Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-701-527/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-04-02
Bylos Nr.: 2A-701-527/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė, Jolita Cirulienė, Ramūnas Mitkus
Atsakovas: D. D.
Ieškovas: J. D.
Trečiasis asmuo: kreditorius AB DnB Nord bankas
Kreditorius: AB DnB Nord bankas
Išvadą teikia: Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Civilinė byla Nr. 2A-701-527/2013;

procesinio dokumento kategorijos: 75.4.3; 75.5.8; 78.2.1; 121.14; 121.21.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Mitkaus ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-267-652/2012 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui D. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo (trečiasis asmuo – kreditorius AB DnB Nord bankas; institucija, teikianti išvadą byloje – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 2-9), prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2000-04-29 Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginą; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų D. D. (gimusios (duomenys neskelbtini)) ir G. D. (gimusios (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą, t. y. 3 400 Lt vertės 13,08 kv. m bendro ploto kambarį su bendro naudojimo patalpomis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 39-35B/(duomenys neskelbtini) g. 1-35B, priteisti ieškovei, o 17 000 Lt vertės transporto priemonę MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui; 7) įpareigoti atsakovą grąžinti AB DnB Nord bankui 14 649,5 Lt likusią vartojimo kredito dalį pagal 2008-06-05 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir nepilnamečių dukrų išlaikymo dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-10-22 sprendimu (t. 2, b. l. 103–107) ieškinį tenkino iš dalies: 1) šalių santuoką, registruotą 2000-04-29 Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę; 3) priteisė iš atsakovo ieškovei 5 000 Lt neturtinę žalą; 4) nustatė šalių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisė iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 500 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-04-11 (ieškinio padavimo teisme dienos) iki jų pilnametystės, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmokomis disponuos ieškovė uzufrukto teise; 6) padalino santuokoje įgytą turtą: 12 000 Lt vertės 13,08 kv. m bendro ploto kambarį su bendro naudojimo patalpomis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 39-35B/(duomenys neskelbtini) g. 1-35B, asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei; 7 183 Lt vertės transporto priemonę MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui; IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotą 2008-09-25 Juridinių asmenų registre) su įmonės vardu registruotu turtu – transporto priemone IVECO (duomenys neskelbtini)30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 18 000 Lt, asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui; 7) reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti AB DnB Nord bankui 14 649,5 Lt vartojamąjį kreditą pagal 2008-06-05 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais motyvais:

1. Teismas nustatė, kad nuo pat santuokos pradžios tarp šalių kilo konfliktai dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Iš specialisto išvadų (t. 1, b. l. 16–17, 18–19) teismas nustatė, kad 2007-05-18 ir 2008-07-02 ieškovė galbūt buvo sužalota neblaivaus sutuoktinio. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ieškovė ne kartą kreipėsi pagalbos dėl atsakovo neleistino elgesio, dėl kurio jis buvo įspėtas, kitais atvejais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 20, 21, 27). Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-06-16 ir 2010-11-24 nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose (b. l. 22, 24) teismas nustatė, kad atsakovas panaudojo tėvo valdžią priešingai nepilnamečių dukrų interesams. Teismo nuomone, kiti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-12-22 ir 2010-06-21 Alytaus apskrities VPK nutarimai (b. l. 23, 25) administracinių teisės pažeidimų bylose patvirtina tai, kad atsakovas daro ir kitus priešingus teisei veiksmus. Atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo ieškovės atžvilgiu, savo tėvo valdžią naudojo priešingai vaikų interesams, todėl iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas šeimoje, dėl ko jį pripažino kaltu dėl šeimos iširimo (CK 3.60 str. 2 d.).

2. Teismas iš ieškovės paaiškinimų, medicininių dokumentų padarė išvadą, kad ieškovė dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie galėjo sąlygoti jos sveikatos būklę (t. 1, b. l. 28–29). Pripažinus atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo, teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas (t. 1, b. l. 34–36, 43, 50–56, 133–135, 138–141), teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

3. Vadovaudamasis šalių paaiškinimais, dukrų išreikšta nuomone Vaiko teisių apsaugos skyriuje ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, teismas dukrų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, nes tai, teismo nuomone, geriausiai atitiks vaikų poreikius (CK 3.174 str.).

