- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- 2S-1259-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21556-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, G. S., I. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: G. S., I. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nust at ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. S. pateikė teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo, kuriuo prašė skirti skolininkui G. S. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. vasario 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-231 įvykdymo termino pasibaigimo – 2017 m. rugpjūčio 22 d. išieškotojo naudai.
2. Nurodė, jog patikrinus sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, buvo nustatyta, kad įpareigojimas nėra įvykdytas. 2018 m. balandžio 25 d. patvarkymu pateikti informaciją dėl įpareigojimo vykdymo Nr. A018-7179 skolininkas buvo įpareigotas per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę apie privalomojo nurodymo tinkamą įvykdymą bei pateikti įrodymus. Iki 2018 m. liepos 11 d. antstolei nebuvo pateikta jokia informacija apie privalomojo nurodymo įvykdymą.
Atsiliepimas
3. Skolininkas G. S. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su antstolės prašymu. Skolininko teigimu, iš Nekilnojamojo turto registro archyvinės bylos matyti, jog garažui buvo suteiktas indeksas ir jis buvo apskaitytas Nekilnojamojo turto registre, kas rodo, jog tais laikais garažas buvo pastatytas teisėtai. Yra pradėtos valstybinės žemės sklype esančių statinių eksploatavimui reikalingos procedūros, yra pagrindas spręsti dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo savivaldybės nuosavybėn, todėl suformavus žemės sklypą, atsiras galimybė įregistruoti garažą Nekilnojamojo turto registre.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į antstolės prašymą, kuriame nurodė, kad gavus Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. birželio 5 d. raštą apie valstybinėje žemėje esančiu neregistruotus statinius, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), stovinčiu garažu naudojasi skolininkas G. S.. 2017 m. vasario 21 d. jam buvo surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (nesudėtingą statinį, ilgis 7,45 m., plotis – 4,1 m., užstatymo plotas – 30,5 m2) pastatytą valstybinėje žemėje prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę bei apie tai informuoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. 2017 m. gruodžio 19 d. užfiksuota, kad privalomasis nurodymas iki jame nurodyto termino įvykdytas nebuvo, todėl suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolę dėl priverstinio vykdymo veiksmų.
5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad skolininkas G. S. kreipėsi į savivaldybę su prašymu pradėti turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą ir jo valdomą turtą pripažinus bešeimininkiu, jis turėtų galimybę išpirkti. Nekilnojamojo turto registro archyvinėje byloje ginčo pastatas yra pažymėtas indeksu 4J1/m, skolininkas jį suremontavo. Savivaldybė informavo G. S., jog jo nurodytas pastatas bus įrašytas į neturinčių savininkų pastatų sąrašą ir bus pradėta turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Atsiliepimo pateikimo metu procedūra pradėta dar nebuvo. Jeigu pastatas yra pastatytas neteisėtai, jis negalės būti pripažintas bešeimininkiu ir tokiu būdu įgytas skolininko. Statybos įteisinimo arba neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ne paimant tokį daiktą kaip bešeimininkį, o pagal civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias neteisėtos statybos teisines pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi antstolės prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.
7. Teismas nurodė, kad skolininkas ir suinteresuotas asmuo I. S. įsigijo ginčo statinį ir nebuvo faktiniai jo statytojai, statinys pastatytas seniai, tiek skolininkas G. S., tiek suinteresuotas asmuo I. S. ėmėsi visų būtinų aktyvių veiksmų, siekdami įteisinti ginčo statinį – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nuo dėl skolininko ir suinteresuoto asmens nepriklausančių aplinkybių savavališkos statybos statinio įteisinimas užtruko. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog įvairūs projektų ir leidimų išdavimų svarstymas valstybės institucijose užtrunka, todėl konstatavo, jog skolininkas ėmėsi visų veiksmų, būtinų savavališkos statybos statiniui įteisinti, tačiau dėl valstybės nustatytų procedūrų, nesugebėjo to įgyvendinti iki išieškotojo nurodyto termino, t. y. neįvykdė nurodymo dėl objektyvių nuo skolininko nepriklausančių aplinkybių.
8. Teismas sprendė, kad valstybės institucijų veikla negali būti suprantama, kaip formalus teisės aktų taikymas ir siekis nubausti asmenis dėl kiekvieno formalaus teisės normų pažeidimo. Byloje nagrinėjamu atveju pažeidimas galėjo būti pašalintas nugriaunant statinį arba jį įteisinant. Asmuo pasinaudojo teisės aktų suteikta teise įteisinti statinį ir ėmėsi veiksmų. Procedūra užtruko ir buvo pažeistas nurodyme nustatytas 6 mėnesių terminas, t. y. formaliai teisės aktai buvo pažeisti, tačiau teisės aktų nustatytas tikslas – kad nebūtų nelegalių statinių, buvo pasiektas. Perteklinis valstybinės galios demonstravimas dėl formalaus pažeidimo neatitiktų teisingumo principo reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą buvo atmestas.
