- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- I-744-789/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03213-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, tretieji suinteresuoti asmenys antstolė A. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 24 d. teismui padavė skundą, kuriame prašė pripažinti nepagrįstu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2018-08-21 atsisakymą pratęsti 2017-02-21 privalomojo nurodymo Nr. PN-231 „Dėl statinio, esančio šalia (duomenys neskelbiami)“ (toliau – ir Privalomasis nurodymas) vykdymo terminą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą pratęsti 2018-02-21 privalomojo nurodymo Nr.PN-231 „Dėl statinio, esančio šalia (duomenys neskelbiami)“ terminą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018-06-18 prašymu (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Inspekciją, nurodydamas, kad yra pradėtos procedūros dėl griautino garažo pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jo perėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės balansą bei procedūros dėl žemės sklypo, reikalingo statiniams, esantiems (duomenys neskelbiami), eksploatuoti, ir šiuo pagrindu prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo terminą iki 2019-03-30. Paaiškino, kad Inspekcija 2018-08-21 raštu Nr. (23.24)-2D-115792 atsisakė tenkinti minėtą prašymą, kadangi teisės aktai nesuteikia galimybės Inspekcijai pratęsti privalomojo nurodymo, kurio vykdymo terminas yra pasibaigęs. Nurodė, kad skundo pateikimo metu yra pradėtos žemės sklypo (duomenys neskelbiami), formavimo procedūros, po kurių Vilniaus miesto savivaldybei bus sudarytos sąlygos įstatymų nustatyta tvarka įteisinti ir perimti į Vilniaus miesto savivaldybei balansą statinį – garažą, dėl kurio nugriovimo yra surašytas Privalomasis nurodymas. Teigia, kad Privalomojo nurodymo termino pratęsimas nepažeidžia viešojo ir (ar) privačių interesų. Pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas remiasi Inspekcijos išvada, kad nurodytas garažas buvo pastatytas savavališkai. Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija remiasi vieninteliu argumentu, kad minėtas statinys nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nors yra požymiai, jog garažas buvo pastatytas teisėtai. Nurodė, kad Inspekcija nesiaiškino, kas yra garažo statytojas.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2017-06-09 Inspekcijoje gautas 2017-06-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SJN-318-(14.49.22) su pridėtu 2017-05-30 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-353, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo esančio (duomenys neskelbiami), stovi sandėliukų kompleksas su garažu (užimamas valstybinės žemės plotas 58 kv. m.). Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijoje buvo turima informacija, kad šis statinys yra naudojamas pareiškėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, 2017-02-21 surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus ne vėliau kaip iki 2017-08-21. Paaiškino, kad atsakovo 2017-08-11 sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. (23.51)-RE-210 terminas padariniams pašalinti buvo pratęstas iki 2017-11-21. Nurodė, kad 2017-12-19 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (23.29)-RE-388 nustatyta, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl Inspekcija 2018-04-19 prašymu kreipėsi į antstolę dėl priverstinio vykdymo veiksmų. Nurodė, kad atsakovo 2017-08-11 sprendimu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo terminas Privalomojo nurodymo įvykdymui jau buvo pratęstas vieną kartą, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai tenkinti pareiškėjo prašymo.
Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjui surašyto Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2017-11-21, tuo tarpu į Inspekciją jis kreipėsi tik 2018-06-18, o į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2018-09-19, t. y. jau pasibaigus nurodymo įvykdymo terminui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2018-05-18 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu Nr. A50-16373/18, nurodydamas, kad jo žinioje yra pagalbinio ūkio pobūdžio Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas statinys. Pareiškėjas nurodė šį statinį suremontavęs savo lėšomis, todėl minėtame rašte prašė Savivaldybės administracijos pradėti statinio pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, kadangi pagal pareiškėjo ketinimą, Vilniaus miesto savivaldybei perėmus šį statinį į savo balansą, pareiškėjas šį turtą galėtų išpirkti. Paaiškino, kad, priešingai negu savo skunde teigia pareiškėjas, procedūra dėl minėto statinio pripažinimo bešeimininkiu dar nėra pradėta. Pažymėjo, kad aplinkybės apie statinio statybos neteisėtumą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tapo žinomos nuo 2018-09-26, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis kartu su antstolės A. S. pareiškimu dėl baudos pareiškėjui skyrimo už tai, kad jis nevykdo Privalomojo nurodymo nugriauti statinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2017-06-05 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SJN-318-(14.49.22) informavo Inspekciją, kad valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbiami), stovi sandėliukų kompleksas su garažu (užimamas valstybinės žemės plotas 58 kv. m.) (b. l. 67–68). Inspekcija, nustačiusi, kad minėtas statinys yra naudojamas pareiškėjo, 2017-02-21 surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2017-08-21 nugriauti statinį bei sutvarkyti teritoriją (b. l. 59–61). Inspekcijos 2017-08-11 sprendimu Nr. (23.51)-RE-210 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ terminas padariniams pašalinti buvo pratęstas iki 2017-11-21 (b. l. 62–63). Inspekcija 2017-12-19 surašė Privalomojo nurodymo patikrinimo aktą Nr. (25.29)-RE-388, kuriame nurodė, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas (b. l. 64–66). Pareiškėjas 2018-07-24 pateikė Inspekcijai prašymą dėl Privalomojo nurodymo pratęsimo, kuriame prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019-03-30 (b. l. 73–74). Inspekcija 2018-08-21 sprendimu Nr. (23.24)-2D-11579 netenkino pareiškėjo prašymo ir Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsė (b. l. 79–80).
Pareiškėjas teismo prašo pripažinti nepagrįstu Inspekcijos 2018-08-21 sprendimą Nr. (23.24)-2D-11579, kuriuo atsisakyta pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą pratęsti 2018-02-21 Privalomojo nurodymo termino pratęsimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Remiantis lingvistiniu Įstatymo 14 straipsnio aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą, pažymėtina, jog minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, tuo tarpu, kai toks terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai taip pat nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus Privalomajame nurodyme nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-05-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012). Paminėtos Įstatymo 14 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, jog reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja du elgesio variantai – asmuo turi teisę: 1) kreiptis į Inspekciją ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (LVAT 2012-05-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012, 2012-07-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Inspekcija 2017-08-11 sprendimu Nr. (23.51)-RE-210 terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsė Įstatyme nustatytu terminu 3 mėnesiams, t. y. iki 2017-11-21 (b. l. 62–63). Nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas pareiškėjo kreipimosi metu jau buvo pasibaigęs iki pareiškėjui kreipiantis tiek į Inspekciją, tiek į teismą, todėl šiuo atveju, nesant teisės aktuose nustatytos atnaujinimo galimybės, jo pratęsimas negalimas. Pažymėtina, kad teisės aktai nesuteikia Inspekcijai galimybės Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti ilgesniam nei 3 mėnesių terminui ir daugiau nei vieną kartą.
Įvertinus tai, kad pareiškėjui konkretus terminas reikalavimui įvykdyti Inspekcijos buvo nustatytas iki 2017-11-21, o prašymą pratęsti nustatytą ir vieną kartą Inspekcijos jau pratęstą šio reikalavimo įvykdymo terminą Inspekcijai pateikė 2018-07-24 (b. l. 73–74), teismas daro išvadą, kad Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti. Esant šioms aplinkybėms, netenkinamas pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti nepagrįstu Inspekcijos 2018-08-21 sprendimą Nr. (23.24)-2D-11579, kuriuo atsisakyta pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Inspekcijos 2018-08-21 sprendimo Nr. (23.24)-2D-11579, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Inspekciją iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.