Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėjas yra šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – Tarnyba). Pareiškėjui buvo nurodyta ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 23 d. (imtinai) pateikti reikalingus dokumentus Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui (toliau – Skyrius). Kadangi dėl tam tikrų aplinkybių pareiškėjui atliekant Tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala Pareiškėjo asmeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu pareiškėjas Tarnybą atliktų kitu metu, Pareiškėjas 2025 m. sausio 20 d. prašymu kreipėsi į Skyrių, kad individualia tvarka vienerių metų laikotarpiui atidėtų tarnybą. Tačiau Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija) 2025 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. ATRS-485 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“ (toliau – Atrankos komisijos sprendimas) pareiškėjo prašymo netenkino ir tarnybos vienerių metų laikotarpiui neatidėjo. Su Atrankos komisijos sprendimu pareiškėjas nesutiko, kadangi, pareiškėjo vertinimu, Atrankos komisijos sprendimas yra šabloniškas ir formalus, neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neatlikus individualizuoto prašymo atidėti tarnybą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu vertinimo. Todėl pareiškėjas dėl Atrankos komisijos sprendimo panaikinimo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui 2025 m. vasario 3 d. pateikė skundą. Krašto apsaugos ministras 2025 m. vasario 21 d. sprendime Nr. 12-01-363 „Dėl 2025 m. vasario 3 d. skundo“ (toliau – Krašto apsaugos ministro sprendimas) konstatavo, kad Atrankos komisijos sprendimas iš esmės atitinka tokiems sprendimams keliamus reikalavimus, t. y. jis priimtas įgalioto asmens, jame nurodytas teisinis pagrindas ir pateikti motyvai atitinka pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, todėl sutiko su Atrankos komisijos sprendime pateiktų aplinkybių vertinimu ir argumentais. Taip pat Krašto apsaugos ministro sprendime pažymėta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinio pobūdžio, jos labiau susijusios su įprastais nepatogumais paskirtam atlikti Tarnybą asmeniui negu su neproporcingai didelėmis neigiamomis pasekmėmis. Atitinkamai šiame sprendime nurodyta dar ir tai, kad tariamai pareiškėjas neįrodė neproporcingai didelės žalos, kuri būtų neproporcingai didesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti Tarnybą. Viską apibendrinęs Krašto apsaugos ministras nusprendė Atrankos komisijos sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas su Krašto apsaugos ministro sprendimu nesutinka ir mano, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, juo nukrypstama nuo teismų formuojamos praktikos. Pareiškėjo įsitikinimu, jis įrodė aplinkybes, jog Tarnybos atlikimas šiuo metu jam sukels neproporcingai didelę žalą ir kad Tarnybą atliekant kitu metu šios žalos bus išvengta, ir tai, pareiškėjo nuomone, reiškia, kad Krašto apsaugos ministro sprendimas yra priimtas neatlikus individualizuoto prašymo atidėti tarnybą Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu vertinimo, taip pat neteisingai ir plečiamai aiškinant pareiškėjo išdėstytas aplinkybes dėl sveikatos būklės.

