- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-369-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09790-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16546-429/2020 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Emilė“ 3 104,72 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018–2019 metus, 167,68 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė yra valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomininkė pagal 2002 m. birželio 10 d. ir 2013 m. kovo 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Tačiau atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų – nėra sumokėjusi valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių pagal parengtas žemės nuomos mokesčio deklaracijas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė UAB „Emilė“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė atsakovei mokėtiną žemės nuomos mokestį apskaičiuoja remdamasi ne atsakovės užstatytu valstybinėje žemėje esančio pastato plotu, tačiau pagal visą sklypo plotą, o būtent 0,3566 ha, kas prieštarauja teisės normoms ir teismų praktikai. Be to, atsakovės įsitikinimu, žemės nuomos mokestis nepagrįstai skaičiuojamas pagal turto vertę, kuri yra kitokia, nei šalys buvo susitarę nuomos sutartyje. Juolab, anot atsakovės, ieškovė neteisėtai reikalauja palūkanų ir delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį, t. y. priteisė ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „Emilė“ 3 104,72 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018–2019 metus, 167,68 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 272,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Emilė“ 74,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.
4. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuomininke, turi pareigą mokėti žemės nuomos mokestį, laikydamasi žemės nuomos sutarties sąlygų, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pagal 2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 11 punkto nuostatas, nuomininkė įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį Klaipėdos miesto savivaldybės nustatytais terminais ir sąlygomis. Ir, nors atsakovė tvirtina, kad ieškovė nepagrįstai žemės nuomos mokestį skaičiuoja pagal turto vertę, kuri yra kitokia nei šalys buvo susitarę nuomos sutartyje, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 21/2002-0147 buvo pakeista 2013 m. kovo 28 d. susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-86, kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas 9 punktas, numatantis, kad žemės sklypo vertė, nuo kuriuos skaičiuojamas mokestis – 1 340 000,00 Lt (kas atitinka 388 090,82 Eur). Todėl, nesant byloje duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi deklaracijose už 2018–2019 metus nurodyto dydžio žemės nuomos mokestį, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 104,72 Eur žemės nuomos mokestį už minėtą laikotarpį.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti žemės nuomos mokestį, vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2–134 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 43–45 punktais, priteisė ieškovei iš atsakovės 167,68 Eur dydžio delspinigius. O, kadangi atsakovė praleido terminą piniginėms prievolėms įvykdyti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovės taip pat priteisė ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir nusprendęs ieškinį tenkinti pilna apimtimi, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, byloje mokėtiną 74 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei priteisė iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Emilė“ apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir atmesti ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Apeliantė taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovei UAB „Emilė“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė atsakovei mokėtiną žemės nuomos mokestį apskaičiuoja remdamasi ne atsakovės užstatytu valstybinėje žemėje esančio pastato plotu, tačiau pagal visą sklypo plotą, o būtent 0,3566 ha, kas prieštarauja teisės normoms ir teismų praktikai;
7.2. Ieškovė nepagrįstai žemės nuomos mokestį skaičiuoja pagal turto vertę, kuri yra kitokia, nei šalys buvo susitarusios nuomos sutartyje, t. y. nuomos sutartyje nurodoma sklypo vertė yra 60 403,87 Eur;
7.3. Nuomos sutartyje nebuvo aptartas delspinigių mokėjimas, įstatymu taip pat nėra nustatyti delspinigiai už pavėluotą mokesčio už valstybinės žemės nuomą mokėjimą ar kitus sutarties pažeidimus (jie nenustatyti ir Vyriausybės priimamais poįstatyminiais aktais). Kadangi savivaldybės tarybos sprendimais nustatytos netesybos (delspinigiai) už prievolės mokėti nuomos mokestį pažeidimus nėra išreikštos rašytinės formos sutartimi, pripažintina, kad reikalavimas priteisti netesybas (delspinigius) neatitinka CK 6.71 straipsnio nuostatų dėl prievolinių netesybų (delspinigių) sampratos, todėl laikytinas teisiškai nepagrįstu ir atmestinas. Be to, delspinigiai negali būti skaičiuojami ir todėl, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos pranešti atsakovei apie įsiskolinimą teisės aktais nustatytu būdu, o tik ieškiniu kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Apeliantė savo apeliaciniame skunde tik pakartojo savo atsiliepimo motyvus, ignoruodama įsiteisėjusius apeliacinės instancijos teismo sprendimus, kuriuose ne kartą jau buvo pasisakyta dėl apeliantės kartojamų motyvų;
8.2. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas atidžiai įvertino ieškovės 2020 m. birželio 18 d. ieškinio Nr. (8.2.)-J2-275 motyvus bei pridėtus įrodymus, įsiteisėjusius apeliacinės instancijos teismo sprendimus, todėl nekartoja minėtuose procesiniuose dokumentuose pateiktų motyvų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
12. Nustatyta, kad ieškovė ir apeliantė (atsakovė) 2002 m. birželio 10 d. sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu Taikos 22, Klaipėda. 2002 m. birželio 10 d. Pagal valstybinės žemės nuomos sutarties 11 punkto nuostatas nuomininkas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį Klaipėdos miesto savivaldybės nustatytais terminais ir sąlygomis. 2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pakeista 2013 m. kovo 28 susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-86, kuriuo buvo pakeisti/papildyti 4, 9, 10, 11, 15 punktai. Susitarimo 9 punkte nurodyta žemės sklypo vertė, nuo kuriuos skaičiuojamas žemės nuomos mokestis – 1 340 000,00 Lt (388 090,82 Eur). Susitarimo 10 punkte nuomininkas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Susitarimo 11 p. nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatyta tvarka. Susitarimo 15 p. nustatyta, kad įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ir kitiems reikalavimams, sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Savivaldybės tarybai pakeitus žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifą, sumažinus nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos priimtais sprendimais. Iš žemės nuomos mokesčio deklaracijų už 2018-2019 metus bei mokesčių mokėtojo kortelės matyti, jog apeliantės įsiskolinimas už 2018-2019 metus yra 3104,72 Eur, kurį teismas priteisė.
13. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad: 1) teismas nepagrįstai žemės nuomos mokestį apskaičiuoja remdamasi ne apeliantės užstatytu valstybinėje žemėje esančio pastato plotu, tačiau pagal visą sklypo plotą; 2) nepagrįstai žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal turto vertę, kuri yra kitokia, nei šalys buvo susitarę nuomos sutartyje (60 403, 87 Eur); 3) nepagrįstai priteisti delspinigiai, nes dėl jų nebuvo susitarta.
14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl netinkamai paskaičiuoto žemės nuomos mokesčio yra visiškai nepagrįsti.
15. Valstybinės žemės nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551-6.552 straipsniai, Žemės įstatymo 9 straipsnis, Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai, sąlygos bei numatyta, kad konkretų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Tiek pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14 patvirtintą Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašą, tiek pagal jį pakeitusį 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2–134 patvirtintą Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašą nustatyta, kad žemės nuomos mokestis metams už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, apskaičiuojamas pagal valstybinės žemės nuomos sutartis – žemės sklypo vertę padauginus iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyto mokesčio tarifo.
16. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė nuomojasi valstybinę žemę ne aukciono būdu, todėl žemės nuomos mokestis apeliantei turi būti apskaičiuojamas pagal žemės nuomos sutartyje nurodytą žemės sklypo vertę (ją padauginus iš nustatyto mokesčio tarifo), o ne apeliantės nurodomu būdu (pagal žemėje esančio pastato plotą). Žemės nuomos sutarties (pakeistoje 2013 m. kovo 28 d. susitarimu) 9 punkte nurodyta, kad žemės sklypo vertė, nuo kuriuos skaičiuojamas žemės nuomos mokestis – 1 340 000,00 Lt (388 090,82 Eur), o ne 60 403,87 Eur, kaip nurodo apeliantė, neatsižvelgdama į padarytą žemės nuomos sutarties pakeitimą. Kaip matyti iš byloje esančių žemės mokesčio mokėjimo deklaracijų už 2018-2019 metus bei mokėjimo kortelės, būtent šalių sutarta žemės sklypo verte (388 090,82 Eur) ir buvo remtasi apskaičiuojant žemės nuomos mokesčio dydį, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad yra netinkamai paskaičiuotas žemės nuomos mokestis už 2018-2019 metus.
17. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai dėl delspinigių nepagrįsto priteisimo.
18. CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 2 d.). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nedraudžia konkretų delspinigių dydį įvardyti ne pačioje sutartyje, bet įrašant nukreipiamąją sąlygą, nukreipiančią į kitą dokumentą, kadangi reikalavimo susitarimą dėl netesybų mokėjimo sudaryti raštu nesilaikymas tokio susitarimo nedaro negaliojančio, o sukelia CK 1.93 str. 2 d. ir 6 d. nustatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis ir susitarimas dėl jos pakeitimo buvo sudaryti teisėtai ir yra galiojantys. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyta, kad atsakomybė už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus šalims kyla Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santykiai dėl valstybinės žemės naudojimo turi būti tvarkomi, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).
21. Apeliantė, praleidusi terminą sumokėti mokestį už valstybinės žemės nuomą, privalo mokėti delspinigius už netinkamai įvykdytą prievolę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.5 punkte aiškiai nurodyta, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Vadinasi, savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobūdžio teisės aktus, susijusius su valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimu, išieškojimu ir pan. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2–14 patvirtintos Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos 55, 55.1 ir 55.2 punktų nuostatas už laiku nesumokėtą nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis nustatomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius. Tokios pat nuostatos įtvirtintos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2–134 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 43 - 45 punktuose. Vadinasi, apeliantei perėmus vykdyti nuomos sutartį ir 2013 m. kovo 28 d. sudarius susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo turėjo būti žinoma, kad ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius, jei apeliantė netinkamai vykdys prievolę mokėti nuomos mokestį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti delspinigius. Pažymėtina, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis imperatyvaus pobūdžio teisinis reguliavimas, todėl darytina išvada, kad apeliantė, praleidusi terminus mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, privalo mokėti delspinigius.
22. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).
23. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.