Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-876-544/2017

Asta Jakutytė – Sungailienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11680-2017-5

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-18040-1012/2017 pagal pareiškėjo antstolio G. B. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto banko“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žirmūnų būstas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2017 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas antstolio G. B. prašymas dėl vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis nurodė, kad vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 654, 54 Eur skolos ir 5 procentų dydžio palūkanų išieškojimo iš skolininko A. R. išieškotojos UAB „Žirmūnų būstas“ naudai. Skolininkas mirė 2016 m. balandžio 1 d., po jo mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto banko“, kuri ir yra mirusiojo skolininko teisių ir pareigų perėmėja.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi antstolio G. B. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese buvo atmestas.Teismas sprendė, kad antstolis nepateikė teismui įrodymų, jog kreditorė UAB „Žirmūnų būstas“ per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo 2016 m. balandžio 1 d.) pareiškė apie savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad įpėdinė buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolas ir kad yra pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese.Nutartyje pažymėta, jog bylų duomenimis nustatyta, kad skolininkas A. R. mirė 2016 m. balandžio 1 d., o antstolis tik 2017 m. kovo 30 d. surašė Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), išieškotojų UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Žirmūnų būstas“ naudai ir kuris įregistruotas viešame Turto areštų aktų registre 2017 m. kovo 30 d. (turto arešto akto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)). Antstolis 2011 m. lapkričio 10 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taikęs areštą minėtam butui tik išieškotojo BIGBANK AS filialo reikalavimams užtikrinti (Turto areštų aktų registre įregistruota 2011 m. lapkričio 10 d., turto arešto akto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas antstolis G. B. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti mirusį skolininką A. R. naujuoju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto banko“.Nurodo, kad įpėdinė apie palikėjo skolas buvo informuota tinkamai, kadangi apie tai jai buvo pranešta net nepraėjus 3 mėnesiams po palikimo priėmimo dienos. Šiuo atveju 2017 m. kovo 30 d. buvo surašytas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, nepraleidus 3 mėnesių termino nuo palikimo priėmimo dienos, buvo išviešintas palikėjo turto areštas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje skolininku buvo mirusysis A. R..Kartu antstolis pabrėžia, jog skolininko turtas buvo areštuotas 2011 m. lapkričio 10 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią skolininkas yra A. R., o išieškotojas - „Bigbank“ AS. Turto arešto akto surašymas tam pačiam skolininko nekilnojamajam turtui kainuoja papildomas vykdymo išlaidas, kurių be pagrindo nedidino. Be to, prieš priimdama palikimą, valstybė matė, kad skolininko turtas yra areštuotas, tačiau nepasidomėjo, kokias skolas išieško antstolis. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. vasario 13 d. skolininko palikimas nebuvo priimtas, todėl neaišku, kokiam įpėdiniui per 3 mėnesius kreditorius turėjo pareikšti reikalavimus.Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą VĮ „Turto bankas“ prašo antstolio atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad vien tai, jog antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko, o valstybė paveldėjo mirusio skolininko turtą, nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese, kai CK nustatyta tvarka nebuvo išviešinti duomenys apie palikėjo skolas iki valstybei paveldint turtą. Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą UAB „Žirmūnų būstas“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti antstolio G. B. prašymą pakeisti mirusį skolininką naujuoju skolininku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolio prašymas pakeisti mirusį skolininką jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusios redakcijos CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui.Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-190/2009, Nr. 3K-3-533/2011, Nr. 3K-3-540/2011, Nr. 3K-3-523/2012, ir kt.).Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2011; Nr. 3K-3-540/2011; Nr. 3K-3-63/2012; kt.). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdiniui reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka. Kartu pažymėtina ir tai, jog pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-540/2011, Nr. 3K-7-18/2014). Be to, tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis G. B. nuo 2013 m. gruodžio 27 d. vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6545,54 Eur (2259,99 Lt) skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. R., kuris 2016 m. balandžio 1 d. mirė. Duomenų, kad šioje vykdomojoje byloje būtų taikytas turto areštas iki skolininko mirties ar per 3 mėnesius po jos, nėra. Priešingai, iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog antstolis tik 2017 m. kovo 30 d. surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo mirusiam skolininkui priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), išieškotojų UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Žirmūnų būstas“ naudai. Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas viešame Turto areštų aktų registre 2017 m. kovo 30 d. (turto arešto akto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)). Taigi, pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis išties nėra pagrindo spręsti, jog antstolis ar pati išieškotoja UAB „Žirmūnų būstas“ per tris mėnesius nuo skolininko A. R. mirties, t. y. palikimo atsiradimo momento, būtų pareiškusi reikalavimus įpėdinei Lietuvos Respublikai dėl paveldimo turto. Atskirajame skunde pats apeliantas pripažįsta ir tvirtina, jog įpėdinę apie turimus reikalavimus informavo nustatytu terminu po palikimo priėmimo dienos, o ne per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Toks apelianto CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymas bei aiškinimas prieštarauja minėto įstatymo nuostatoms ir virš aptartai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Sutinkant su atskirojo skundo argumentais ir laikant, jog aptariamos CK nuostatos nėra pažeidžiamos, kai įpėdinis apie palikėjo skolas informuojamas po palikimo priėmimo, būtų eliminuota įpėdinio teisė apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, susiję su netinkamu CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymu nagrinėjamoje byloje, yra atmetami kaip nepagrįsti. Teismo nuomone, apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad mirusiojo įpėdinė, prieš priimdama palikimą, turėto pasidomėti ir išsiaiškinti, kokio dydžio bei kokios skolos išieškomos iš mirusiojo skolininko. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolis 2011 m. lapkričio 10 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) taikė turto areštą minėtam butui tik išieškotojo „Bigbank“ AS filialo, o ne UAB „Žirmūnų būsto“ reikalavimui užtikrinti. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad apie šį reikalavimą įpėdinė buvo tinkamai informuota iki palikimo priėmimo. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato palikėjo kreditoriui pareigą per 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, tačiau neįtvirtina pareigos įpėdiniui teikti užklausas antstoliams dėl mirusiojo skolininko paveldimo turto bei palikėjo skolų. Tokių išvadų nepaneigia ir atskirojo skundo argumentas, jog, netaikius mirusio skolininko turto arešto iki palikimo priėmimo dienos, buvo mažinamos vykdymo išlaidos, kadangi ekonomiškumo principo įgyvendinimas negali paneigti įstatyme įtvirtintų įpėdinių teisių.Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai įvertinus įrodymus, teisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškinus ir pritaikius teisės normas, todėl yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį nepakeistą.