I. A. skundo argumentai
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 nutartį ir priimti naują nutartį – suinteresuoto asmens prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. 2017 m. vasario 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-231, vykdymo terminas pasibaigė dar 2017 m. rugpjūčio 21 d. Nuo neteisėtos statybos valstybinėje žemėje konstatavimo praėjo daugiau nei 3 metai. Skolininkas nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kodėl privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas per suteiktą laikotarpį, iki iniciuojant priverstinį privalomojo nurodymo vykdymą.
9.2. Teismas pripažįsta, kad įteisinimo procedūros buvo pradėtos praėjus 2 metams po privalomojo nurodymo surašymo ir 1 metams po bylos dėl baudos skyrimo teisme iškėlimo, tačiau nepaisant akivaizdžios aplinkybės, kad teisėtas nurodymas ne tik kad buvo neįvykdytas, bet ir nevykdomas itin ilgą laiko tarpą, teismas šios aplinkybės taip pat nelaikė svarbia, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo – priešingai, teismas nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai nurodo, kad tai neva patvirtina skolininko aktyvius veiksmus, siekiant įteisinti ginčo statinį.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija visiškai ignoruoja susiklosčiusią faktinę situaciją, būtent: faktą, kad ginčo garažas buvo pastatytas iki suinteresuoto asmens gimimo; faktą, kad sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo, be kurių neįmanoma įteisinti ginčo garažo, procedūros tęsėsi nuo 2017 m. sausio 31 iki 2019 m. liepos 17 d.; faktą, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. tęsėsi veiksmai, susiję su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutarties sudarymu, nesant nuomos sutarties taip pat neįmanoma įteisinti ginčo garažo; faktą, kad nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. vyko ginčo garažo projekto paruošimas; faktą, kad 2020 m. spalio 6 d. projektas įkeltas į IS INFOSTATYBA; faktą, kad 2020 m. spalio 26 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Šie faktai įrodo, kad garažo registravimas užtruko ne dėl G. S. kaltės, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos nurodytas baudimo laikotarpis yra nepagrįstas.
10.2. Garažo įteisinimas reiškia ne neteisėtos statybos įteisinimą, o susijusių su garažu dokumentų atkūrimą ir įforminimą pagal teisės aktus, kurie atsirado po garažo statybos. Bylos kontekste teismo panaudotas žodžių junginys formalus pažeidimas žymi ne pažeidimo laipsnį , o pažeidimo pobūdį, formalus pažeidimas yra daikto teisinio režimo formos yda, t . y . yda, susijusi su daikto teisinio režimo įforminimu.
11. Antstolė A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo atskirąjį skundą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/00763 vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 21 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-231, kuriuo G. S. įpareigotas nugriauti statinį (nesudėtingą statinį, ilgis 7,45 m., plotis – 4,1 m., užstatymo plotas – 30,5 m²), pastatytą valstybinėje žemėje prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę bei apie tai informuoti Valstybiną teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Terminas pažeidimams pašalinti buvo nustatytas iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., vėliau pratęstas iki 2017 m. lapkričio 21 d.
15. 2018 m. liepos 11 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S018-1731, kuriame nurodė, kad įpareigojimas atlikti veiksmus nėra įvykdytas. Antstolė kreipėsi į teismą su prašymu skirti skolininkui G. S. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną išieškotojo naudai, baudą pradedant skaičiuoti nuo privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-231 įvykdymo termino pasibaigimo – 2017 m. rugpjūčio 22 d.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
17. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomasis nurodymas laikomas vykdomuoju dokumentu, kurio pagrindu gali būti pradėtas vykdymo procesas (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).
18. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 36 punktas).
19. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes, todėl, įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė, turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2234-803/2015).
20. Bylos duomenys patvirtina, kad terminas privalomajam nurodymui įvykdyti suėjo 2017 m. lapkričio 21 d., tačiau privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus per šį terminą įvykdytas nebuvo. Dėl to ginčo byloje nėra. Kaip minėta, tokio pobūdžio byloje svarbu nustatyti ne tik privalomojo nurodymo nevykdymo faktą, tačiau ir šio fakto atsiradimo priežastis, įvertinti, ar jos priklausė nuo skolininko valios.
21. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. sausio 31 d. įsakymu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. A30-13 nustatyta, kad pradedamas rengti 480 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti, pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti projekto rengimo reikalavimus, kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo.
