- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- I1-7274-595/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00362-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3000 Eur neturtinės žalos. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad kalėjimo administracija nesuteikė galimybės pasinaudoti internetine telefonija jo pageidaujamu laiku bei nesuteikė vaizdo pasimatymų 3 kartus per mėnesį.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2023-06-05 buvo pervežtas atlikti bausmę iš Marijampolės kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą. Teigia, kad jam nesudaro sąlygų bendrauti su savo broliu per interneto telefoniją – vaizdo skambučiais vakarais nuo 18 val. iki 20 val. Kreipėsi su prašymais į administraciją, su skundais į Kalėjimų tarnybą, bet atsakymai buvo absurdiški. Seimo kontrolierius pripažino, kad įstaiga nesudaro sąlygų nuteistiesiems kuo dažniau ir kuo patogesniu laiku bendrauti su artimaisiais. Atsakovės atstovė jam piktybiškai neduoda bendrauti su broliu ir sūnėnu. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo įstaiga organizuoja nuteistųjų bendravimą vaizdo skambučiais darbo dienomis iki 16 val., t.y. tuo laiku kai artimieji dirba, mokosi.
Nurodo, kad jam priklauso keturis kartus per savaitę paskambinti, o telefono skambutis broliui į Suomiją kainuoja 0,27 ct minutė. Jis yra nedirbantis, pajamų negauna, todėl skambutis telefonu yra labai brangu, o vaizdo skambutis internetu yra daug pigiau. Brolis tik vakarais gali bendrauti per vaizdo skambutį. Darbo metu brolis negali bendrauti, už tai gauna darbe baudas. Teigia, kad tokiu būdu įstaigos administracija neleidžia jam palaikyti ryšių su gimine patogiu laiku. Tačiau įstaigos administracija jo prašymą dėl vaizdo skambučių užregistruoja darbo dieną nuo 14.30 val. iki 16.00 val. Įstaigos administracija informavo jį, kad įranga, kuri naudojama interneto telefonijai yra pasimatymų kambaryje. Skambučių registravimas nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 9.00 val. iki 16.00 val., o išeiginėmis dienomis pasimatymų kambarys nedirba. Nurodo, kad įstaigos administracija pažeidinėja jo teisę į skambinimą, nesilaiko įstatymų, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, nors įstatymas yra viršesnis už taisykles. Skambinimas telefonu yra prilyginamas skambinimui internetine telefonija.
Taip pat nurodo, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime jis nėra supažindintas su bausmės atlikimo tvarka. Dėl to pareigūnai piktnaudžiauja savo pareigomis ir siekia apriboti jo teises. Kalėjimo administracija turėtų sudaryti kuo geresnes sąlygas nuteistiesiems palaikyti ryšius su savo artimaisiais. Neaišku, kodėl yra neleidžiama naudotis internetine telefonija savaitgaliais. Tokios vidaus taisyklės prieštarauja įstatymams.
Nurodo, kad dėl vaizdo pasimatymų jis kreipėsi į įstaigos administraciją, tačiau jam jie nebuvo suteikti, atsakant, kad nėra laisvų vietų. Nuo 2023-06-05 iki 2024-02-26 negavo vaizdo pasimatymų kiek jam priklauso. Buvo suteikti vaizdo pasimatymai apie 5-6 kartus. Pirmą vaizdo pasimatymą gavo 2023-08-26 nuo 9.00 val. Priklauso dvi valandos bendrauti ir nereikia mokėti. Vėliau gavo 2023-12-30, 2024-01-20. Įstaigos administracija neregistruoja jo prašymų dėl vaizdo pasimatymų, nurodydama, kad nėra laisvų vietų.
Nurodo, kad dėl nurodytų įstaigos pažeidimų, jis patyrė neturtinę žalą. Teigia, kad dėl to jis patyrė psichologinių, emocinių išgyvenimų, patyrė neproporcingų ir nepagrįstų nepatogumų, kurie veda į slogią nuotaiką, depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas su skundais dėl nurodytų pažeidimų kreipėsi į įstaigos administraciją, taip pat į Lietuvos kalėjimų tarnybą, kurie jam pateikė atsakymus. Taip pat kreipėsi į Seimo kontrolieriaus tarnybą, kuri pateikė atsakymą pareiškėjui ir rekomendacijas Lietuvos kalėjimų tarnybai.
