobilį persekiojo, tačiau šio nepavijo. O persekiojo daugiau nei 500 metrų. Tačiau kuomet jie šį persekiojo D. S. vairuojamas automobilis važiavo priešinga kelio puse, po to nusuko į žvyrkelį. Be to, vienas važiuojantis automobilis buvo priešais D. S. vairuojamą automobilį, šis privažiavo prieš D. S. nusukant. Priešais D. S. vairuojamą automobilį atvažiuojantis automobilis nebuvo priverstas stabdyti, t.y. avarinė situacija nebuvo sukelta. Jei neklysta priešais važiavo lenkiškai numeriais VW Passat. Be to, negali pasakyti kokiu greičiu važiavo D. S., tačiau greitai, nes jų tarnybinis automobilis nebuvo pajėgus pavyti D. S. vairuojamo automobilio. Atsakė, jog jie tarnybiniu automobiliu važiavo apie 100 km/h greičiu, o toje vietoje leistinas 90 km/h greitis. Po to D. S. vairuojamas Volvo įvažiavo į vieškelį. Šiame kelyje D. S. vairuojamas automobilis važiavo priešinga kelio puse, o tai keliamas pavojus kitiems. Be to, Volvo automobilyje važiavo dviese, nors keleivis nebuvo nustatytas.

Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. S. vairuojamo automobilio Volvo avarinės šviesos signalizacija nebuvo įjungta, nors tai buvo pasakyta, o kai D. S. pradėjo važiuoti minėtu automobiliu, tai važiavo kita puse kelio (eismo juosta), net turėjo pareigūnas (N. A.) pasitraukti. Be to D. S. vairuojamas automobilis važiavo kita puse kelio apie 200 metrų iki įsuko link fermų. Atsakė, kad kolega N. A. sustabdė D. S. vairuojamą automobilį Volvo. D. S. kolegai pateikė vairuotojo pažymėjimą. Kolega D. S. paprašė išlipti iš automobilio, ištraukti raktelius. Tačiau šis pradėjo važiuoti „ant greičio“. Kilo kolegai pavojus. Gerai, kad kolega atsitraukė, būtų „nuneštas“. O kai D. S. pradėjo važiuoti, nebuvo iš priešais atvažiuojančių automobilių, bet vėliau turėjo Passat automobilis sustoti. Viskas vyko labai greitai. Taigi priešais D. S. automobilį buvo atvažiuojanti transporto priemonė. Kiek pamena, ši (minėtas automobilis Passat) sustojo pakelėje, nes D. S. priešinga eismo juosta važiavo. Taigi kilo pavojus jo kolegai ir kitos transporto priemonės vairuotojui. Be to, D. S. vairuojamame automobilyje buvo keleivis, šio asmenybės nenustatė, nes šis nepateikė dokumento, o iš matymo šis nebuvo pažįstamas. Taip pat atsakė, jog kuomet jis su kolega su tarnybiniu automobiliu vijosi D. S. vairuojamą automobilį, tai jie su automobiliu prasilenkė su Passat automobiliu. O Passat automobilis buvo su lenkiškais numeriais. Patikslino, jog kai D. S. automobilis pradėjo važiuoti, pareigūnas N. A. stovėjo prie D. S. automobilio, ir tuomet N. A. turėjo atsitraukti. Jis tai matė, nes stovėjo D. S. automobilio gale. Be to, prieš tai N. A. bendravo su vairuotoju D. S.. Be to, D. S. vairuojamas automobilis turėjo išvažiuoti iš kelkraščio į kelią. Patikslino, jog pareigūnas N. A. stovėjo šalia D. S. automobilio, prie vairuotojo pusės. Taip pat atsakė, kad ne visuose tarnybiniuose automobiliuose yra vaizdo registratoriai. Tame automobilyje, kuriuo jie persekiojo D. S. vairuojamą automobilį, vaizdo registratorius neįrengtas. Patikino, jog tikrai matė, jog avarinės šviesos signalizacija sustabdytame automobilyje Volvo nebuvo įjungta. O kolega N. A. pasakė D. S. įjungti šią signalizaciją, bet šis šios neįjungė. Nemano, kad šią situaciją kas tai daugiau matė