22. 2018 m. gegužės 18 d. skolininkas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pradėti garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu procedūrą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2018 m. birželio 1 d. raštu atsakydama į skolininko prašymą, nurodė, kad aptartas statinys bus įrašomas į neturinčių savininkų pastatų sąrašą ir bus pradėta jo pripažinimo bešeimininkiu procedūra.
23. 2018 m. birželio 18 d. skolininkas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydamas pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, kuris sprendimu Nr. (23.24)-2D-11579 buvo netenkintas ir kurio teisėtumą skolininkas ginčijo Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-744-789/2019. Skolininko skundas administracinėje byloje buvo atmestas.
24. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo Nr. A30-13 patvirtintas 781 kv. m. kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektas ir sprendiniai, nustatyta, kad sklypo naudotojai privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių dėl žemės sklypo suformavimo ir į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl sklypo duomenų įregistravimo.
25. 2019 m. rugpjūčio 14 d. Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybė įregistruotas 781 kv. m. žemės sklypas, į kurį patenka ginčo statinys – garažas.
26. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. Įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2) nustatytos 781 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingo ploto dalys.
27. 2020 m. gegužės 29 d. tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir skolininko sutuoktinės I. S. sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-14.49.57 dėl 108 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 781 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini).
28. 2020 m. gegužės 11 d. tarp I. S. ir R. A. sudaryta Projektavimo paslaugų sutartis Nr. 2020/05-11, pagal kurią R. A. įsipareigojo žemės sklype (duomenys neskelbtini), parengti pagalbinio ūkio pastato – garažo supaprastintą statybos projektą pagal faktines aplinkybes įteisinant anksčiau pastatytą pastatą – garažą ir parengtą projektą pateikti informacinėje sistemoje „Infostatyba“ statybą leidžiančio dokumento gavimui.
29. 2020 m. spalio 26 d. skolininko sutuoktinei išduotas statybos leidimas ginčo statinio statybai. 2021 m. sausio 14 d. suinteresuoto asmens I. S. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas – garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs laikotarpiu nuo privalomojo nurodymo surašymo iki ginčo statinio įregistravimo viešame registre egzistavusias aplinkybes, sprendžia, kad skolininkas ir jo sutuoktinė sąmoningai nevilkino privalomojo nurodymo įvykdymo proceso, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant pašalinti privalomajame nurodyme nurodytus pažeidimus, t. y. įteisinant ginčo statinį. Ginčo statinio įteisinimo procesas užtruko dėl būtinų procedūrų atlikimo, veiksmų derinimo su valstybės/savivaldybės institucijomis ir panašaus pobūdžio veiksmų, kurie reikalingi siekiant įteisinti statinio statybą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad skolininkas piktnaudžiavo savo teisėmis privalomojo nurodymo vykdymo procese, dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių sąmoningai delsė atlikti ginčo statinio įteisinimui reikalingus veiksmus, nesiekė savavališkos statybos padarinių pašalinimo (CPK 178 str.).
31. Aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes byloje tinkamai nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad skolininkas ėmėsi visų veiksmų, būtinų savavališkos statybos statiniui įteisinti, tačiau dėl valstybės nustatytų procedūrų nesugebėjo to įgyvendinti iki išieškotojo nurodyto termino, t. y. neįvykdė nurodymo dėl objektyvių nuo skolininko nepriklausančių aplinkybių.
32. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad skolininkas 2 metus nuo privalomojo nurodymo surašymo datos sąmoningai delsė imtis veiksmų ginčo statiniui įteisinti. Bylos duomenys patvirtina, kad privalomasis nurodymas priimtas 2017 m. vasario 21 d. Kaip minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. sausio 31 d. įsakymu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. A30-13 nustatyta, kad pradedamas rengti 480 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti, pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti projekto rengimo reikalavimus, kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo. Taigi, privalomojo nurodymo priėmimo metu valstybės/savivaldybės institucijos atlikinėjo veiksmus, susijusius su žemės sklypo, kuriame yra ginčo statinys, formavimu ir pertvarkymu, dėl ko skolininkas turėjo sulaukti, kol tokie veiksmai bus atlikti, siekiant tęsti ginčo statinio įteisinimo procedūras. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas ir sprendiniai buvo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu, taigi, ši procedūra nurodytą laiko tarpą vyko dėl valstybės/savivaldybės institucijų veiksmų.
33. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad net nesibaigus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ir sprendinių patvirtinimui, t. y. 2018 m. gegužės 18 d. skolininkas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pradėti garažo, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, taigi, ėmėsi aktyvių veiksmų ginčo statinio įteisinimo procese.
34. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl privalomojo nurodymo nevykdymo priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios, sprendžia, kad baudos skyrimas skolininkui neatitiktų baudos skyrimo paskirties bei bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) reikalavimų.
35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su neteisėtos statybos padarinių šalinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeisti, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.