Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. P. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su 2019 m. gegužės 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. balandžio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, ir K. P. paskirta subendrinta – 1 (vienerių) metų ir 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. P. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent 2024 m. balandžio 24 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelėse esančiame skyrelyje, bespalvėje plastikinėje plėvelėje, laikė psichotropinę medžiagą – 4-CMC, kurio masė yra 2,774 g., iki kol 2024 m. balandžio 24 d. apie 19 val. 43 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai.

3. Nuteistojo K. P. gynėjas advokatas Bogdan Chranovskij skundžia Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti dėl paskirtos pernelyg griežtos bausmės, t. y. skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, arba pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir bausmes subendrinti iš dalies, arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

3.1. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam tik formaliai paminėjo ir išdėstė teorinius dalykus dėl BK 54 straipsnio nuostatų taikymo. Neatsižvelgė į BK 41 straipsnio nuostatas. Apylinkės teismas tik išdėstė nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau nevertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, tai, jog nuteistasis socialiai tvirtai integruojasi į visuomenę, nusikaltimo padarymo metu dirbo, šiuo metu taip pat dirba, socialiai tampriai integruojasi į visuomenę. Skunde taip pat teigiama, kad padaryta veika žymiai mažiau pavojinga palyginus su tokios rūšies nusikaltimais, psichotropinės medžiagos buvo įgytos tą pačią dieną ryte, tai yra jos buvimo laikas labai trumpas, jokios ypatingos žalos niekam nepadaryta, be to, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl svarstyklių turėjimo, jog jos buvo naudojamas psichotropinėms medžiagoms bei padarė nepagrįsta prielaidą, jog narkotinės medžiagos buvo vežamos į laisvės atėmimo vietų įstaigą.

Nuteistojo K. P. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama kaltė ar inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o ir teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti K. P. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jam paskirtos bausmės, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę, neteisingai nustatė K. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

6. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, K. P. skirdamas bausmę bei parinkdamas tiek jos rūšį, tiek jos dydį, atsižvelgė į visus aukščiau išvardintus kriterijus bei įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, paskyrė teisingą bausmę, kuri savo rūšimi bei dydžiu nėra nei per švelni, nei per griežta.

8. Pirmosios instancijos teismas, K. P. skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad K. P. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Apylinkės teismas taip pat nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Apeliaciniame skunde nesutinkama su šia teismo nustatyta aplinkybe, nurodant, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu K. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su šiais skundo argumentais, visų pirma pažymi, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o tokį nusikaltimą padaręs asmuo yra recidyvistas. Iš esmės kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismas nevertino, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu K. P. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių dalį jų padarė būdamas nepilnamečiu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog dalį tyčinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnyje bei BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, K. P. padarė sulaukęs pilnametystės, kas formaliai atitinka BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas. Visgi, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šią aplinkybę kaip sunkinančią atsakomybę. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad teismas sprendžia atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tokioms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors aplinkybė ir nenurodyta kaltinamajame akte, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 2K-29-976/2022). Kaltinamas asmuo turi teisę tiksliai žinoti, kuo jis yra kaltinamas (konkrečiai nurodant atsakomybės priemonių griežtumą lemiančias aplinkybes kaltinamajame akte ar bent bylą nagrinėjant teismo posėdyje).

9. Pirmosios instancijos teismo pripažinta sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kaltinamajame akte nebuvo nurodyta, nors BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyta, jog kaltinamajame akte prokuroras, be kitų aplinkybių nurodo ir įtariamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant tam tikros baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kuri yra aiškiai nustatytina iš bylos aplinkybių, negali užkirsti kelio teismui šią aplinkybę konstatuoti pačiam, kadangi sunkinančios aplinkybės pripažinimo ar nepripažinimo klausimas savo esme ir poveikiu yra panašus į veikos kvalifikavimo klausimą – gali lemti bausmės rūšies parinkimą, bausmės dydį, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). Nagrinėjamu atveju nors kaltinamajame akte ir yra nurodyti duomenys apie K. P. teistumą, tačiau tai savaime neatspindi sunkinančios aplinkybės egzistavimo. Kaip jau minėta, K. P. ankstesniu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už tyčinių nusikaltimų padarymą, jam tiek sulaukus pilnametystės, tiek ir būnant nepilnamečiu asmeniu. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamajame akte nenurodžius duomenų apie sunkinančios aplinkybės egzistavimą, o to prokurorui neprašius pripažinti ir baigiamųjų kalbų metu, nagrinėjamu atveju, sunkinančios aplinkybės pripažinimas pirmosios instancijos teismo laikytinas nepagrįstas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta K. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, šalintina. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

