Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos - trečiojo asmens AB DNB bankas skundą dėl B UAB „Pelamidė“ 2014 05 22 kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu 1 ir 2 dalies pripažinimo negaliojančiomis ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundas partenkintinas iš dalies.

Bankroto byla UAB „Pelamidė“ iškelta 2009 09 24. Įmonės administratoriui neteikiant jokių prašymų dėl bankroto procedūrų taikymo, 2010 09 28 teismas savo iniciatyva įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tačiau ši Kauno apygardos teismo nutartis buvo panaikinta tuo motyvu, kad šį klausimą teismas išsprendė rašytinio proceso tvarka ir neišklausė administratoriaus. Teismas pakartotinai ir vėl savo iniciatyva, nesulaukęs administratoriaus prašymo, 2011 09 29 nutartimi B UAB „Pelamidė“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nors klausimas pakartotinai buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tačiau administratorius į teismo posėdį neatvyko. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2011 11 22. Nors nuo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama praėjo daugiau negu du metai, kurie ĮBĮ nuostatomis skiriami įmonės likvidavimo procedūroms atlikti, tačiau iki šiol sprendžiamas įmonės turto pardavimo kainos nustatymo klausimas.

2014 m. gegužės 22 d. įvyko B UAB „Pelamidė kreditorių susirinkimas (b.l. 10-14). Šiame kreditorių susirinkime kreditoriai nedalyvavo, jie balsavo raštu. Byloje kilo ginčas dėl nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu dėl įmonės turto vertinimo ir kainos nustatymo. B UAB „Pelamidė“ kreditoriai 2014 05 22 susirinkime 2 – uoju darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įvertinimo, pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo“ (1 ir 2 dalys) nutarė: 1,5473 ha žemės sklypą bei 2050,94 kv.m. žuvies perdirbimo cechą su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Pardavinėti su kitais bankui įkeistais žuvies perdirbimo įrengimais bei neįkeistais įrengimais ir inventoriumi pardavinėti komplekte varžytynėse: 1.1 Pirmose varžytynėse – nustatant pradinę pardavimo kainą – 6 500 000Lt; 1.2 Antrose varžytynėse – nustatant pradinę pardavimo kainą – 6 300 000 Lt; 1.3 patvirtinti 0,2 proc. kainos didinimo intervalą; 1.4 patvirtinti varžytynių žiūrovo mokestį 500 Lt . 2. Apie pardavimą skelbti internetiniuose tinklapiuose – www.nemokamiskelbimai.lt, www.alio.lt .

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar 2014 m. gegužės 22 d. įvykusiame BUAB „Pelamidė“ kreditorių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu priimti nutarimai neprieštarauja specialaus - Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ar kitų teisės aktų (CK 1.5 str.) nuostatoms. Pareiškėja AB DNB bankas teismui pateiktame skunde neįrodinėjo minėtame kreditorių susirinkime padarytų procedūrinių pažeidimų, tačiau kvestionavo ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų materialinių aspektų (turinio) teisėtumą. Pareiškėjos nuomone, ginčijami susirinkimo nutarimai neteisėti, nes nustatyta nepagrįsta parduodamo nekilnojamojo turto, įskaitytinai ir bankui įkeisto hipoteka, kaina – ji yra per aukšta, nepagrįstai atmestas banko pasiūlymas kreiptis įturto vertintoją dėl parduodamo turto rinkos kainos nustatymo.

Susiformavusios teismų praktikos pagrindu teismas bankroto bylose privalo veikti aktyviai ex officio, nes įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, ir tai lemia viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose. Todėl teismas, nagrinėdamas kreditoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo, privalo patikrinti ar jie priimti nepažeidžiant įstatymų nustatytos jų priėmimo tvarkos bei įvertinti ar priimtas nutarimas (nutarimai) ir jo galimos pasekmės nepažeis visų (dalies) įmonės kreditorių bei pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų.

Kita vertus, ĮBĮ kreditoriams (kreditorių susirinkimui) suteikia plačias teises, susijusias su bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymo ar disponavimo klausimais, taigi teismo aktyvus vaidmuo tokios kategorijos bylose nesudaro teisinių prielaidų nepaisyti ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto reglamentavimo, nustatančio, kad būtent kreditorių susirinkimas turi diskrecijos teisę apsvarstyti administravimo išlaidų sąmatą, ją tvirtinti bei pakeisti, arba tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą. ĮBĮ 24 straipsnyje yra nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Vadinasi, įstatymo leidėjas kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą padarė tiesiogiai priklausomą nuo teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumų dydžio. Šią iš įstatymo kildinamą teisę atsakovo įmonės kreditoriai ir realizavo - susirinkime “už” skundžiamų nutarimų priėmimą balsavo kreditoriai, turintys 68,81 proc. patvirtintų reikalavimų.

Banko vertinimu, nepagrįstai nutarta nesikreipti į turto vertintojus prieš svarstant klausimą dėl tolesnės šio turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, nes, tik atlikus parduodamo turto įvertinimą, galima spręsti dėl tinkamiausio turto pardavimo būdo bei kainos. Aplinkybę, kad nustatoma per didelė parduodamo turto kaina patvirtina tai, kad organizuojamose varžytynėse nedalyvauja nei vienas pirkėjas.