4. Iš ieškovės pateiktų duomenų apie ieškovės pajamas bei 2012-08-02 darbo sutarties ir pažymos apie atlyginimą (t. 2, b. l. 69-74, 86-90) teismas nustatė, kad ieškovė gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, anksčiau ieškovė gaudavo minimalią algą (t. 1, b. l. 34–35, 138–142) arba išmokas iš Darbo biržos (t. 1, b. l. 36). Iš duomenų apie atsakovo gaunamas pajams (t. 1, b. l. 43) teismas nustatė, kad 2009 metais atsakovas iš individualios veiklos gavo 40 340 Lt pajamų (įplaukų). Iš 2010 metų pajamų deklaracijos (t. 1, b. l. 133–135) teismas nustatė, kad susijusių pajamų su darbo santykiais nėra, o pajamos iš turto perleidimo sudaro 6 696,55 Lt. Duomenų apie 2011 metų pajamas negauta, nes atsakovas nepateikęs pajamų deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) (t. 2, b. l. 82). Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi vieną kambarį su bendro naudojimo patalpomis adresu: Alytus, (duomenys neskelbtini) g. 39-35B, kurio vertę ieškovė patikslino ir nurodė 12 000 Lt; techninės pagalbos automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal ieškovę 13 000 Lt, o pagal atsakovo pateiktą automobilio vertinimo pažymą – 7 183 Lt; IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ su jos registruotu turtu – automobiliu IVECO (duomenys neskelbtini)30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal ieškovę - 18 000 Lt (t. 1, b. l. 7, 37, 51–52, 54, 56, t. 2, 3–19). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 39-35, (1 t. b. l. 45). Iš ieškovės paaiškinimo apie vaikų poreikius ir lėšų pagrindimo (t. 1, b. l. 14, 15) teismas sprendė, kad išlaikymui reikia virš 800 Lt vienam vaikui, todėl priteisė iš atsakovo dukroms kiekvienai po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė, prašydama atsakovui palikti automobilius (žymiai didesnę turto dalį), kurie yra atsakovo darbo priemonė, siekė tolesnio jo verslo vystymo bei pastovių vaikų išlaikymui pajamų, kas sustiprino teismo sprendimą priteisti iš atsakovo kiekvienai dukrai po 500 Lt išlaikymą (CK 3.194 str. 1 d.).

5. Šalys 2005-04-28 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu santuokoje įgijo vieną kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 39-35B/(duomenys neskelbtini) g. 1-35B (t. 1, b. l. 51-52). Ieškovė jo vidutinę rinkos vertę teismo posėdžio metu nurodė 12 000 Lt. Atsakovui neginčijant nurodytos vertės, teismas sprendė, kad tai yra protinga suma, kuria teismas vadovavosi dalindamas santuokinį turtą. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad šalys su vaikais vienoje patalpoje negali gyventi dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir nuolatinių konfliktų. Atsižvelgiant į tai, kad vienas kambarys yra nedalus, į nepilnamečių vaikų interesus, kambarį su bendro naudojimo patalpomis priskyrė ieškovei (CK 3.127 str. 3 d.). Be to, teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo transporto priemonę MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė vertino 13 000 Lt, o atsakovas – 7 183 Lt, ir transporto priemonę IVECO (duomenys neskelbtini)30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė įvertino 18 000 Lt, atsakovas savo įvertinimo nepateikė. Teismas vadovavosi atsakovo nurodyta automobilio MERCEDES BENZ verte, nes ji pagrįsta vertinimo ataskaita (t. 2, b. l. 3–19). Ieškovės paaiškinimu, šios techninės pagalbos transporto priemonės naudojamos versle, todėl priskirtinos atsakovui tolimesnei veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad yra įkurta ir atsakovo vardu registruota individuali įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla yra techninė pagalba, o įsigyti automobiliai yra skirti techninei pagalbai kelyje, t. y. įmonės veiklai, automobilį MERSEDES BENZ ir individualios įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis IVECO (duomenys neskelbtini)30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui. Teismo teigimu, akivaizdu, kad turto dalys yra nelygios, tačiau jis įvertino tai, jog ieškovė atsisakė kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, siekdama vaikams didesnių ir pastovių išmokų. Teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, vaikams priteistiną išlaikymą, sprendė, kad atsisakymas nuo piniginės kompensacijos neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Rašomo stalo, kėdės, dviejų sofų, lentynų knygoms, rūbų spintos, komodos, kompiuterio ir dviejų mobiliųjų telefonų teismas nedalino, nes šiuos daiktus priskyrė vaikų poreikiams (CK 3.120 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ yra įregistruota 2008-09-25 (t. 1, b. l. 37), t. y. santuokos metu, todėl turėtų būti dalinama (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.). Ieškovė tokio reikalavimo ieškinyje nepareiškė, tačiau iš jos paaiškinimo, prašymo padalinti turtą teismas nustatė, kad ji sutinka, kad įmonė ir jos turtas liktų atsakovui. Teismas, viršydamas pareikštus reikalavimus, išsprendė šio turto padalinimą, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus bei ieškovės paaiškinimą, priteisdamas individualią įmonę, kurios turtą sudaro automobilis IVECO (duomenys neskelbtini)30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui (CPK 376 str. 3 d.).

6. Ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti AB DnB Nord bankui 14 649,50 Lt vartojamąjį kreditą teismas atmetė. Iš DnB Nord banko pažymos teismas nustatė, kad 2008-06-05 šalims buvo suteiktas 30 000 Lt kreditas, kredito likutis 2010-11-11 sudarė 14 649,50 Lt, o kredito grąžinimo terminas baigiasi 2013-05-31 (t. 1, b. l. 30). Iš Banko atsiliepimo į ieškinį teismas nustatė, kad Bankas nesutinka, jog prievolę vykdytų vienas atsakovas, nes šalys yra solidarieji skolininkai pagal CK 6.6 straipsnį, todėl sutiko su kreditoriaus nurodytais argumentais ir ieškovės reikalavimo netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 120–124) prašo panaikinti 2012-10-22 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo šiais motyvais:

1. Apeliantas negavo nei ieškinio, nei jokios teismo nutarties, nei pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo. Jis su savo įmonės automobiliu dirba prie kelių tiesimo pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis keldavosi anksti apie 5.30 val., kasdieną į darbą už Lazdijų vykdavo 50 km, grįždavo ne anksčiau 19 val. Teismo šaukimus jam į namus atnešdavo beveik visada šeštadieniais. Kartą atnešė darbo dieną, tai šaukimą priėmė dukra Greta, kuri paskambino jam dirbančiam ir pasakė, kad paštininkas atnešė teismo šaukimą, todėl jis jai paliepė šaukimą priimti. Kartą šaukimą perdavė ieškovė ir kartą apie bylos nagrinėjimą pranešė žodžiu ieškovė. Su ieškove atsakovas gyveno ir dabar gyvena viename bute. Kadangi pagal jo įmonės sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirba prie kelio darbų, į posėdžius atvykti negalėjo, nes sustotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbai. Į 2011-12-20 posėdį (t. 2, b. l. 42–43) jis neatvyko dėl dukros ligos, apie tai teismui pranešė. Tik keletą kartų pavyko atvykti į posėdį (t. 2, b. l. 34–35), iš jų kartą pavėlavo (t. 1, b. l. 101–102, nes protokolas be datos). Apeliantas į posėdžius galimybę atvykti turėjo tik po pietų. Teismo sekretorei yra ne kartą skambinęs ir prašė, kad skirtų posėdžius po pietų, tačiau į jo prašymus teismas neatsižvelgė. Kai apelianto atstovas, gavęs iš teismo dokumentų kopijas (t. 2, b. l. 113), susipažino su posėdžių protokolais, aptiko, kad ieškovė net du kartus nesąžiningai yra pasakiusi, kad apeliantas girtauja ir į teismo posėdžius dėl to neatvyksta. Tuo tarpu apeliantas į posėdžius atvykti negalėdavo dėl darbo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų nutraukusi sutartį. Apeliantas nėra turėjęs jokios bylos teisme ir nenumanė, kad ieškinį turi gauti. Kai apeliantas buvo posėdyje, matė teismo bylą, tačiau net nenutuokė, kad analogiškus bylos dokumentus turi gauti ir jis. Ieškovė, būdama nesąžininga, jam siunčiamus teismo dokumentus priimdavo, tačiau jam neperduodavo, nes jos poilsio dienos būna ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Ji dvi dienos dirba ir dvi poilsiauja, po to tris dienas dirba ir dvi dienos poilsio ir vėl dvi dienos darbo ir dvi poilsio ir t. t. Todėl jos poilsio dienos dažnai būna darbo dienomis, kada apeliantas dirba. Apeliantas visiškai negalėjo susiorientuoti ką byloje daryti, nes ieškinio ir teismo pranešimo, kad turi pateikti atsiliepimą, jis negavo. Tik gavęs teismo 2012-10-22 sprendimą ir nuvykęs pas advokatą (t. 2, b. l. 112) jis sužinojo, kad turėjo visus teismo procesinius dokumentus gauti. Atstovas pagal atstovavimo sutartį iš teismo gavo 78 bylos dokumentų lapų (t. 2, b. l. 113). Susipažinęs su bylos dokumentais ir teismo protokolais apeliantas sužinojo, kad ieškovė teismą daugelį kartų klaidino, pavyzdžiui, kad dėl apelianto elgesio ji susirgo depresija. Tai netiesa, depresija ji sirgo, kai šalys dar nebuvo susituokę.

2. Savo interesus apeliantas gynė kaip išmanė: būdamas keliuose posėdžiuose teismui teikė prašymus (t. 1, b. l. 164, t. 2, b. l. 1). 2011-11-21 posėdyje (t. 2, b. l. 34–35) teismo prašė, kad įpareigotų ieškovę pateikti buto inventorinę bylą (namų knygą), nes reikėjo nustatyti jo vertę, jos ligos istoriją. Ieškovė pripažino, kad apeliantui neduoda buto inventorinės bylos, tačiau nors teismas ir įpareigojo ją pateikti, tačiau ieškovė bylos nepateikė, apeliantas jos negavo ir negalėjo atlikti buto vertinimo. Žodžiu apeliantas yra prašęs, kad lengvą automobilį (džipo) NISSAN TERANO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktų į turto dalybas, nes ieškovė perrašė O. K., kai jau buvo pradėjusi ištuokos bylą, tačiau ji ir toliau juo naudojasi. Teismas apeliantui paaiškino, kad tai reikia padaryti raštu. Apeliantas pagal teismo skelbimo lentoje buvusį prašymo pavyzdį parašė raštu ir pateikė raštinėje, tačiau jokio paaiškinimo apie šį apelianto prašymą sprendime jis nerado.