Nurodo, jog pareiškėjo manymu, Atrankos komisijos sprendimas ir jo pagrindu priimtas Krašto apsaugos ministro sprendimas vis dėlto neatitinka Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte keliamo reikalavimo atlikti individualizuoto karo prievolininko prašymo atidėti Tarnybą vertinimo. Pareiškėjas 2025 m. sausio 20 d. prašyme atidėti Tarnybą individualia tvarka paaiškino, kad: 1) „2019 – 2024 m. laikotarpiu studijavau University of the West of England, Bristol <...>“; „su pagyrimais baigiau mechanikos inžinerijos bakalauro studijas (diplomo bei pagyrimų kopijos pridedamos). Šioms studijoms apmokėti Anglijos banke kasmet man buvo suteikiama paskola studijoms – iš viso suteikta 27.750,00 £ (dvidešimt septynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt svaro sterlingų) dydžio paskola. Paskolos grąžinimas pagal finansavimo sąlygas yra vykdomas paskolos įmokas mokant kas mėnesį“; 2) „nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. aš dirbu marketingo vadybininku įmonėje (duomenys neskelbtini) , o nuo 2025 m. sausio 2 d. šioje įmonėje einu projekto vadovo pareigas“; Darbdavio esu paskirtas dalyvauti iš Europos Sąjungos fondų gautų subsidijų vykdomame e-komercijos modelio diegimo InspectEra projekto kūrime, esu paskirtas atsakingu asmeniu šiame projekte“; 3) „2025 m. sausio 18 d. aš buvau skubos tvarka hospitalizuotas dėl įtariamo ūminio apendicito, tą pačią dieną skubos tvarka man buvo atlikta operacija – Appendectomia laparoscopica“; „<...> dar kurį laiką turiu laikytis gydytojų nurodymų ir <...> 6 savaites (t. y. iki kovo mėnesio pradžios) vengti fizinio krūvio ir nekelti sunkiau nei 5 kg svorio <...>“. Taigi pareiškėjas pirmiau nurodytas aplinkybes pagrindė įrodymais. Be to, pareiškėjas Atrankos komisijos prašė atidėti Tarnybą iki 2025 m. gruodžio 31 d., o tai reiškia, kad Pareiškėjas nevengia atlikti Tarnybos ir sutinka su Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teise ir pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Tačiau šiuo metu pareiškėjui atliekant Tarnybą vis dėlto būtų padaryta didžiulė žala, susijusi su jo studijoms apmokėti Anglijos banke gauta 27.750,00 £ (dvidešimt septynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt svaro sterlingų) dydžio paskola, ir Pareiškėjo sveikatos būkle dėl atliktos apendicito operacijos.

Teigia, kad pareiškėjui paskola suteikta ne Lietuvoje, bet Didžiojoje Britanijoje. Taigi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo ir kitų nacionalinių teisės aktų nuostatos netaikomos ir įmokų mokėjimas dėl Tarnybos Lietuvoje neatidedamas. Be kita ko, net ir remiantis Vartojimo kredito įstatymo 181 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas (tarpusavio skolinimo atveju) privalo vartojimo kredito gavėjo prašymu, pateiktu raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje, vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu vartojimo kredito gavėjui atidėti įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą vartojimo kredito gavėjo prašyme nurodytam, bet ne ilgesniam kaip 3 mėnesių, laikotarpiui, kai vartojimo kredito gavėjas nebetenkina pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalį priimtame priežiūros institucijos teisės akte nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykiu, ir yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) nutrūksta vartojimo kredito gavėjo santuoka; 2) miršta vartojimo kredito gavėjo sutuoktinis; 3) vartojimo kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų; 4) vartojimo kredito gavėjas pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka; 5) vartojimo kredito gavėjas atlieka nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Šiuo aspektu Pareiškėjas papildomai pažymi, kad, nors karo prievolininkams yra mokama 4,6 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms (322,00 Eur (trys šimtai dvidešimt du eurai) per mėn.), tačiau Pareiškėjo vieno mėnesio įmoka už studijoms suteiktą paskolą, yra 223,20 £ (du šimtai dvidešimt trys svaro sterlingai 20 ct) (arba 263,21 Eur (du šimtai šešiasdešimt trys eurai 21 ct) šio skundo surašymo dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad ši įmokos suma yra tik 2025 m., taigi kiekvienų mokestinių metų pabaigoje riba, kurią Didžiosios Britanijos bankas naudoja mėnesinei grąžinimo įmokai apskaičiuoti, keičiasi). Tai reiškia, kad valstybės suteikiamos paramos užtektų tik Pareiškėjo finansinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui. Be to, kaip pareiškėjas buvo nurodęs Krašto apsaugos ministrui, pareiškėjas yra „pasirašęs susitarimą su darbdaviu, t. y. (duomenys neskelbtini), pagal kurį darbdavys įsipareigojo apmokėti mano pirmų metų gyvenamojo būsto Didžiojoje Britanijoje išlaidas, atitinkamai buvo sutarta, kad darbdavys kompensuos mano studijų paskolos įmokas, jeigu aš dirbsiu (duomenys neskelbtini), kol studijuosiu ir dar tris metus po studijų baigimo (studijas baigiau 2024 m.)