- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- eAS-1398-556/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02036-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- O. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. J. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neteisėto atsisakymo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja O. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi skundu į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (18.1.14)-V2-1077 ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių nagrinėti pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 3 d. prašymą iš naujo.
Pareiškėja nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 3 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama nustatyti bendravimo su broliu M. J. tvarką, nes jo mama P. I. trukdo bendrauti su broliu. Atsakovas 2015 m. spalio 8 d. raštu Nr. (18.1.14)-V2-1077 nusprendė, kad jos ir brolio bendravimo tvarkos nustatymas yra netikslingas, t. y. atsisakė sudaryti sesers ir brolio tarpusavio bendravimo tvarką. Pareiškėja teigė, kad atsakovas skundžiamo rašto išvados, kad yra netikslinga pareiškėjai bendrauti su broliu, nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ir vaikų teisių apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis, nesivadovavo vaiko teisių ir interesų prioriteto principu, todėl priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies neatitinkantį sprendimą ir pažeidė gero administravimo principą, todėl sprendimas naikintinas ir institucija įpareigotina nagrinėti jos prašymą iš naujo.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti ir nutarė įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais ir žyminį mokestį grąžinti pareiškėjos atstovui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.).
Teismas konstatavo, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pareiškėja kreipėsi skundu į teismą prašydama panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (18.1.14)-V2-1077, kuriuo atsisakyta nustatyti bendravimo su broliu M. J. tvarką. Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad įgyvendinant vaiko teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius yra svarbus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161, 6.172, 3.176 straipsnių aiškinimas ir taikymas. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų (jei jų nėra – globėjų (rūpintojų) pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus, atitinkamai CK 3.176 straipsnio 3 dalyje nustatyta artimųjų giminaičių teisė kreiptis į teismą tais atvejais, kai nesudaromos sąlygos tinkamai įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su šiais giminaičiais. Teismas, spręsdamas dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais nustatymo tvarkos, turi turėti omenyje valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, jų normalų plėtojimą. Specialioji teisėjų kolegija taip pat akcentavo, kad atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), aktualias tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės nuostatas, sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo turi būti vertinama, ar konkrečiu atveju yra paisoma vaiko interesų, ar vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra įgyvendinama tinkamai ir tokio pobūdžio reikalavimai yra kilę iš šeimos teisinių santykių ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį priimtą byloje dėl bendravimo su anūke tvarkos nustatymo). Tai, kad ginčijamą aktą priėmė viešojo administravimo subjektas, nėra teisinė prielaida konstatuoti, jog byla teisminga administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija savo formuojamoje praktikoje yra nurodžiusi, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines ir neturtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei ir savivaldybei deleguotų funkcijų įgyvendinimu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį Nr. T-156-2014, priimtą byloje A.U. v. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui). Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (18.1.14)-V2-1077, kuriuo atsisakyta nustatyti bendravimo su broliu M. J. tvarką, taigi pareiškėjos reikalavimai visa ginčo apimtimi yra kilę iš šeimos teisinių santykių ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Įvertinus tai, skundą atsisakyta priimti kai byla nepriskirta tam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjos atstovui grąžintas sumokėtas žyminis mokestis.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, 60 straipsniu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 3 straipsniu, 10 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 13 straipsniu, Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983, 1, 2, 7, 8, 14, 16, 17, 22 punktais nustatytą teisinį reglamentavimą, vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos skyriai jiems suteiktos kompetencijos ribose. Taigi vietos savivaldos vykdomosios institucijos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus veikla įgyvendinant savivaldybės teritorijoje įstatymus vaiko teisių apsaugos klausimais yra viešasis administravimas.
2. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Pareiškėjos skundo esmė – ne šeimos santykiai ir ne bendravimo su broliu tvarkos klausimai, o viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo atitikties VAĮ 8 straipsnio l daliai ir gero administravimo principams klausimas, t. y. skundas reiškiamas pagal Viešojo administravimo įstatymą. Toks ginčas yra administracinis, nes pareiškėjos skundu teismo prašoma nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešojo administravimo subjekto sprendimų pagrįstumas VAĮ prasme tikrintinas ABTĮ nustatyta tvarka, kaip savo sprendime yra nurodęs ir pats atsakovas (apskundimo tvarka). Todėl skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta bylų teismingumo praktika yra neaktuali šio ginčo atveju, o pirmosios instancijos teismas nepakankamai tiksliai kvalifikavo ginčo esmę, todėl teismo nutartis yra naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavus, kad pareiškėjos reikalavimai yra kilę iš šeimos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Šioje byloje pareiškėja skundu pareiškė reikalavimus dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. (18.1.14)-V2-1077 panaikinimo ir įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių nagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 3 d. prašymą iš naujo.
Pareiškėja skunde nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 3 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama nustatyti bendravimo su broliu M. J. tvarką, nes jo mama P. I. trukdo bendrauti su broliu.
Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. spalio 8 d. raštu Nr. (18.1.14)-V2-1077 nusprendė, kad jos ir brolio bendravimo tvarkos nustatymas yra netikslingas.
Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos nutartimi, teigdama, kad pareiškėjos skundo esmė – ne šeimos santykiai ir ne bendravimo su broliu tvarkos klausimai, o viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo atitikties VAĮ 8 straipsnio 1 daliai ir gero administravimo principams klausimas. Viešojo administravimo subjekto sprendimų pagrįstumas VAĮ prasme tikrintinas ABTĮ nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegijos vertinimu, keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, nes kaip matyti iš pareiškėjos skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui ir kurio priėmimo klausimas išspręstas, turinio pareiškėja iš esmės siekia, kad būtų nustatyta jos bendravimo su broliu tvarka. Nors pareiškėja skunde, kaip motyvą, nurodo, kad atsakovas skundžiamo rašto išvados, jog yra netikslinga pareiškėjai bendrauti su broliu, nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ir vaikų teisių apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl priėmė VAĮ 8 straipsnio 1 dalies neatitinkantį sprendimą ir pažeidė gero administravimo principą, tačiau pareiškėja iš esmės nesutinka su Vaiko teisių apsaugos skyriaus priimtu sprendimu neleisti jai bendrauti su broliu, teigdama, jog atsakovas negina vaiko teisių.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi byloje Nr. T-159-2012, kurioje iš esmės buvo ginčijama Vaiko teisių apsaugos skyriaus priimtu sprendimu nustatyta vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais forma. Specialioji teisėjų kolegija pabrėžė, kad bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), aktualias tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės nuostatas, turės spręsti, ar nustatyta bendravimo su seneliais forma konkrečiu atveju yra pakankama, atitinka vaiko interesus, o vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra įgyvendinama tinkamai ir tokio pobūdžio ieškovų keliami reikalavimai kilę iš šeimos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, anksčiau paminėtą teismingumo bylą, pareiškėjos skundo dalyką ir pagrindą, konstatuoja, kad keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos O. J. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.