3. Ieškovė teismą klaidino ir dėl 30 000 Lt kredito panaudojimo. Nors už kredito pinigus šalys pirko „Mersedes“ džipą, tačiau jį apeliantas pardavė ir už gautus pinigus pirko kitą džipą „Misubischi Pajero Sport“, kurį pardavę šalys pirko džipą NISSAN TERANO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieškovė perrašė draugei. Jokio „tralo“, kaip 2012-09-11 posėdyje (t. 2, b. l. 59–61) teigė ieškovė, už kredito pinigus pirkta nebuvo.

4. Apeliantas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jis nesirūpino dukromis ar netgi jų nemyli. 2011-12-20 apeliantas neatvyko į teismo posėdį (t. 2, b. l. 42–43), todėl, kad reikėjo dukrą Gretą vesti pas gydytoją. Tą dieną apeliantas buvo laisvas. Ieškovė paskambino ir paprašė, kad apeliantas nuvestų ją pas gydytoją, nes ji sakė negalinti, nes turi būti darbe. Apeliantas dukrą nuvedė pas gydytoją. Iš atstovo gauto protokolo jis sužinojo, kad tą dieną ji, nuslėpdama nuo apelianto, buvo teisme.

5. Ieškovė netiesą aiškina ir apie apelianto kaltę dėl santuokos iširimo, dėl girtavimų. Apeliantas dirba „su sunkvežimiu“, todėl net negali girtauti. Apeliantas per visą bylos nagrinėjimą teikė išlaikymą ir dukroms, ir šeimai. Už apelianto uždirbtus pinigus šalys pirko butą, ieškovė baigė Alytaus kolegiją, už jos mokslą sumokėta lygiai 10 000 Lt.

6. Apelianto pajamos 2009 metais iš individualios veiklos, sudarę 40 340 Lt, yra tik įplaukos, - apskaitomi pinigai gauti iš veiklos. Apelianto IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra pervežimai, kurią vykdo su dviem automobiliais: autovežiu MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir savivarčiu IVECO (duomenys neskelbtini)30, valstybinis Nr. 5 (duomenys neskelbtini). Be to, įmonėje dirba samdomas vairuotojas V. S., kuriam mokamas apie 1 800 Lt atlyginimas (su mokesčiais). Jo atlyginimas valandinis, todėl būna skirtingas ir didesnis nei 1 800 Lt, ir mažesnis. Be to, vairuotojui atvykti į darbą ir grįžti namo įmonė dengia jo vykimo kuro sąnaudas. Bet koks veiklos vykdymas yra susijęs su išlaidomis: didelėmis kuro sąnaudomis, eksploatacinėmis išlaidomis (tepalai, padangos) ir išlaidomis mašinos remontui, todėl 40 340 Lt pajamos nėra pelnas. Pelnas yra tie pinigai, kurie lieka po įmonės veiklos išlaidų, todėl realios apelianto pajamos nėra tokios didelės, kaip dabar teismui atrodo. Apeliantas jokiu būdu neišgalės per mėnesį mokėti 1 000 Lt išlaikymo., nes jam pragyventi pačiam neliktų pinigų. Teismas neatsižvelgė į apelianto galimybes teikti išlaikymą, nes apeliantas negavo ieškinio ir negalėjo tinkamai dalyvauti bylos nagrinėjime. Jis negalėjo pateikti dokumentų apie jo išlaidas įmonės veiklai.

7. Gavęs ir perskaitęs sprendimą jis kalbėjosi su ieškove. Ji siūlo gyventi kartu, kaip ir gyveno, mokėti išlaikymą dukroms. Kai apeliantas paklausė, kodėl jiedu skyrėsi, ji atsakė, kad ji dabar gaus kompensaciją už buto šildymą ir karštą vandenį. Apeliantas suprato, kad santuoką ji nutraukė norėdama pasinaudoti valstybės lengvata, visai ne dėl ieškinyje nurodytų priežasčių.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 130) prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra, nes jam nėra žinomos aplinkybės apie ieškinio įteikimą atsakovui bei kitos jo nurodomi procesiniai pažeidimai nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme.

Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Teismas šalių santuoką, įregistruotą 2000-04-29 Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl atsakovo kaltės, konstatavęs apelianto piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, fizinio smurto prieš ieškovę vartojimą.

Civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Vadovaujantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (LAT 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Byloje yra duomenys (specialisto išvados (t. 1, b. l. 16–17, 18–19), raštai iš policijos (t. 1, b. l. 20, 21), 2009-06-16 ir 2010-11-24 nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose (t. 1, b. l. 22, 24) ir 2011-03-24 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 26–27)), kurie, kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas santuokos metu prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą bei nevengė piktnaudžiauti alkoholiu.

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad į Alytaus apskrities VPK dėl apelianto elgesio ieškovė kreipėsi keletą kartų. Pagal 2009-05-29 ir 2010-11-07 rašytinius pareiškimus (t. 1, b. l. 21) apelianto veikose buvo nustatyti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje, apeliantui surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai bei Alytaus rajono apylinkės teisme paskirtos administracinės nuobaudos – įspėjimai (t. 1, b. l. 22, 24). Kaip spręstina iš byloje esančio Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-06-16 nutarimo (t. 1, b. l. 22), apelianto veikose buvo nustatytas administracinis teisės pažeidimas, nes jis panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams, t. y. 2009-05-29 apie 16 val. savo namuose, esančiuose Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 39-35, būdamas neblaivus (nustatytas 2,25 promilės girtumas), dviejų nepilnamečių vaikų akivaizdoje pradėjo kibti prie žmonos, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas minėtą ATPK straipsnio nuostatą ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 2 punkto, 7 punkto, 6 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 punkto, 10 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas. Kaip matyti iš byloje esančio Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nutarimo (t. 1, b. l. 24), apeliantas 2010-11-07 apie 14.30 val., savo namuose Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 39-35, būdamas neblaivus (nustatytas 2,40 promilės girtumas), nepilnamečių dukrų akivaizdoje žemino savo žmoną ieškovę, spyrė jai su koja, išvadino necenzūriniais žodžiais. Šiais savo veiksmais apeliantas panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams augti saugioje aplinkoje ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog šiuose nutarimuose užfiksuoti apelianto poelgiai, priešingi šeimos interesams, nebuvo vienkartiniai. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-05-30 (t. 2, b. l. 157), 2011-04-27 (t. 2, b. l. 161), 2011-11-28 (t. 2, b. l. 162), 2011-11-29 (t. 2, b. l. 163) nutarimais, apelianto veikose taip pat buvo nustatytas administracinis teisės pažeidimai, įtvirtinti (duomenys neskelbtini) str. 1–2 dalyse, nes jis panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams, t. y., būdamas neblaivus, nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) (ar nepilnamečių dukrų) akivaizdoje įžeidžiamai kibo prie ieškovės, keikė ją necenzūriniais žodžiais, dėl ko dukrai (-oms) nebuvo sudaryta sveika ir saugi aplinka. Pažymėtina, kad Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas apeliantui 2008-07-02 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis keleri metai dažnai namuose triukšmauja, grįžta namo girtas, trukdo savo vaikų ramybę, neremia materialiai, tuo pažeisdamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas ir padarydamas pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio1 dalyje (t. 2, b. l. 158). Kad apeliantas ir paskutiniais metais piktnaudžiauja alkoholiu, patvirtina Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-01-10 nutarimas, kuriuo apeliantui už pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams (t. 2, b. l. 155). Nutarime konstatuota, jog apeliantas 2011-12-27 apie 23 val. 50 min. Alytaus mieste ties (duomenys neskelbtini) gatvės 39-uoju numeriu pažymėtu namu, būdamas neblaivus (nustatytas 2,84 promilės girtumas), vairavo jam priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Byloje esančioje Mykolo Romerio universiteto (toliau – MRU) Medicinos instituto Alytaus poskyrio 2007-05-18 specialisto išvadoje Nr. G 484/07 (06) (t. 1, b. l. 16–17), po 2007-05-17 apie 9 val. ir apie 13 val. įvykių, apeliantui namuose, būnant neblaiviam, sudavus ieškovei smūgius kumščiais ir spardant kojomis, kvalifikuotas ieškovei nežymus sveikatos sutrikdymas ir konstatuota: poodinės kraujosruvos kaklo kairėje pusėje, kairio žasto viduriniame 1/3 išoriniame paviršiuje, krūtinės kairėje pusėje, kairės krūties viršutiniame vidiniame kvadrante, kairio žasto viduriniame 1/3 vidiniame paviršiuje, kairės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, juosmens dešinėje pusėje, kairės pėdos nugariniame paviršiuje, kairio momens srities sumušimas, kurie galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Byloje esančioje MRU Medicinos instituto Alytaus poskyrio 2008-07-02 specialisto išvadoje Nr. G 666/08 (06) (t. 1, b. l. 18–19), po 2008-07-02 1 val. bei 4 val. nakties įvykių, apeliantui neblaiviam sumušus ieškovę, suduodant smūgius kumščiais, spardant kojomis, kvalifikuotas ieškovei nežymus sveikatos sutrikdymas ir konstatuota: dešinės akies sumušimas, sprando srities sumušimas, poodinė kraujosruva dešinio riešo sąnario vidiniame paviršiuje, kurie galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko.