“ Pagal šio susitarimo 2.2 papunktį „Darbuotojui nepertraukiamai neišdirbus šio Susitarimo 2.1. punkte nurodyto laikotarpio, taip pat jeigu Darbuotojo darbo sutartis yra nutraukiama Šalių susitarimu, Darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba Darbdavio iniciatyva dėl Darbuotojo kaltės, anksčiau nei po 3 (trejų) metų nuo šio Susitarimo 2.1. punkte nurodyto studijų paskolos padengimo datos pabaigos, Darbuotojas įsipareigoja ne vėliau kaip paskutinę jo darbo dieną pilnai atlyginti Darbdavio turėtas išlaidas, susijusias su Darbuotojo bakalauro studijų apmokėjimu, nurodytu šiame Susitarime“, o 2.3 papunktyje įtvirtinta, kad „Šalių susitarimu, Darbuotojui nepertraukiamai neišdirbus šio Susitarimo 2.1. punkte nurodyto laikotarpio, taip pat jeigu Darbuotojo darbo sutartis yra nutraukiama Šalių susitarimu, Darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba Darbdavio iniciatyva dėl Darbuotojo kaltės ir Darbuotojas pagal šio Susitarimo sąlygas turi atlyginti Darbdaviui jo turėtas Darbuotojo bakalauro studijų išlaidas, tai šios išlaidos be atskiro Darbuotojo prašymo/ pranešimo/ informavimo yra išskaitomos iš Darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų – t. y. Darbuotojo darbo sutarties pasibaigimo atveju Darbdavys turi teisę vienašališkai atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą visai Darbuotojo mokymų išlaidų sumai laikydamasis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos tvarkos <...>“. Atsižvelgiant į tai, kad paskola sudaro 27.750,00 £ (dvidešimt septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt svaro sterlingų), o pirmųjų studijų metų apgyvenimo išlaidos – 11.920,00 £ (vienuolika tūkstančių devyni šimtai dvidešimt svaro sterlingų), pareiškėjas dėl to, kad jam Tarnyba nebus atidėta, kas reiškia, kad pareiškėjo darbas nebus laikomas nepertraukiamu susitarimo prasme, įgis prievolę darbdaviui atlyginti minėtas sumas. Pareiškėjo vertinimu, ši žala yra neproporcinga būtent pareiškėjo interesams. Šios aplinkybės buvo įvertintos itin formaliai, nurodant, kad už finansines pasekmes yra atsakingas pareiškėjas, neanalizavus ir nesiaiškinus, ar pareiškėjas, kaip karo prievolininkas ir jaunas specialistas, apskritai turi galimybę šias pasekmes sumažinti ar jų išvengti.

Paaiškina, kad pareiškėjas prašė atidėti Tarnybą ne dėl to, kad jis tariamai netinkamas Tarnybai (Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindas), o tam, kad galėtų visiškai pasveikti ir fiziškai sustiprėti. Tačiau Atrankos komisija sprendimu šią aplinkybę vertino ne Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyto pagrindo prasme, bet pareiškėjo tariamu netinkamumu tarnybai. O tai, pareiškėjo nuomone, reiškia, kad Atrankos komisija neįsigilino į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir neišanalizavo įrodymų, t. y. neatliko individualizuoto vertinimo, todėl nepagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo atidėti Tarnybą iki 2025 m. gruodžio 31 d. Krašto apsaugos ministras, turėdamas Karo prievolės įstatymu suteiktą teisę ištaisyti Atrankos komisijos klaidą, šia teise nepasinaudojo ir tiesiog apsiribojo pakartodamas Atrankos komisijos sprendime išdėstytas aplinkybes, kurios, pabrėžtina, net neatitinka pareiškėjo prašyme nurodyto pagrindo. „Žmogaus gyvybė ir orumas yra ypatingos, žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę išreiškiančios vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas), kurias valstybė yra konstituciškai įpareigota saugoti ir ginti. Akivaizdu, jog žmogaus orumas, teisė į gyvybę ir teisė į kuo geresnę sveikatą yra taip glaudžiai susiję, kad, iš vienos pusės, neužtikrinus deramos sveikatos apsaugos, žmogaus teisės į gyvybę ir jo orumo apsauga taip pat nebūtų visavertė; iš kitos pusės, teisė į gyvybės išsaugojimą ir gelbėjimą, kai jai kyla pavojus, yra neatsiejama, pamatinė prigimtinės žmogaus teisės į kuo geresnę sveikatą dalis (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas); žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas), žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai)“. Remdamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pareiškėjas mano, kad Atrankos komisija ir Krašto apsaugos ministras paneigė Konstitucijos vieną iš ginamų vertybių – asmens, nagrinėjamu atveju – pareiškėjo, – sveikatą ir teisę į jos išsaugojimą. Šios ir kartu aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad nei Atrankos komisija, nei Krašto apsaugos ministras aplinkybių dėl pareiškėjo sveikatos būklės, o ne dėl jo (ne)tinkamumo Tarnybai, nevertino, taip pat neįsigilino į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus, kurie naikintini.