10. Visgi, net ir konstatavus tai, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo K. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, teisėjų kolegijos manymu, tai nesudaro pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nei jam paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojamos teigiamos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Iš bylos duomenų matyti, jog K. P. šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo charakterizuojamas teigiamai. Bausmės atlikimo metu skatintas tris kartus, vykdo darbinę veiklą, savaitgaliais vyksta trumpalaikių išvykų (2 t., b. l. 106). Neabejojama, jog šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas K. P. paskyrė per giežtą bausmę. Apeliaciniu skundu prašoma parinkti bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, jog K. P. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybės padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu K. P. nuteistas už trijų sunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje ir trijų labai sunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), BK 261 straipsnyje, padarymą. Kaip matyti, tiek ankstesnės, tiek šiuo nuosprendžiu padarytos nusikalstamos veikos susijusios su narkotinių medžiagų disponavimu. Nors ankstesniu teismo nuosprendžiu, nuteistajam K. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau akivaizdu, jog nuteistojo elgesiui tai reikšmingos įtakos neturėjo, kadangi K. P., turėdamas suvokti savo veiksmų pasekmes, atlikęs didžiąją dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, padarė naują tyčinį nusikaltimą. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis K. P. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, o jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o suformuota neigiamų nuteistojo vertybių, dėl ko nagrinėjamu atveju skirti švelnesnę (baudą ar areštą) bausmės rūšį, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės susijusios su tvirtų ryšių palaikymu su artimaisiais, kadangi šios aplinkybės nuteistajam buvo žinomos ir iki naujos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai jokios teigiamos įtakos K. P. elgesiui nepadarė.

12. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytą griežčiausia laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu, K. P. parinktas bausmės dydis – 9 mėnesiai laisvės atėmimo, kas yra mažiau už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Be to, teismas atsižvelgęs į tai, jog yra nustatyta viena K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi) bei tai, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta vienu trečdaliu ir K. P. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra nei per griežta, nei per švelni, atitinkanti teisingumo ir protingumo principus.

13. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog K. P. padaryta nusikalstama veika palyginus su tokios rūšies nusikaltimais, yra žymiai mažiau pavojinga. Nors sutiktina su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog byloje nėra patvirtinančių duomenų, jog K. P. įgytas narkotines medžiagas siekė įsinešti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis yra pavojinga nusikalstama veika, kuri daro neabejotiną neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Šių medžiagų vartojamas sukelia priklausomybę bei iš to kylančias negatyvias pasekmes, todėl neabejotinai ši nusikalstama veika yra pavojinga tiek pačiam vartojančiam asmeniui, tiek ir visuomenei. Vien tai, jog psichotropinės medžiagos buvo įgytos tos pačios dienos rytą, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, tai nesudaro pagrindo manyti, jog K. P. padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

15. Šiuo atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Kaip jau aptarta šioje nutartyje, K. P. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą, susijusių su narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų disponavimu. Ankstesniu teismo nuosprendžiu K. P. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios iki šiol nėra atlikęs. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės itin reikšmingos nuteistajam tiek skiriant bausmės rūšį bei dydį, tiek ir sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės, siekiant tinkamai įvertinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju, šią nusikalstamą veiką K. P. padarė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, kas rodo neigiamą nuteistojo dorovinių vertybių susiformavimą, todėl abejojama, jog atidėjus bausmės vykdymą, tai gali turėti įtakos teigiamai nuteistojo elgesio korekcijai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra jokio pagrindu, kadangi priešingu atveju nebūtų užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui.

16. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. gegužės 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. balandžio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme. Apeliaciniu skundu prašoma nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti K. P. palankesniu būdu, t. y. apėmimu būdu arba bausmes sudėti iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog K. P. nusikalstamą veiką padarė 2024 m. balandžio 24 d., t. y. neatlikęs paskirtos bausmės ankstesniu nuosprendžiu, padarė naują nusikalstamą veiką, dėl ko apylinkės teismas pagrįstai parinko bausmių bendrinimą, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Taigi, taikant BK 64 straipsnio nuostatas, nėra galimybės nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, todėl toks apeliacinio skundo reikalavimas yra nepagrįstas, dėl ko atmestinas.

17. Skunde nesutinkama ir bausmės parinktu bendrinimo būdu, t. y. nuosprendžiais paskirtas bausmes sudedant jas visiškai bei prašant bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu. Teisėjų kolegija, netenkindama šio skundo reikalavimo konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bausmės bendrinimo taisykles ir nuteistajam K. P. paskirtas bausmes subendrindamas jas visiškai, teisės aiškinimo klaidų nepadarė. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 64 straipsnio 3 dalis), kadangi K. P. jau būdamas teistas už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą bei neatlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės padarė naują nusikalstamą veiką. Ankstesniu teismo nuosprendžiu K. P. paskirtos bausmės buvo bendrinamos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Taigi, matyti, jog nuteistajam bendrinant ankstesniu nuosprendžiu padarytas nusikalstamas veikas buvo taikytas nuteistajam palankesnis – dalinis bausmių sudėjimo būdas, todėl šiuo atveju manytina, jog taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

18. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, padarymo aplinkybes, tinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančius nuostatus. Teismas parinkdamas bausmės rūšį bei jos dydį, tinkamai laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, dėl ko skirti švelnesnę bausmę nuteistajam K. P. apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, nėra jokio pagrindo. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta ar per švelni bausmė, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo K. P. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti K. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.