Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2019 m. gegužės 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį – terminuotu laisvės atėmimu 5 metams 9 mėnesiams; 2020 m. balandžio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2019 m. gegužės 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis pakeistas - nusikalstamus veiksmus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams, patikslinta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, kad K. P.: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 26 d. veika) paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 3 dalį, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2015 m. spalio 26 d. veika), paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 3 dalį; panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes iš naujo subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 9 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. P. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent 2024 m. balandžio 24 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelėse esančiame skyrelyje, bespalvėje plastikinėje plėvelėje, laikė psichotropinę medžiagą – 4-CMC, kurio masė yra 2,774 g., iki kol 2024 m. balandžio 24 d. apie 19 val. 43 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. 15, automobilio apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai.

Šiais savo veiksmais K. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis K. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, 2024 m. balandžio 24 d. iš įkalinimo įstaigos buvo išvykęs dirbti į Vilnių, kur jam nepažįstamas žmogus pasiūlė įsigyti kažkokių medžiagų, kurias įvardino kaip ,,kažką gero“. Pasiūlyta medžiaga buvo geltonos spalvos milteliai kaip smėlis, be kvapo, galvojo, jog įsigijo amfetamino, bet apžiūrėjo įsigytas medžiagas, pamatė, kad jų konsistencija kaip smėlio ir padėjo jas į mašiną, į vairuotojo durelių pusės daiktų dėtuvės vietą. Suprato ką perka, nes narkotinės medžiagos jam žinomos. Po įsigytų prekių, jis paėmęs kitus du pakeleivius, kurie taip pat yra nuteistieji, važiavo atgal į įkalinimo vietą. Kiti du su juo vykę nuteistieji nežinojo, jog jis turi draudžiamų medžiagų. Jiems vykstant atgal į įkalinimo įstaigą, netoli traukinių pervažos, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie atlikę mašinos apžiūrą rado draudžiamas medžiagas. Iš pradžių pareigūnams sakė, jog nieko draudžiamo neturi, nes buvo sutrikęs, tokia buvo jo gynybinė reakcija. Automobilis, kuriuo jis važiavo registruotas jo draugės vardu, tačiau jį pirko sau ir tik jis juo naudojasi. Automobilyje rastas svarstykles jis turėjo tam, kad jo neapgautų, įgytą prekę pasisvėrė, kad žinotų koks kiekis. Šiuo metu bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje ir dirba autoservise pagal specialybę. Draudžiamas medžiagas buvo įsigijęs tik savo reikmėms. Labai gailisi dėl savo tokio elgesio, toks jo poelgis buvo visiškai spontaniškas, nes jis yra pasikeitęs, turi šeima su kuria palaiko glaudžius santykius ir kuri jo laukia laisvėje.