Nurodo, kad pareiškėjas taip pat nesutinka su Atrankos komisijos ir Krašto apsaugos ministro sprendimų išvadomis, kad pareiškėjo teiginiai, kad dėl Tarnybos jam kils neproporcingai didelė žala, susijusi su pareiškėjo darbu (duomenys neskelbtini), yra spekuliatyvūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Kaip prašyme nurodyta, pareiškėjas yra koordinatoriumi ir atsakingu asmeniu diegiant Europos Sąjungos fondų subsidijuojamą e-komercijos modelį InspectEra; šis projektas vykdomas nuo 2022 m., yra įvykęs ne vienas susitikimas su darbo grupės kolegomis ir yra įvykdyti pirmieji darbai bei paskirstytos užduotys darbo grupės nariams, aptartos projekto įgyvendinimo metu iškilusios problemos bei ieškoma jų sprendimo galimybių; viena iš pareiškėjo funkcijų šiame projekte – užtikrinti sklandų projekto planavimą ir įgyvendinimą, koordinuoti projekto veiklas ir komunikaciją tarp visų suinteresuotų šalių, teikti ataskaitas apie projekto eigą tiesioginiam vadovui; pareiškėjas turi būtinas anglų kalbos ir informacinių technologijų žinias, reikalingas šio projekto įgyvendinimui; projekto, kurio bendra vertė yra 56.500,00 Eur (penkiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai eurų), dalį (42.375,00 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) finansuoja Europos Sąjungos, o šį projektą planuojama baigti 2025 m. spalio – gruodžio mėn. Nors Atrankos komisijos vertinimu, kuriam pritarė Krašto apsaugos ministras, šios aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio ir dėl jų pareiškėjas tariamai nepatirtų neproporcingos žalos, tačiau yra priešingai. Nepaisant fakto, kad pareiškėjas, šiuo metu atlikdamas Tarnybą, nebegalės užtikrinti finansinių įsipareigojimų, be kita ko, kylančių ir iš susitarimo su darbdaviu, dar ir praras įgytą kvalifikaciją, o tai susiję ir su pareiškėjo galimybėmis įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Sutiktina, kad pagal teisinį reglamentavimą (duomenys neskelbtini) turi pareigą išsaugoti pareiškėjo darbo vietą ir dar gauti subsidiją, tačiau pačio pareiškėjo patirta žala šiai dienai nėra išmatuojama, kadangi pareiškėjas, nors ir nepriklausomai nuo jo veiksmų (pasirinkimo), bet neįgyvendins pirmiau minėto projekto, praras kvalifikaciją, o viso to rezultatas – pareiškėjas praras ir darbą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktas, nei kitų teisės aktų nuostatos neįtvirtina sąrašo atvejų, kuomet dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala būtų pripažįstama neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios būtų galima išvengti, jeigu Tarnyba būtų atliekama kitu metu. Todėl kiekvienu atveju turi būti individualiai sprendžiama, ar Tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir, ar būtų galima neproporcingai didelės žalos išvengti, jeigu karo prievolininkas Tarnybą atliktų kitu metu. Šiuo atveju nei Atrankos komisija, nei Krašto apsaugos ministras neįsigilino į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir tinkamai neišanalizavo įrodymų, todėl darytina išvada, kad tiek Atrankos komisija, tiek Krašto apsaugos ministras padarė nepagrįstas ir neteisingas bei prieštaraujančias pareiškėjo pateiktiems įrodymams išvadas.