Teismas su šiais argumentais nesutinka. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad kreditorių siekis parduoti bankrutuojančios įmonėms turtą už kuo didesnę kainą, net jei ši kaina gana žymiai didesnė nei įmonės administratoriaus užsakymu nustatė turto vertintojas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tokie kreditorių nutarimai neteisėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011). Pažymėtina ir tai, jog hipotekos kreditoriai turi interesą, kad jų naudai įkeistas turtas nebūtų siūlomas parduoti už didžiausią kainą, nes tokiu atveju pardavimo procedūra gali užtrukti. Todėl yra pagrįstas ir logiškas kreditorių sprendimas nesikreipti į turto vertintojus, nes jų išvada kreditoriams nėra privaloma. Kita vertus, turto vertintojų paslaugos yra pakankamai brangios, todėl turto vertinimas pareikalautų papildomų išlaidų. Minėta, klausimų dėl turto pardavimo sprendimas yra kreditorių susirinkimo diskrecija, todėl nenustačius procedūrinių pažeidimų, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų pažeidimų, darytina išvada, jog nėra nei faktinių, nei teisnių prielaidų nutarimui dėl turto vertinimo panaikinti.

Teismas nesutinka su argumentu, jog tai, kad nustatyta per didelė parduodamo turto kaina patvirtina aplinkybė, kad varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Pats bankas nurodo, jog parduodamas turtas yra specifinis, todėl juo domisi nedidelis ratas pirkėjų. Galimai potencialūs pirkėjai susitarė nedalyvauti varžytynėse tikslu “numušti” parduodamo turto kainą. Kitokių įrodymų, apart šio samprotavimo bankas nepateikė. Teismas atkreipia banko dėmesį į tai, kad jis galėjo prašyti teismą skirti turto vertinimo ekspertizę, tačiau to nedarė.

Bankas taip pat nurodo, jog CPK reglamentuota, kad pirmose varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina nustatoma 80 proc. parduodamo turto rinkos vertės, o antrosiose – 60 proc. rinkos vertės (CPK 681str., 718sdtr., 722str. 1d.). Remiantis šiomis nuostatomis yra pagrindas skundžiamo nutarimo pagrįstumą vertinti bendrųjų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų atžvilgiu. Turto pardavimo kainą sumažinant 3-4 proc. nuo vykusių varžytynių kainos, šie principai yra pažeidžiami, sudaromos sąlygos turto pardavimo procedūrų vilkinimui, kreditorių turtinių interesų pažeidimui. Atsikirsdamas į šį argumentą trečiasis asmuo UAB „Daumantai LT“ nurodo, jog turto pardavimo kaina ją lyginant su 2013 05 mėn. vykusiomis varžytynėmis nustatyta kaina 8 200 000 Lt buvo nustatyta 21 proc. mažesnė – 6 300 000 Lt . Vertindamas šiuos argumentus, teismas sprendžia, jog skundžiamo nutarimo 2 dalis naikintina, nes nutarimas yra nepagrįstas jį vertinant bendrųjų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų aspektu. Kreditorių susirinkimas nustato turto pardavimo kainą. Akivaizdu, jog skelbiant varžytynes, nustatyta kaina mažintina, kad pritraukti kuo didesnį pirkėjų ratą, kad pirkėjai galėtų varžytis dėl turto. Todėl įstatymų leidėjas reglamentuoja, jog priverstinio pardavimo atveju pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. nustatytos turto kainos (CPK 718 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo gi atveju buvo nustatoma turto pardavimo kaina trečioms varžytynėms, nes pirmos dvi neįvyko. CPK 722str. 1d. nustato, jog antrosiose varžytynėse nustatoma pradinė kaina sudaro 60 proc. nustatytos turto kainos. Tuo tarpu skundžiamu nutarimu nustatyta parduodamo turto kaina ketvirtosioms varžytinėms yra tik 21 proc. mažesnė nuo nustatytos pirmosioms. Taigi, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu nustatyta parduodamo turto kaina yra pernelyg didelė tuo aspektu, kad ji yra mažinama nepagrįstai mažais intervalais, kas sudaro prielaidas neteisėtam ir nepagrįstam bankroto procedūrų vilkinimui. Akivaizdu, jog toks nutarimas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams; pažeidžia kreditorių interesus kuo operatyviau atgauti bankrutuojančios įmonės skolas, bankroto procedūroms keliamus operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad nutarimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams, bankroto procedūrų ekonomiškumo ir operatyvumo principams, sprendžia, kad skundas dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu B UAB „Pelamidė“ 2014 05 2 kreditorių susirinkimo nutarimo 2 -uoju darbotvarkės klausimu 2 dalis yra pagrįstas, įrodytas, todėl patenkintinas.

UAB „Daumantai LT” prašo priteisti 3 025 Lt už advokato teisinę pagalbą (b.l. 68). Prašymas patenkintinas iš dalies, nes skundas atmestas dalyje (CPK 93str.). Prašoma priteisti suma atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Kadangi buvo skundžiamos dvi nutarimo dalys, kurių skundas vienos atžvilgiu patenkintas, tai bylinėjimosi išlaidos dalintinos pusiau ir iš banko UAB „Daumantai LT“ priteistina 1 512,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 str., str., Įmonių bankroto įstatymo 24 str., teismas

nutaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2014 05 22 B UAB „Pelamidė“ kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įvertinimo, pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo“ antrą dalį.

Priteisti UAB „Daumantai LT“ (juridinio asmens kodas 161431265) iš AB DNB bankas (juridinio asmens kodas 112029270) 1 512,50 Lt už advokato teisinę pagalbą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.