Be paties kaltinamojo duotų parodymų, jo kaltę pagrindžia byloje surinkti įrodymai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, buvo ištirti teisiamajame posėdyje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. balandžio 24 d. dirbo Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigose. Apie 19 val. 43 min., patruliuojant kartu su Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėja A. K., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) r., ties pastatu pažymėtu Nr. 15, sustabdžius įtartiną automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip vėliau nustatyta, kurį vairavo K. P., atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų atviroje kolonijoje, šalia keleivio vietoje sėdėjo R. M., atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų atviroje kolonijoje. Automobilio gale, keleivio vietoje, sėdėjo V. K. atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų atviroje kolonijoje. Apžiūrėjus asmenis jokių draudžiamų daiktų nerasta. Patikrinimo metu automobilyje, vairuotojo durelėse esančiame skyrelyje, buvo rastas polietileninis maišelis su geltonos spalvos milteliais, galimai narkotinėmis medžiagomis, kuris paimtas ir supakuotas į pakuotę. Polietileninis maišelis su augalinės kilmės narkotinių medžiagų likučiais, kuris paimtas ir supakuotas taip pat į pakuotę. Po priekine keleivio sėdyne buvo rastos svarstyklės su baltos spalvos miltelių pėdsakais, galimai narkotinėmis medžiagomis, kurios paimtos ir supakuotos į pakuotę. Bendraujant vairuotojas K. P. teigė, kad transporto priemonę pasiėmęs iš serviso ir nepastebėjo, kad transporto priemonės durelėse yra maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis. Pabendravus su keleiviais jie teigė, kad juos vairuotojas paėmė iš darbo vietos ir apie transporto priemonėje esančius draudžiamus daiktus nieko nežino (t. 1, b. l. 24-27).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų atviroje kolonijoje. Taip pat bausmę atlieka ir R. M.. Jie kartu gyvena viename bendrabutyje. Tiek jis, tiek R. dirba (duomenys neskelbtini), tik skirtinguose autoservisuose, kurie yra šalia vienas kito. 2024 m. balandžio 24 d. kartu su R. ir dar kitu asmeniu, kurio vardo, pavardės nežino, pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“, jis taip pat atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų atviroje kolonijoje, kartu su jo mašina, kurią jis ir vairavo, važiavo į darbą. Kadangi vairuotojas, su kuriuo važiavo į darbą, po darbo valandų, tai yra 18:00 val., dar nebuvo baigęs darbo, jis dar liko dirbti ilgiau, todėl jis tiek jam, tiek R. pasiūlė važiuoti su vairuotoju, kuris juos vežė įvykio dieną, sakydamas, kad jis važiuoja į (duomenys neskelbtini) taip pat ir, kad juos parveš ir jiems nereikės laukti. ,, (duomenys neskelbtini)“ su tuo asmeniu buvo viską suderinęs. Jis suprato, kad tas asmuo tame servise tvarkėsi mašiną ar buvo ją atvaręs tvarkyti. Jį iki to serviso, kur dirba ,, (duomenys neskelbtini)“ atvežė direktorius, o jame jau jo laukė vairuotojas, kuris vežė juos į (duomenys neskelbtini). Važiavo su BMW automobiliu, kurį vairavo asmuo, kurio jis nepažįsta, jo nėra matęs, jis atlieka bausmę kitame būryje. Jis sėdėjo už vairuotojo ant galinės sėdynės, o R. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Ir jiems atvažiavus į (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Jų buvo paklausta, ar turi su savimi draudžiamų daiktų, atsakė, kad ne. Tada jų buvo paprašyta išlipti iš automobilio, atlikta jų dalinė apžiūra, draudžiamų daiktų nebuvo pas juos rasta. Tada buvo atlikta automobilio apžiūra, kur ir buvo rasta automobilio vairuotojo durelių kišenėje, galimai narkotinės medžiagos. Taip pat girdėjo, kad dar automobilyje buvo rastos ir svarstyklės. Jis nieko nežinojo apie narkotines medžiagas, kad jos yra mašinoje. Bevažiuojat apie jokias narkotines medžiagas nebuvo nei kalbos (t. 1, b. l. 34-37).

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atviroje kolonijoje. Iki įvykio dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), darbininko pareigose, remontuodavo automobilius. Į darbą važinėdavo kartu su V. K., kuris atlieka bausmę taip pat (duomenys neskelbtini) pataisos namų atviroje kolonijoje. Gyvena tame pačiame bendrabutyje. Juos sieja tik darbiniai santykiai. Į darbą juos veždavo asmuo su automobiliu, kuris taip pat atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atviroje kolonijoje, kurio vardo, pavardės nežino, su juo nebendrauja. Įvykio dieną, po darbo, jie į namus grįžo su kitu vairuotoju, tai yra su tuo, kurį įvykio dieną sulaikė policija, kadangi juos vežęs vairuotojas dėl kažkokių tai priežasčių liko dirbti ilgiau po darbo. Juos, po darbo, vežusį vairuotoją jis matė pirmą kartą. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jie važiavo trise, tai yra jis, V. ir K., BMW automobilio vairuotojas. Jis automobilyje sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, o V. sėdėjo gale, vairuotojo pusėje. Jiems atvažiavus į (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Jų buvo paklausta ar su savimi turi draudžiamų daiktų. Jie atsakė, kad neturi. Tada buvo jų paprašyta išlipti iš automobilio, atlikta jų dalinė apžiūra. Pas juos draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Tada buvo atlikta automobilio apžiūra, kurios metu buvo kažkas rasta automobilio vairuotojo pusėje, durelėse, kas nežino. Taip pat girdėjo, kad automobilyje buvo rastos ir svarstyklės. Kol jie važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), jokios kalbos apie jokias narkotines medžiagas nebuvo, Karolis nei jam, nei V. narkotinių medžiagų nesiūlė. Jis tikrai nežinojo, kad automobilyje yra galimai narkotinių medžiagų. Jei būtų žinojęs, būtų net nevažiavęs kartu (t. 1, b. l. 40-43).

