Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui D. J. ir UAB „S“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. S. pateikė skundą dėl antstolio D. J. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria apribojama skolininko teisė į asmenines lėšas įsigyti mokymuisi būtinas priemones ir daiktus bei maisto produktus ir būtiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; įpareigoti antstolį grąžinti nuskaitytas lėšas. Skunde nurodo, kad antstolio D. J. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. S. kreditorės UAB „S“ naudai. Antstolis 2017 m. liepos 21 d. surašė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir nusavino 40 Eur pareiškėjui artimųjų atsiųstų lėšų. Pareiškėjas nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 28 straipsnį antstolio vykdomas išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią 114 Eur. Pareiškėjui reikalingos lėšos siunčiamoms pašto išlaidoms, mokesčiams bei telefoniniams pokalbiams apmokėti, maisto produktams ir reikmenims pirkti. Kadangi išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, o pareiškėjui artimųjų pervestos lėšos yra labdara ir socialinė parama, iš pareiškėjui artimųjų siunčiamų sumų išieškojimas negali būti vykdomas.

A. D. J su pareiškėjo G. S. skundu nesutiko, 2017 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu jį kartu su vykdomąja byla perdavė teismui. Antstolis nurodė, jog skolininko piniginės lėšos, į kurias nukreiptas išieškojimas skundžiamu antstolio patvarkymu, nepriskirtinos prie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje numatytų piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas. CPK 668 straipsnyje nustatyti apribojimai taikytini tik tuo atveju, kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, o ne į jo pinigines lėšas. Piniginių lėšų atveju CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš tokių pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus nuostatos nereglamentuoja. Prie tokių sumų priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Tik tokiai lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškant iš jos, jei ji neviršija 1 MMA.

Nustatyta, kad antstolis D. J. nuo 2017 m. birželio 21 d. vykdo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-896-840/2017 dėl 100,00 Eur skolos, 10,80 Eur delspinigių, 40,72 Eur sutartinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko G. S. kreditorės UAB „S“ naudai. Vykdydamas išieškojimą, antstolis 2017 m. liepos 21 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) skolos išieškojimą nukreipė į skolininko G. S. darbo užmokestį ar jam prilygintas išmokas, gaunamus Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, reikalaudamas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA; išskaitytas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Taip pat antstolis 2017 m. liepos 21 d. patvarkymu Nr. S-17-117-15512, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo 156,76 Eur skolos ir 186,00 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 342,76 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sąskaitoje.

Išnagrinėjęs 2017 m. rugpjūčio 31 d. gautą skolininko G. S. skundą dėl lėšų, esančių pataisos namuose, arešto, antstolis 2017 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu Nr. K070820 informavo pataisos namus, kad skolininkas turi teisę laisvai disponuoti 1 MMA dydžio suma. Į šią sumą įeina lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnio nurodytų išskaitų išieškojimo, taip pat lėšos, nurodytos CPK 739 straipsnyje.

Teismo vertinimu, nepagrįstas skolininko argumentas, jog dėl to, kad skolininko laisvės atėmimo įstaigoje gaunamos piniginės lėšos, į kurias nukreiptas išieškojimas, neviršija 1 MMA per mėnesį bei atsižvelgiant į lėšų kilmę (pareiškėjas gaunamas lėšas įvardina kaip labdarą ir socialinę paramą), iš jų negali būti daromos skundžiamame antstolio patvarkyme nurodytos išskaitos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 668 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Minėtoje nutartyje teismas taip pat išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Be to, CPK 739 straipsnyje išvardintos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos.

Ginčijamu atveju pareiškėjo iš artimųjų gaunamos lėšos nėra priskiriamos prie pajamų, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį. Minėtų lėšų išieškojimo ribojimui taip pat netaikomas 668 straipsnis, nes pareiškėjo gaunamos lėšos nėra priskiriamos prie sumų, likusių iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas laisvės atėmimo įstaigoje, pritaikydamas skolos bei vykdymo išlaidų areštą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje esančioje skolininko G. S. sąskaitoje, laikėsi CPK nustatytos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų tvarkos, todėl naikinti antstolio ginčijamą patvarkymą ir įpareigoti antstolį grąžinti nurašytas lėšas, nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.