Kolegijos nuomone, byloje esantys ir LITEKO pagalba gauti įrodymai neabejotinai patvirtina tai, jog apeliantas naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu, be to, tai daryti nevengė vaikų akivaizdoje bei būdamas neblaivus. Pastebėtina, jog byloje yra pateiktas VšĮ Alytaus poliklinikos 2010-11-18 išrašas iš medicininių dokumentų Nr. 1717 (t. 1, b. l. 28, 29), iš kurio matyti, jog pacientė (ieškovė) lankosi ir gydosi psichikos sveikatos centre. Minėtame išraše nurodyta, jog ieškovė skundėsi bloga nuotaika, įtampa, sutrikusiu miegu, iniciatyvos stoka, sumažėjusiu darbingumu. Neatmestina, jog ūmus apelianto būdas, savikontrolės stygius turėjo įtakos ne tik ieškovės fizinei sveikatos būklei, tačiau ir jos dvasiniams išgyvenimams, kas sąlygojo ieškovės apsisprendimą nutraukti santuoką, nes bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pabrėžtina, jog apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nekėlė versijos dėl ieškovės kaltės, kita vertus, ir bylos duomenis tai neįžvelgtina. Be to, pats apeliantas nepateikė jokių priešingų įrodymų, kurie pašalintų abejones dėl jo kaltės. Tai, kad šalims gyvenant santuokoje ieškovė baigė mokslus, o šalys įsigijo vieną kambarį, kolegijos nuomone, niekaip neįrodo atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nebuvimo. Apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad apelianto IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vykdo krovinių gabenimo veiklą (t. 1, b. l. 39) ir kad dėl to apeliantas negalįs gerti alkoholio, kolegijos nuomone, besąlygiškai paneigia byloje surinkti duomenys, ypač Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-01-10 nutarimas, kuriuo apeliantui už tai, kad 2011-12-27 vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 2,84 promilės girtumas), buvo skirta administracinė nuobauda – 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams (t. 2, b. l. 155). Be to, apeliantas teigia, jog ieškovė depresija sirgo dar prieš santuoką, tačiau šis apelianto teiginys paneigtinas byloje esančiu minėtu VšĮ Alytaus poliklinikos 2010-11-18 išrašu iš medicininių dokumentų Nr. 1717 (t. 1, b. l. 28, 29), iš kurio matyti, jog psichikos sveikatos centre pacientė (ieškovė) lankosi ir gydosi nuo 2011 metų (santuoka sudaryta 2000-04-29). Duomenų, jog ieškovė depresija sirgo dar prieš santuoką, apeliantas nepateikė.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 13,08 kv. m bendro ploto vieno kambario su bendro naudojimo patalpomis, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 39-35B/(duomenys neskelbtini) g. 1-35B (t. 1, b. l. 51–52), kuris skundžiamu teismo sprendimu nuosavybės teise priteistas ieškovei, su kuria gyvenamoji vieta taip pat nustatyta ir šalių nepilnamečių dukrų, vertės. Teismas, spręsdamas turto padalinimo klausimą, sutiko su ieškovės argumentais, kad ji su vaikais vienoje patalpoje su atsakovu negali gyventi dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir nuolatinių konfliktų, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad vienas kambarys yra nedalus, į nepilnamečių vaikų interesus, kambarį su bendro naudojimo patalpomis priskyrė ieškovei (CK 3.127 str. 3 d.). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog 2011-11-21 posėdyje (t. 2, b. l. 34–35, t. 2, b. l. 148) jis teismo prašė įpareigoti ieškovę pateikti buto inventorinę bylą (namų knygą), nes reikėjo nustatyti patalpų vertę, tačiau, nors teismas ir įpareigojo ją pateikti, ieškovė bylos nepateikė, todėl jis negalėjo atlikti buto vertinimo. Ieškovė šių patalpų vidutinę rinkos vertę, ieškinyje nurodytą 3 400 Lt, patikslino teismo posėdžio metu ir nurodė 12 000 Lt. Atsakovui nebeginčijant nurodytos vertės, teismas sprendė, kad tai yra protinga suma, kuria teismas vadovavosi dalindamas santuokinį turtą. Pažymėtina, jog apeliantas, teigdamas, jog jis be buto inventorinės bylos neturėjo galimybės pats atlikti buto vertinimo, tačiau nenurodydamas jokios preliminarios bent kiek didesnės buto vertės, net neargumentavo, kokią įtaką inventorinės bylos neišreikalavimas galėjo turėti sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kolegija, tikrindama sprendimo dalį dėl turto padalinimo, itin svarbia šiuo atveju laiko aplinkybę, jog santuokoje įgytas transporto priemones MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7 183 Lt vertės (t. 2, b. l. 10) (teismas vadovavosi būtent apelianto pateikta verte, o ne ieškovės – 13 000 Lt) ir IVECO (duomenys neskelbtini)30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės įvertintą 18 000 Lt, atsakovui savo įvertinimo nepateikus, įvertinęs tai, kad šis turtas kaip techninės pagalbos transporto priemonės naudojamos atsakovo IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ versle, teismas priteisė atsakovui. Daugiau negu akivaizdu, jog apeliantui teko didesnė santuokoje įgyto turto dalis (veikianti ir pelną nešanti IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ bei 7 183 Lt ir 18 000 Lt transporto priemonės) nei ieškovei (12 000 Lt 13,08 kv. m bendro ploto vieno kambario su bendro naudojimo patalpomis butas), netgi jeigu būtų pagrindas pripažinti, jog šių patalpų kaina didesnė nei 12 000 Lt. Tačiau pastebėtina ir tai, jog pagal byloje pateiktus duomenis Alytuje daugiau nei trigubai plotu didesnis 42,48 m² bendrabučio pagerinto tipo dviejų kambarių butas buvo pardavinėjamas tik už 39 500 Lt (t. 1, b. l. 143). Be to, kolegija ieškovės naudai vertina ir aplinkybę, kad ji atsisakė kompensacijos (CK 3.98 str.) už apeliantui tekusią didesnę turto dalį, siekdama vaikams iš apelianto didesnių ir pastovių išmokų, sudarant apeliantui sąlygas toliau plėtoti verslą ir užsidirbti pinigų.