Teigia, kad atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos kalėjimų tarnyba nepažeidė teisės aktuose nustatytos normos, dėl galimybės pasinaudoti internetine telefonija. Šiuo atveju atsižvelgiant į aplinkybes, Tarnybos nuomone, pareiškėjo skunde minimi išgyvenimai, emocinė būsena nėra susijusi su Tarnybos neteisėtais veiksmais ar neveikimu pareiškėjo atžvilgiu. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovė savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus. Taip pat, pareiškėjas skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Tarnyba atliko veiksmus, kuriais būtų siekusi pareiškėją pažeminti, psichologiškai sugniuždyti, priešingai pagal Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologų pažymą matyti, kad pareiškėjas dėl nesuteiktos galimybės skambinti vaizdo skambučiu į psichologus nesikreipė (LKT Pravieniškių 2-jo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024-03-06 pažyma ,,Dėl nuteistojo V. G.“ Nr. RV-23-2104).
Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajuto emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Tarnybos darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp įstaigos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 3000,00 EUR neturtinės žalos suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2023-06-05 iki 2024-02-26, priteisimo. Pareiškėjas teigia, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime jam nebuvo suteikta galimybė skambinti internetine telefonija 4 kartus per savaitę jam patogiu laiku, taip pat 3 kartus per mėnesį pasinaudoti vaizdo pasimatymų teise.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtų veiksmų bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).
Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Pareiškėjas nurodo, kad ginčo laikotarpiu, kuomet atlikti bausmę buvo perkeltas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, jam nebuvo suteikta teisė patogiu laiku nuo 18.00 val. iki 20.00 val. naudotis internetine telefonija 4 kartus per savaitę. Negalėjo skambinti vaizdo skambučiais broliui, kuris dirba Suomijoje ir gali bendrauti tik ne darbo metu. Taip pat, kad nebuvo suteikta vaizdo pasimatymų teisė 3 kartus per mėnesį, nurodant, kad nėra laisvų vietų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir LR BVK) 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais.
LR BVK 33 straipsnis numato, kad į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Uždaro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę taip pat atlieka šio kodekso 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų perkelti nuteistieji. Uždaro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje grupėje arba drausmės grupėje. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie nuteistojo pasirinkimu vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, ir vieną pasimatymą, kuris nuteistojo pasirinkimu vyksta prižiūrint arba neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; 2) kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščios moterys ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – tris valandas; 3) keturis kartus per savaitę paskambinti. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie vyksta nuotoliniu būdu, ir vieną pasimatymą, kuris vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; 2) kasdien pasivaikščioti po vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – po tris valandas; 3) keturis kartus per savaitę paskambinti.
Nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių. Nuteistųjų skambinimo dažnumas nustatytas šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių. Pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką (LR BVK 43 str.).
Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-12-30 įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Taisyklės) nustato suimtųjų ir arešto ar laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų (toliau kartu – nuteistieji) teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, įgyvendinimo ir laisvės atėmimo vietų įstaigos veiklos organizavimo tvarką.
Nuteistieji, išskyrus bausmę atliekančius atviro tipo bausmės atlikimo vietose ir moteris, kurioms leista gyventi netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose, gali skambinti telefonu arba naudotis interneto telefonija tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Naudojantis interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems. Paskambinti kitiems asmenims naudojantis interneto telefonija suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą (Taisyklių 78 p.). Suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje suimtųjų ar nuteistųjų pasimatymai vyksta pagal sudarytus grafikus ne mažiau kaip 6 dienas per savaitę (Taisyklių 83 str.). Pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju nekontaktiniu arba kontaktiniu būdu, prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui, leidžiama ne daugiau kaip 3 asmenims (išimtys taikomos suimtiesiems ar nuteistiesiems, turintiems 3 ir daugiau vaikų ar įvaikių, kurie vienu metu atvyksta į pasimatymą). Be pilnamečio asmens palydos pasimatyti leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų amžiaus suimtojo ar nuteistojo vaikams ar įvaikiams. Pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju nuotoliniu būdu leidžiama tik suimtojo ar nuteistojo artimiesiems. Pasimatyti nuotoliniu būdu su kitais asmenimis suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą (Taisyklių 86 p.).
Iš paminėtų teisės aktų nuostatų suprantama, kad aukštesnės galios teisės aktas – Bausmių vykdymo kodeksas neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės vieną kartą per dieną skambinti internetinės telefonijos būdu, ši alternatyvi komunikacijos priemonė yra įtvirtinta poįstatyminiame teisės akte – Taisyklėse, ir ji prilyginama telefono skambučiams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad galimybė kalbėti internetine telefonija kaip alternatyvia komunikacijos priemone gali būti įgyvendinama atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr., pvz., 2018-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime buvo perkeltas atlikti į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą paprastąją grupę. Tokiu būdu pareiškėjas remiantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis turi teisę per savaitę 4 kartus paskambinti ir gauti 3 pasimatymus, kurie nuteistojo būdu vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu.