Liudytojas E. A. teismo posėdžio metu iš esmės paaiškino, jog matė, kaip pravažiavo sidabrinės spalvos automobilis Volvo. Šis sustojo prie pasieniečių, nes šie šį stabdė. Po to matė, kaip prie minėto automobilio priėjo pasienietis, paskui pasienietis grįžo į savo džipą. Visa tai užtruko apie 20 minučių. O sustabdytas automobilis stovėjo su įjungta avarinės šviesos signalizacija. Be to, automobiliui Volvo sustojus, po minutės įsijungė šio varinės šviesos signalizacija, atėjo pasienietis, po to šis grįžo į savo mašiną, po to šis vėl atėjo prie automobilio Volvo. Po to automobilio Volvo buvo išjungta avarinės šviesos signalizacija, po ko šis automobilis lėtai pajudėjo link (duomenys neskelbtini). Pasieniečiai įsėdo į savo mašiną ir lėtai pajudėjo link (duomenys neskelbtini) be jokių šviesos signalų. Volvo judėjo gražiai, dešine kelio puse, jokio pavojaus niekam nesukėlė. Nebuvo nieko neįprasto. Atsakė, kad jis iki įvykio vietos stovėjo 150 metrų atstumu, krovė į barstyklę trąšas. O pakrovus trąšas būna laisvo laiko, todėl turėjo galimybę stebėti aplinką. Be to ta vieta atvira.

Liudytojas G. A. teismo posėdžio metu iš esmės paaiškino, jog matė, kaip sustojo automobilis Volvo. Tačiau nematė, kiek šiame automobilyje buvo žmonių. Tačiau matė, kad pareigūnas buvo priėjęs prie Volvo du ar tris kartus. Tuo metu pasieniečių džipas stovėjo keliukyje, o automobilis Volvo sustojo kelkraštyje, po ko buvo šio įjungta avarinės šviesos signalizacija. Tuo metu ši signalizacija visą laiką mirksėjo. O jis netoliese minėto automobilio Volvo ir pasieniečių sukinėjosi traktoriumi, po to nuvažiavo į namus ir daugiau nestebėjo kas vyko. Taip pat atsakė, kad nematė, kada, kaip automobilis Volvo pajudėjo, kaip toliau šis važiavo.

Skundas netenkinamas.

Pagal KET 91.3 punktą avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta tikrinančiam pareigūnui sustabdžius; pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; pagal KET 101 punktą prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą pareigūno įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad šis priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutarimą, įrodymų vertinimo nuostatų, numatytų ATPK 257 straipsnyje, nepažeidė.

Byloje esanti medžiaga (duomenys), o būtent: D. S. atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytos aplinkybės; byloje surinkta rašytinė medžiaga:

VSAT pareigūno N. A. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, VSAT pareigūno G. V. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, pažeidimo vietos schemoje aprašytos aplinkybės, - jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ribose, (duomenys neskelbtini) užkardos budėtojų darbo registre nurodytos aplinkybės, - jog 2016-03-26 d. 16.05 val., (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje (duomenys neskelbtini) sustabdytas automobilis Volvo XL90, vairuotojas D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) automobilio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, nurodžius vairuotojui išjungti variklį bei pateikti automobilio registracijos dokumentus, paprašius vairuotojo išlipti iš automobilio, šis (D. S.) nepakluso reikalavimams ir dideliu greičiu nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi, nedelsiant įjungti tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalai, pradėta minėtą automobilį persekioti; liudytojų N. A. ir G. V. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad 2016-03-26 apie 16.05 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribose D. S., vairavęs automobilį Volvo X90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdytas VSAT pareigūno N. A., neįjungė šio automobilio avarinės šviesos signalizaciją, tuo pažeidė KET 91.3, 9 punktų reikalavimus; VSAT pareigūnui N. A. pareikalavus D. S. išjungti minėto automobilio variklį, to D. S. nepadarius, o staigiai pradėjus važiuoti minėtu automobiliu, privertė N. A. staigiai pasitraukti nuo minėto automobilio, kad nebūtų kliudytas šio automobilio, t.y. tokiu būdu sukėlė pavojingą situaciją eismo saugumui; po to VSAT pareigūnams N. A. ir G. V. tarnybiniu automobiliu persekiojant D. S. vairuojamą minėtą automobilį šiuo D. S. pavojingai manevravo, t.y., išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, taip keldamas pavojų savo, kartu važiavusio keleivio ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei; po to toliau VSAT pareigūnams N. A. ir G. V. tarnybiniu automobiliu persekiojant D. S. vairuojamą minėtą automobilį šiuo D. S., išsukęs iš pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas žvyruotu keliu, važiavo dideliu greičiu, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, t.y. šiais veiksmais D. S., pažeisdamas KET 101 punkto reikalavimus, sukėlė pavojingas situacijas.

Pagal visus aukščiau aprašytus duomenis teismas sprendžia, kad skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė teisingai nustatė, kad tiesiogine šių pažeidimų padarymo priežastimi buvo D. S. nevykdymas pareigos, sustabdžius pareigūnams, įjungti automobilio avarinės šviesos signalizaciją; po to aktyvūs paeiliui padaryti vairuojant automobilį Volvo veiksmai, t.y. pavojingas šio automobilio vairavimas.

