Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos O.J. skundu atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl 2015-10-08 neteisėto atsisakymo atlikti veiksmus bei rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Pareiškėja kreipėsi skundu į teismą prašydama panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-08 sprendimą Nr. (18.1.14)-V2-1077, kuriuo atsisakyta nustatyti bendravimo su broliu M.J. tvarką.

Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad įgyvendinant vaiko teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius yra svarbus CK 3.161, 6.172, 3.176 straipsnių aiškinimas ir taikymas. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų (jei jų nėra – globėjų (rūpintojų) pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus, atitinkamai CK 3.176 straipsnio 3 dalyje nustatyta artimųjų giminaičių teisė kreiptis į teismą tais atvejais, kai nesudaromos sąlygos tinkamai įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su šiais giminaičiais. Teismas, spręsdamas dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais nustatymo tvarkos, turi turėti omenyje valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, jų normalų plėtojimą.

Specialioji teisėjų kolegija taip pat akcentavo, kad atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), aktualias tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės nuostatas, sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo turi būti vertinama ar konkrečiu atveju yra paisoma vaiko interesų, ar vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra įgyvendinama tinkamai ir tokio pobūdžio reikalavimai yra kilę iš šeimos teisinių santykių ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį priimą byloje pagal ieškovų L.K. ir VA.K ieškinį atsakovei L.S. dėl bendravimo su anūke tvarkos nustatymo).

Tai, kad ginčijamą aktą priėmė viešojo administravimo subjektas nėra teisinė prielaida konstatuoti, kad byla teisminga administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija savo formuojamoje praktikoje yra nurodžiusi, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines ir neturtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei ir savivaldybei deleguotų funkcijų įgyvendinimu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį Nr. T-156-2014, priimą byloje A.U. v. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-08 sprendimą Nr. (18.1.14)-V2-1077, kuriuo atsisakyta nustatyti bendravimo su broliu M.J. tvarką, taigi pareiškėjos reikalavimai visa ginčo apimtimi yra kilę iš šeimos teisinių santykių ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Įvertinus tai, skundą atsisakytina priimti kai byla nepriskirta tam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

2015 m. spalio 29 d. vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 971 pareiškėjos atstovas advokatas S.T. VMI prie LR FM surenkamąją sąskaitą sumokėjo 21,00 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjos atstovui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105-106 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos O.J. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl 2015-10-08 neteisėto atsisakymo atlikti veiksmus, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjos atstovui.

Pareiškėjos atstovui advokatui S.T. grąžinti 2015 m. spalio 29 d. SEB vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 971 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą sumokėtą 21,00 Eur žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.