Dėl pareiškėjo argumento, jog Pravieniškių 2-asis kalėjimas nesuteikė jam galimybės skambinti internetine telefonija nuo 18.00 val. iki 20.00 val., teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas BVK 102 straipsnyje ir Taisyklių 124 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, yra konstatavęs, kad: skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų; Taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams; pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija; aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu; toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2019-03-27 nutartį Nr. A-1137-602/2019, 2019-02-27 nutartį Nr. A-1594-629/2019).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigia, kad jis neturėjo teisės paskambinti 4 kartus per savaitę, kaip tai nustatyta BVK 33 straipsnyje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skambinti ir kalbėti telefonu, tame tarpe, ir internetine telefonija (vaizdo skambučiais), atsižvelgiant į tai, kokios grupės sąlygomis jis atlieka bausmę, įstaigos nustatyta tvarka nuo pirmadienio iki šeštadienio nuo 9.00 val. iki 16.00 val. Kadangi kaip nurodė atsakovės atstovas internetinės telefonijos įranga yra įrengta įstaigos poilsio kambaryje, sekmadieniais ir švenčių dienomis poilsio kambarys neveikia. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas į įstaigos administraciją dėl vaizdo skambučių prašymais kreipėsi 2023-07-05, nurodydamas pageidaujamą datą – 2023-07-14, nuo 15.00 val. iki 15.30 val., 2023-07-15 nuo 15.00 val. iki 15.30 val., 2023-07-17, nurodydamas pageidaujamą datą 2023-07-21 nuo 15.00 val. iki 15.30 val., 2023-07-22 nuo 15.00 val. iki 15.30 val., 2023-07-28, nurodydamas pageidaujamą datą 2023-08-04 nuo 15.00 val. iki 15.30 val., 2023-08-05 nuo 15.00 val., 2023-08-07, nurodydamas pageidaujamą datą 2023-08-11 nuo 15.00 val. iki 15.30 val., 2023-08-12 nuo 15.00 val. iki 15.30 val. 2023-08-16, nurodydamas pageidaujamą datą 2023-08-18, 14.30 val., 2023-08-25 nuo 15.00 val. iki 15.30 val., 2023-09-04, nurodydamas pageidaujamą datą 2023-09-08 nuo 16.00 val., 2023-09-09, 14.30 val., 2023-09-11, nurodydamas pageidaujamą datą 2023-09-29 nuo 15.00 val. iki 16.00 val., 2023-09-30 nuo 14.00 val. iki 15.00 val., 2023-09-20, nurodydamas pageidaujamą datą 2023-10-27, 15.00 val., 2023-10-28, 14.00 val., 2023-10-06, nurodydamas pageidaujamą datą 2023-10-13, 15.00 val. iki 16.00 val., 2023-10-14 nuo 14.30 val. iki 15.00 val. Prašymuose esančios žymos „sutvarkyta“ patvirtina, kad vaizdo skambučiai internetine telefonija pareiškėjui buvo suteikti. Pareiškėjas šių aplinkybių neneigia. Nustatyta, kad pareiškėjas su prašymais ir skundais kreipėsi į įstaigos administraciją dėl skambinimo internetine telefonija (2023-06-23 su prašymu (registruota 2023-06-27 Nr. NPS-23-12469, 2023-07-31 (reg. Nr. NPS-23-15398) ir 2023-08-02 (reg. Nr. NPS-23-15487)), nurodydamas, kad pageidauja internetine telefonija naudotis nuo 18.00 val. iki 20.00 val. Šie pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti tiek Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos, tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos, atmesti, kaip nepagrįsti. Nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas su skundais dėl kalėjimo administracijos sprendimų būtų kreipęsis į teismą. Taigi, įvertinus tai, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų; Taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams; pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Pravieniškių 2-ojo kalėjimo veiksmų. Kaip nustatyta, pareiškėjas turėjo teisę skambinti 4 kartus per savaitę artimiesiems, ką ir darė, tiek telefonu, tiek ir internetine telefonija (vaizdo skambučių būdu), gavęs įstaigos administracijos leidimą bei pagal įstaigos nustatytą tvarką, kaip tai nustatyta Taisyklėse.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai, kad įstaigos administracija piktybiškai siekė riboti jo teises, kad skambučiai brangesni, nei internetinė telefonija, kad brolis bendraudamas su juo gauna baudas, kad Seimo kontrolierius pripažino jo skundą dėl aptartų aplinkybių pagrįstą ir kt. nepaneigia daromos išvados, kad pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus pareiškėjas turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka skambinti artimiesiems per savaitę 4 kartus. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, kad įstaigos administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus. Taip pat, nėra jokių duomenų, kad įstaigos administracija būtų atlikusi veiksmus, kuriais būtų siekusi pareiškėją pažeminti, psichologiškai sugniuždyti. Į bylą pateikta Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologų pažyma patvirtina, kad pareiškėjas dėl nesuteiktos galimybės skambinti vaizdo skambučiu į psichologus nesikreipė (Tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024-03-06 pažyma ,,Dėl nuteistojo V. G.“ Nr. RV-23-2104).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 33 str. 4 d. 1 p. įtvirtinta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie nuteistojo pasirinkimu vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, ir vieną pasimatymą, kuris nuteistojo pasirinkimu vyksta prižiūrint arba neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su skundais kreipėsi į įstaigos administraciją bei Tarnybą dėl to, kad jam nėra užtikrinama teisė į vaizdo pasimatymus 3 kartus per mėnesį.