Paaiškina, jog Krašto apsaugos ministras, turėdamas pareigą išsamiai ištirti gautą skundą ir priimti pagrįstą, teisėtą sprendimą, šios pareigos vis dėlto neįvykdė. Kaip nurodyta aukščiau, Krašto apsaugos ministras iš esmės pritarė Atrankos komisijos sprendimui, pakartojo kai kuriuos Atrankos komisijos argumentus, tačiau remiantis jo sprendimu, akivaizdu, kad savarankiško tyrimo, faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo Krašto apsaugos ministras neatliko. Nors tiek Atrankos komisija, tiek ir Krašto apsaugos ministras, nagrinėdami karo prievolininkų prašymus dėl Tarnybos atidėjimo Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, privalo inter alia vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Vadinasi, Atrankos komisijos, taip pat ir Krašto apsaugos ministro sprendimai dėl tokių karo prievolininkų prašymų, be kita ko, turi būti motyvuoti, o motyvų išdėstymas juose turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., LVAT 2021 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2111-629/2021). Atrankos komisijos sprendimai dėl atsisakymo atidėti Tarnybą Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu negali būti grindžiami prielaidomis, bendro pobūdžio samprotavimais, nepašalintais prieštaravimais vertinant įrodymus. Tokio pobūdžio Atrankos komisijos sprendimo motyvai akivaizdžiai neatitiktų adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų (žr., LVAT 2021 m. kovo 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2059-968/2021). Tie patys principai taikomi ir Krašto apsaugos ministro priimamiems sprendimams. Pareiškėjo įsitikinimu, nei Atrankos komisijos sprendimo, nei Krašto apsaugos ministro sprendimo motyvų išdėstymas neatitinka adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, sprendimai yra priimti neatlikus individualizuoto pareiškėjo prašymo atidėti tarnybą Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu vertinimo, t. y. susieto su vertinimu, ar konkrečiai pareiškėjui atliekant Tarnybą nustatytu laiku gali kilti jo nurodoma neproporcingai didelė žala ir ar yra reali galimybė tokios žalos išvengti Tarnybą atidedant, todėl minėti sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Atsižvelgiant į tai, kad nei Atrankos komisija, nei Krašto apsaugos ministras neįsigilino į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir neišanalizavo įrodymų, neįvertino pareiškėjo išdėstytų aplinkybių dėl sveikatos būklės (o ne dėl pareiškėjo (ne)tinkamumo tarnybai), teigtina, kad Atrankos komisija, Krašto apsaugos ministras taip pat netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus. Kaip minėta, pareiškėjas neprašo visai nešaukti jo atlikti Tarnybos, o prašo tik ją atidėti. Atkreiptinas dėmesys į Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatą, suteikiančią individualia tvarka teisę atidėti Tarnybą, jei ją atliekant būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeninimas ar visuomeniniams interesams. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas individualus aplinkybių ir įrodymų vertinimas, o ne priimamas suabsoliutintas sprendimas, nurodant karo prievolininko pareigą atlikti Tarnybą, tokiu būdu paneigiant bet kokias individualias aplinkybes, dėl kurių karo prievolininkui kyla ir gali ateityje kilti neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ir visuomenės interesams. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir įvertinus Atrankos komisijos sprendimą bei Krašto apsaugos ministro sprendimą, lieka neaišku, kokios aplinkybės, priežastys ir įrodymai būtų nedeklaratyvūs bei įrodytų karo prievolininkui kylančią neproporcingą žalą.

Pareiškėjo vertinimu, Atrankos komisija bei Krašto apsaugos ministras neatliko Pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų individualaus vertinimo, nesilaikė taisyklių bei teismų praktikoje įtvirtintų principų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą. Nustačius, kad Atrankos komisija bei Krašto apsaugos ministras nesivadovavo minėtais reikalavimais ir nevykdė pareigos atlikti individualizuotą pareiškėjo, kaip karo prievolininko, prašymo atidėti Tarnybą Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu vertinimą, t. y. susieti su vertinimu, ar konkrečiai pareiškėjui atliekant Tarnybą nustatytu laiku gali kilti jo nurodoma neproporcingai didelė žala ir ar yra reali galimybė tokios žalos išvengti Tarnybą atidedant, skundžiamas Atrankos komisijos sprendimas ir Krašto apsaugos ministro sprendimas naikinami remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu (skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą). Be to, skundžiami sprendimai gali būti panaikinti ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažįsta svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).