Be to, nenustatyta, kad aukščiau aprašyti pažeidimo faktui pagrįsti surinkti rašytiniai duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, kad netinkamai įforminti, kad tarp jų yra pagrįstų prieštaravimų. Todėl pagrįstai skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė aukščiau nurodytus rašytinius duomenis, kurie pasitvirtino juos ištyrus teismo posėdžio metu, vertino D. S. kaltės įrodymais. Byloje skundžiamą nutarimą priėmusiam pareigūnui pakako įrodymų padaryti išvadą, kad D. S. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

D. S. skunde nurodyti argumentai, jog iš esmės jis nekaltas neįtikinantys. Gi šie jo argumentai paneigti administracinio teisės pažeidimo medžiaga, teismo posėdžio metu liudytojų N. A. ir G. V. duotais paaiškinimais. Be to, šių liudytojų teisme duoti paaiškinimai nuoseklūs, aiškūs, logiški, neprieštarauja vieni kitiems, aukščiau aprašytai rašytinei medžiagai, anksčiau jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms. Priežasties netikėti, abejoti šių liudytojų teisme duotais paaiškinimais nenustatyta. Įvertinęs šių liudytojų teisme duotus (aukščiau aprašytus) paaiškinimus teismas sprendžia, kad šie jų paaiškinimai patvirtina skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes. D. S. argumentas, jog skundžiamu nutarimu jam nebuvo išaiškinta šio apskundimo tvarka, aiškiai neatitinka tiesos, nes minėtame nutarime aiškiai, tinkamai ši tvarka nurodyta. Be to, nenustatyta, kad skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė ne pagal kompetenciją surašė D. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą, dalyvaujant D. S. išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo medžiagą (bylą). Be to nenustatyta, kad ši pareigūnė ne pagal administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarką priėmė skundžiamą nutarimą. Be to, teismas sutinka su pareigūnės nurodytu argumentu, jog skundžiamame nutarime nurodytas laikas apytikris, nes tiek pagal jos gautus duomenis, tiek teismo posėdžio metu gautus duomenis D. S. aukščiau aprašytų, padarytų pažeidimų tikslų laiką nustatyti nebuvo galimybės.

Liudytojai E. A. ir G. A. iš esmės teisme paaiškino, jog matė, kaip protokole nurodytu laiku ir vietoje buvo sustabdytas D. S. vairuojamas automobilis Volvo, kaip automobilyje Volvo veikė avarinės šviesos signalizacija, kaip VSAT pareigūnai bendravo su D. S. apie 20 min. Po to E. A. matė, kaip D. S. nuvažiavo su minėtu automobiliu, o šio pareigūnai tarnybiniu automobiliu nesivijo, pareigūnai nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Šie jų paaiškinimai neįtikinantys, nes tiek E. A., tiek G. A. pažįsta D. S., netoliese šio gyvena. Juolab, kad minėti liudytojai nenurodė, jog D. S. automobilyje, be D. S. buvo dar vienas asmuo. Be to, teismas pagrįstai abejoja, jog šie liudytojai galėjo matyti, jog veikė minėta signalizacija, nes pagal jų paaiškinimus jie D. S. automobilį matė pakankamai iš toli, šį matė ne iš priekio, ar galo, ir juo labiau, kad tai buvo dienos metas, ir akivaizdu, kad minėtos signalizacijos intensyvumas (šviesos stiprumas) neprilygsta automobilio trumposioms šviesoms, juo labiau ilgosioms. Be to minėti liudytojai neįtikino, jog jie paaiškinimus teisme duoda atsiliepdami į skelbimą laikraštyje, nes nei vienas iš jų tiksliai nenurodė kurios dienos laikraštyje „Santaka“, kuriame šio laikraščio puslapyje, skyriuje buvo patalpintas skelbimas, be to negalėjo tiksliai nusakyti visas skelbimo detales.

Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad D. S. padaryti pažeidimai visiškai įrodyti byloje esančia medžiaga. D. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo. Pareigūnės skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį pagal D. S. aukščiau aprašytus argumentus nėra priežasties. Įvertinęs 124¹ straipsnio 2 dalies, ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankciją, jog pagrįstai skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė nenustatė D. S. atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės, teismas sprendžia, kad jam už padarytus pažeidimus nuobaudos (jų dydžiai parinkti) paskirtos teisingai. Todėl skundžiamas nutarimas nekeičiamas, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK pareigūnės J. U. 2016 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir D. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.