Be to, apelianto teigimu apeliaciniame skunde, lengvasis automobilis (džipas) NISSAN TERANO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat turėjo būti įtrauktas į bendro dalintino turto masę, nes ieškovė, pradėjusi skyrybų procesą, jį perrašė O. K., nors šiuo automobiliu ir toliau naudojasi. Nors atsakovas 2011-10-07 ir buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui prašymą atsižvelgti į mašinos perrašymą kitu vardu (t. 1, b. l. 164), kolegijos nuomone, vien šis prašymas nebuvo pagrindas pačiam teismui rinkti tai patvirtinančius įrodymus ir įtraukti automobilį į bendro dalintino turto masę, tuo labiau, kad pats atsakovas neprašė pirmosios instancijos teismo tokius įrodymus išreikalauti (CPK 199 str.), o svarbiausia - neginčijo automobilio ,,perrašymo“ sandorio, nes tik nuginčijus sandorį nepagrįstai kitiems perleistas turtas turėjo būti įtrauktas į dalintino turto masę. Kolegija, nekonstatavusi jokių procesinės teisės normų pažeidimo, nemato pagrindo dėl to naikinti teismo sprendimo. Kolegija taip pat pažymi, jog ieškovė nepretendavo į didesnę santuokinio turto dalį nei ½ (CK 3.(duomenys neskelbtini) str. 1 d.), nors su ja liko gyventi dvi dukros, o, be to, apeliantas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Negana to, kaip jau minėta, apeliantui teko didesnioji turto dalis, o ieškovė netgi atsisakė kompensacijos.

Teismui netenkinus ieškovės reikalavimo likusią neišmokėtą abiejų sutuoktinių vardu paimtą 14 649,5 Lt vartojimo kredito (viso 30 000 Lt) dalį pagal 2008-06-05 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti tik iš apelianto (ieškovei teigus jog kredito lėšos buvo panaudotos tik bendraskolio apelianto poreikių tenkinimui) ir palikus sutuoktinius solidariaisiais bendraskoliais (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.1–2.2 p., bendrosios dalies 38.3 p., CK 6.6 str.) (t. 1, b. l. 91–99), kolegija plačiau dėl apelianto argumento, siekiant paneigti minėtą ieškovės teiginį, nepasisako.

Dėl nepilnamečių dukrų išlaikymo dydžio

Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat siekia sumažinti iš jo kiekvienai dukrai po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymą (CK 3.194 str. 1 d.), motyvuodamas tuo, jog jis neišgali teikti tokį išlaikymą, nes 2009 metais iš individualios veiklos gautos 40 340 Lt pajamos yra tik įplaukos, iš kurių dar reikia minusuoti išlaidas, t. y. atlyginimą darbuotojui, už kurą, eksploatacinėms išlaidoms (tepalai, padangos) ir mašinos remontui. Pabrėžtina, jog apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie jo įmonės patiriamas išlaidas ir tų išlaidų dydį. Vertinant byloje esančius duomenis apie apelianto pajamas, matyti, jog apelianto įmonė, kurios veikla yra pervežimai, už 2009 metus deklaravo 40 340 Lt pajamų (įplaukų) (1 t., b. l. 43), t. y. per mėnesį 3 361 Lt (40 340 Lt / 12 mėn.). Be to, LITEKO duomenimis nustatyta, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-12-22 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8.-2420-572/2009 apeliantas buvo nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnyje (neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla), nustačius, jog IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-09-26 iki 2009-07-03 J. D. priklausančiu automobiliu Volkswagen LT 55, valstybinis Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) kurio bendroji masė yra 5,6 t, vykdė krovinių gabenimo (automobilių transportavimo) veiklą, neturėdama nustatyta tvarka išduotos licencijos, suteikiančios teisę verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais, ir iš šios veiklos gavo 25 307,50 Lt pajamų. Šios LITEKO duomenų pagalba nustatytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog apelianto pajamos 2009 metais buvo didesnės nei deklaruotos. Be to, svarbu yra tai, jog už apeliantui tenkančią didesnę turto dalį, t. y. pelną nešančią įmonę ir dvi transporto priemones, naudojamas versle, ieškovė, kuriai po santuokos nutraukimo atiteko tik 12 000 Lt vertės 13,08 kv. m bendro ploto vieno kambario su bendro naudojimo patalpomis butas, ieškovė kompensacijos neprašė, siekdama tolesnio apelianto verslo vystymo bei pastovių pajamų vaikų išlaikymui.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo

Apeliantas, kaip pagrindinį motyvą, dėl ko, jo manymu, byla buvo išnagrinėta neteisingai ir ją reikėtų grąžinti pirmosios instancijos teismui, nurodo tai, jog jis nėra gavęs ieškinio ir todėl negalėjo į jį parašyti atsiliepimo. Nors iš tiesų ieškinys buvo įteiktas ne atsakovui, bet pačiai ieškovei (t. 1, b. l. 68), tačiau bylos duomenys patvirtina tai, jog apeliantas žinojo apie pradėtą skyrybų procesą, dalyvavo byloje, todėl su jam pareikštu ieškiniu galėjo susipažinti teisme. Nustatyta, jog jam asmeniškai buvo įteiktas šaukimas į pirmąjį 2011-05-30 parengiamąjį teismo posėdį (t. 1, b. l. 82), į kurį jis atvyko pavėlavęs (t. 1, b. l. 101–102); šaukimas taip pat buvo įteiktas į kitą 2011-08-24 teismo posėdį (t. 1, b. l. 113), tačiau apeliantas į posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis neinformavo, kaip nurodė ieškovė teismo posėdyje, „apeliantas neblaivus, todėl ir neatvyko“ (t. 1, b. l. 122–124); šaukimas taip pat įteiktas į kitą 2011-09-14 teismo posėdį (t. 1, b. l. 136), tačiau vėlgi apeliantas posėdyje nedalyvavo, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo (t. 1, b. l. 150–152). Pažymėtina, jog apeliantas buvo atvykęs tiek į 2011-09-28 procesinio dokumento paskelbimą (t. 1, b. l. 152), tiek ir į po bylos atnaujinimo (t. 1, b. l. 153) 2011-11-21 paskirtą teismo posėdį (t. 2, b. l. 34), tačiau į po jo paskirtą 2011-12-20 teismo posėdį apeliantas vėlgi neatvyko (t. 2, b. l. 42–43), nors pats pasirašė, jog jam yra žinoma apie 2011-12-20 bylos nagrinėjimą (2 t., b. l. 36), apie neatvykimo priežastis vėlgi nepranešė. Pažymėtina, jog pastarasis teismo posėdis buvo paskirtas 15.00 val., todėl posėdžio laikas negalėjo būti kliūtis apeliantui atvykti, kaip kad jis nurodė apeliaciniame skunde, jog teismas neatsižvelgė į apelianto prašymus bylos nagrinėjimą skirti po pietų, priešingu atveju apeliantas atvykti negali, nes dirba. Apeliantas neatvyko ir į paskutinįjį 2012-10-22 teismo posėdį (t. 2, b. l. 101–102), nors vėlgi apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai (t. 2, b. l. 97), neatvykimo priežasčių nenurodė. 2011-10-07 (t. 1, b. l. 164) ir 2011-10-14 (t. 2, b. l. 1) apeliantas teikė prašymus byloje. Todėl, kolegijos nuomone, apeliantui esant informuotam apie bylos nagrinėjimą, keletą kartų pačiam atvykus ir dalyvavus teismo posėdžiuose, neegzistavo jokios kliūtys susipažinti su visa bylos medžiaga, įskaitant ieškiniu, gauti jo kopiją ir parašyti į jį atsiliepimą, paprašius atnaujinti praleistą atsiliepimo pateikimo terminą, tuo labiau, kad teismas išaiškino teises, numatytas CPK 42 straipsnyje, tame tarpe teisę susipažinti su bylos medžiaga bei daryti ir gauti jos kopijas. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str.). Teismas, šio CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Dalyvaujantys byloje asmenys CPK nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.). Apeliacinės instancijos teismui neįžvelgus procesinių pažeidimų, dėl kurių byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, o tik paties apelianto pasyvų elgesį, nemato pagrindo apelianto nurodyt

u motyvu (dėl asmeniškai neįteikto ieškinio) naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai: Jolita CirulienėRamūnas MitkusIzolda Nėnienė