2023-08-30, 2024-02-14 Lietuvos kalėjimų tarnyba, atsakydama į pareiškėjo skundus, nurodė, kad norint pasinaudoti teise gauti nuotolinį pasimatymą, atsakingam pareigūnui turi pateikti prašymą, kuris bus patvirtintas atsižvelgiant į aplinkybes ir esančias laisvas vietas. Pažymėjo, kad suimtųjų ar nuteistųjų pasimatymai vyksta pagal sudarytus grafikus, o dėl didelio pageidavimų kiekio nesant galimybės suteikti nuotolinį pasimatymą Jūsų norimu metu, pasiūloma alternatyvi data. Skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad vaizdo pasimatymų su broliu pareiškėjas pageidavo tik tam tikru laiku, o kitų siūlomų pasimatymo datų atsisakė. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas turi galimybę su broliu bendrauti internetine telefonija. Pareiškėjui buvo nurodyta naudojimosi internetine telefonija galimybės – „skambučių registravimas nuo pirmadienio iki penktadienio prasideda nuo 9.00 val. iki 16.00 val., o šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 16.00 val. Sekmadieniais ir švenčių dienomis pasimatymų biuras nedirba, todėl įgyvendinti teisę paskambinti internetine telefonijos būdu gali nurodytomis dienomis ir valandomis. Dėl registracijos skambinti internetinės telefonijos būdu reikia kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuruojantį 14 būrį“.
Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-12-30 įsakymu Nr. 1R-444, 83 punktu, suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje suimtųjų ar nuteistųjų pasimatymai vyksta pagal sudarytus grafikus ne mažiau kaip 6 dienas per savaitę, šiuo atveju Pravieniškių 2-ajame kalėjime – nuo pirmadienio iki šeštadienio.
Iš į bylą pateiktų pareiškėjo prašymų nustatyta, kad pareiškėjas 2023-07-20 kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininką su prašymu užregistruoti vaizdo pasimatymui 2023-08-26, 9.00 val.; 2023-10-02 užregistruoti vaizdo pasimatymui 2023-11-18 ir 2023-11-25; 2023-10-05 užregistruoti vaizdo pasimatymui 2023-11-24. Prašymuose yra žymos „priklauso“. Tai reiškia, kad vaizdo pasimatymai pareiškėjui buvo suteikti. Pareiškėjas skunde šių aplinkybių nepaneigė. Pareiškėjas skunde nenurodė kitų konkrečių datų ir aplinkybių, kada kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymais dėl vaizdo pasimatymų jam organizavimo ir konkrečiai kada įstaigos administracija atsisakė tai padaryti. Pareiškėjas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad kaip nustato Taisyklės dėl vaizdo pasimatymų suteikimo būtina pareikšti prašymą įstaigos administracijos viršininkui raštu ir gauti leidimą (Taisyklių 83, 86 punktai). Byloje taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas su atitinkamo turinio skundais būtų kreipęsis į teismą ir ginčijęs Pravieniškių 2-ojo kalėjimo bei Tarnybos šiuo klausimu priimtus sprendimus. Todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir šiuo aspektu.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl nurodytų skunde aplinkybių patyrė psichologinių, emocinių išgyvenimų, patyrė neproporcingų ir nepagrįstų nepatogumų.
Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius valstybės atstovės neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.