Iš policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, jog joje nurodyta, kad: Gelsvos spalvos miltelių iš bespalvės plastikinės plėvelės pakuotės, 2024 m. balandžio 24 d. rastos automobilio ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 4-CMC, kurio masė yra 2,774 g. (t. 1, b. l. 85-89).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti objektai: polietileninis maišelis su geltonos spalvos milteliais galimai narkotinėmis medžiagomis (1 vnt., pakuotės Nr. HB5331073), polietileninis maišelis su augalinės kilmės galimai narkotinių medžiagų pėdsakais (1 vnt., pakuotės Nr. HB5331072), svarstyklės ,,ADLER“ (1 vnt., pakuotės Nr. HB5331071) (t. 1, b. l. 13-21).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicijoje numatyti alternatyvūs veiksmai įstatymų leidėjo vertinami kaip nesunkus nusikaltimas, o neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumą šiuo atveju apibrėžia objektyvusis kriterijus, tai yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kuriomis disponuojama, kiekis.

BK 259 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Aptariamo nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėto sąrašo, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs svoriai, Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytas ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, rūšis, pavadinimas, bet ir pačios narkotinės / psichotropinės medžiagos kiekis.

Kokios medžiagos laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis, reglamentuojama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo buvo patvirtinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. Į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus patenka ir psichotropinės medžiagos rastos pas kaltinamąjį. Šios medžiagos draudžiamos vartoti visais atvejais, dėl itin žalingų jų vartojimo padarinių asmens sveikatai.

Kaip nurodyta byloje esančioje policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje gelsvos spalvos miltelių iš bespalvės plastikinės plėvelės pakuotės, 2024 m. balandžio 24 d. rastos automobilio ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 4-CMC, kurio masė yra 2,774 g. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, šių pas jį rastų medžiagų kiekio neginčijo, priešingai nurodė, jog turėjo svarstykles, kad žinotų kokį kiekį įsigyja. Pagrindo abejoti specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis nėra. Remiantis minėtomis Rekomendacijomis, pas kaltinamąjį rastų medžiagų kiekis negali būti laikomas nedideliu, kadangi jį viršija, tačiau nesiekia didelio kiekio. Atsižvelgiant į tai, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme pripažino, kad iš nepažįstamo asmens įsigijo draudžiamų medžiagų, kurias ketino suvartoti savo reikmėms, tačiau to padaryti nespėjo, nes buvo patikrintas policijos pareigūnų ir jo bei jo automobilio apžiūros metu narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos. Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. balandžio 24 d. dirbo Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigose. Apie 19 val. 43 min., patruliuojant kartu su Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėja A. K., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) r., ties pastatu pažymėtu Nr. 15, sustabdžius įtartiną automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip vėliau nustatyta, kurį vairavo K. P., atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų atviroje kolonijoje, šalia keleivio vietoje sėdėjo R. M., atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų atviroje kolonijoje. Automobilio gale, keleivio vietoje, sėdėjo V. K. atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų atviroje kolonijoje. Apžiūrėjus asmenis jokių draudžiamų daiktų nerasta. Patikrinimo metu automobilyje, vairuotojo durelėse esančiame skyrelyje, buvo rastas polietileninis maišelis su geltonos spalvos milteliais, galimai narkotinėmis medžiagomis, kuris paimtas ir supakuotas į pakuotę. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojai, įvykio metu buvę su kaltinamuoju, R. M. ir V. K., kurie paaiškino, jog kaltinamasis juos tiesiog vežė iš darbo (duomenys neskelbtini), atgal į jų gyvenamąją vietą – pataisos namus, kai kelionės metu juos sustabdė pareigūnai patikrai ir vairuotojo durelėse rado draudžiamas medžiagas, apie kurių buvimą jie nieko nežinojo. Kartu ir įvykio vietos apžiūros protokolu buvo užfiksuota galimai draudžiamų medžiagų radimo vieta ir tai, kad rastos medžiagos paimtos tyrimui.

Taigi, teismo vertinimu, kaltinimas, kuris pareikštas K. P., byloje esančiais įrodymais pagrindžiamas visa apimtimi, kadangi įrodyta, jog kaltinamasis, iš nepažįstamo asmens įgijo psichotropines medžiagas ir jas laikė. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstama bet kokia tyčinė veika, susijusi su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Taigi laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jei tai nesusiję su jų gabenimu, ir kt. Šiuo atveju, neabejotina, kad kaltinamasis žinojo ir suprato, kad tokiu būdu jis, turėdamas savo žinioje, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, laiko apyvartoje uždraustas psichiką veikiančias medžiagas.

Atsižvelgiant į tai, įvertinus aptartus kaltinamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad K. P. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent 2024 m. balandžio 24 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelėse esančiame skyrelyje, bespalvėje plastikinėje plėvelėje, laikė psichotropinę medžiagą – 4-CMC, kurio masė yra 2,774 g., iki kol 2024 m. balandžio 24 d. apie 19 val. 43 min. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. 15, automobilio apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai. Šiais savo veiksmais K. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis K. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

Kaltinamasis nėra baustas administracine tvarka, nėra nei gydytas nei konsultuotas dėl priklausomybių ar psichikos sutrikimų, kaltinamasis dirba ir šiuo metu tęsia darbinę veiklą, kas vertintina kaip jo asmenybę teigiamai apibūdinantis veiksnys. Taip pat, jo paties teigimu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kurie jam padeda, jį palaiko. Nors yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau jis teisiamas jau ne pirmą kartą, ankstesnis teistumas taip pat buvo susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, dėl ko galima spręsti, jog neteisėtas veikimas susijęs su psichoaktyviomis medžiagomis yra jam būdingo neteisėto veikimo modelis. Išskirtinai neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja tai, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ir nors pats teisiamojo posėdžio metu teigė, jog laukia kada jau grįš pas šeimą, tačiau jo elgsena rodo ką kitą ir atskleidžia, jog jis ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nėra linkęs savo nusikalstamo elgesio keisti, keičiant ir vertybinių nuostatų orientaciją. Be to, nors kaltinamasis nurodė, jog toks nusikalstamas jo veikimas buvo tik spontaniškas, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo paaiškinimo nėra pagrindo, kadangi atliekant jo automobilio apžiūra buvo rasta ir kitų draudžiamų medžiagų pėdsakai, be kita ko ir ant mašinoje rastų svarstyklių, kas leidžia spręsti, kad kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Taip pat ir kaltinamojo paaiškinimas, jog jis svarstykles mašinoje turėjo tam, kad galėtų pasitikrinti įgyjamos prekės kiekį, atskleidžia jo išankstinį pasiruošimą veikti nusikalstamai. Kartu itin neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja tai, kad jis psichotropines medžiagas, laikė ir su savimi vežėsi į gyvenamąją vietą, tai yra į atvirąją koloniją, kur tikėtina šias medžiaga ir būtų vartojęs.

Įvertindamas šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, jog tiek kaltinamojo asmenybė, tiek ir jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog švelnesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę galėtų padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kaltinamojo asmeniniams interesams kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti teikiamas prioritetas prieš viešąjį interesą, o įvertinus jo asmenybę atsižvelgtina nustatant skirtinos bausmės dydį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis, vadovaujantis BK 61 straipsniu, nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas minimalaus ir maksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžių vidurkis, artimesnis minimaliam jos dydžiui, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaip minėta anksčiau, kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dėl ko šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinama su 2019 m. gegužės 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistu 2020 m. balandžio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu skirta ir nuosprendžio priėmimo dieną neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant. Nuosprendžio priėmimo dieną neatlikta bausmė – 6 mėnesiai ir 14 dienų.

IV. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė netaikoma.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam K. P. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Todėl išlaidos susidariusios dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo bylos nagrinėjime, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimo likę milteliai (3,685 g) perduoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius (t. 1, b. l. 90-91), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- po tyrimo likę tyrimo objektai ir jų pakuotės perduoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Radvilėnų pl. 1C, Kaunas (t. 1, b. l. 92-93), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- laikmena su vaizdo įrašais (t. 1, b. l. 105), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. P. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2019 m. gegužės 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. balandžio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, ir K. P. paskirti subendrintą – 1 (vienerių) metų ir 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimo likusius miltelius (3,685 g) perduotus į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius (t. 1, b. l. 90-91), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- po tyrimo likusius tyrimo objektus ir jų pakuotes perduotas į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Radvilėnų pl. 1C, Kaunas (t. 1, b. l. 92-93), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- laikmeną su vaizdo įrašais (t. 1, b. l. 105), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.